F. J. Borrego-Borrego: Žmogus negali būti žmogaus teisių pažeidimu (iš bernardinai.lt)

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirsta komentarų, neva tarptautinės teisės aktai pripažįsta „moters teisę į abortą“.  Seime vykusioje konferencijoje šią klaidinančią nuomonę paneigė autoritetingi teisės ekspertai.

Francisco J. Borrego-Borrego: Žmogus negali būti žmogaus teisių pažeidimu

Š.m. gruodžio 4 dieną, Seime vyko tarptautinė konferencija-diskusija „Ar negimusios gyvybės apsauga nepažeidžia žmogaus teisių?“. Pranešimus skaitė du renginio svečiai – buvęs Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Francisco Javier Borrego-Borrego bei dr. Gregoras Puppinckas – Europos Tarybos ekspertas žmogaus teisių klausimais. Renginį organizavo Laisvos visuomenės institutas, Šeimos institutas, Parlamentinė grupė „Už žmogaus orumą“ bei Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas.

Kadaise klausimas, kas yra šeima ar gyvybė, nebuvo taip dažnai keliamas, nes atsakymas atrodė akivaizdus, šiandien tai kvestionuojama. Renginys sumanytas kaip proga išanalizuoti, ar Europos teisė tikrai nulemia valstybių narių įsipareigojimą nedrausti abortų. Laikais, kai nebeapeliuojama į žmogaus prigimtį, tradicinę moralę, kai ir viešasis diskursas, ir jurisprudencija dominuojami žmogaus teisių kaip didžiausio gėrio, ramiai priimama, kad abortas – moters teisė. Tačiau ar iš tiesų tai įtvirtinta ES teisinėje bazėje?

Teisė į abortą nekyla iš teisės į asmeninį gyvenimą

„30 proc. nėštumų Europoje baigiasi abortu“, – sakė pirmasis pranešėjas dr. Gregoras Puppinckas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) Strasbūre gauna įvairiausių su abortais susijusių ieškinių: dėl nepilnamečių abortų, eugeninių abortų, skundų dėl negauto leidimo daryti abortą, laukiantis neįgalaus vaiko. Kreipiasi moterys, kurioms atliktas abortas, jų neinformavus, vyrai, kurie skundžiasi, jog jų partnerės pasidarė abortą slapčia, močiutės, kurių anūkėms abortas atliktas netinkamai. Liberalių įstatymų dėl abortų Britanijoje architektu vadinamas lordas Davidas Steelas šiais metais sakė nesitikėjęs, kad kada nors bus daroma tiek daug abortų. Jo šalyje kas penktas nėštumas šitaip nutraukiamas. Šiandienė situacija smarkiai skiriasi nuo 1950 metų, kai buvo priimta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Joje abortas kriminalizuotas kaip negimusios gyvybės teisių pažeidimas, remiantis pirmuoju straipsniu: „Kiekvieno žmogaus teisė gyventi turi būti saugoma įstatymo“.

Teisės į abortą šalininkai gina faktą, kad ES šalys narės gali pačios nuspręsti dėl abortų teisinio statuso. Tai yra tiesa – sakė G. Puppninckas – tačiau legalizavus abortus, šalių teisinė bazė kruopščiai tikrinama, mat reikia atsižvelgti į susijusius interesus, teises bei laisves. Pavyzdžiui, gali būti teisėtas visuomenės interesas riboti abortų skaičių, reikia atsižvelgti trečiąjį konvencijos straipsnį „niekas negali būti kankinamas“ ar aštuntuoju įtvirtintą teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Pastarame straipsnyje taip pat rašoma, jog kiekvienas turi teisę į asmeninį gyvenimą, tačiau, pasak pranešėjo, tuo remiantis EŽTT niekada nėra nusprendęs, jog užtenka moters noro pasidaryti abortą. Čia galima prisiminti garsiąją bylą P. ir S. prieš Lenkiją: EŽTT Didžioji kolegija nusprendė, jog teisė į abortą nekyla iš teisės į asmeninę autonomiją, nepilnametei lenkei buvo galima atlikti abortą tik todėl, kad ji buvo išprievartauta, teisiškai tai suderinama su konvencija. Kitame EŽTT nutarime byloje A. B. C. prieš Airiją pasakyta, jog nėščios moters gyvenimas glaudžiai susijęs su vaisiumi jos įsčiose. Teismo nuomone, besilaukiančios moters teisė į privatų gyvenimą vertinama, atsižvelgiant į susijusias teises bei laisves  – ir užsimezgusios gyvybės, ir tėvo.

Kaip žmogus gali būti žmogaus teisių pažeidimu?

Francisco Javier Borrego-Borrego teigimu, EŽTT pareiga yra vykdyti bei interpretuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, o ne kurti naujas teises. 2009 metais vienas Nyderlandų teisėjas pasakė, jog šis teismas neturįs kompetencijos kurti naujų teisų, nepaisant to, ar jos naudingos, ar ne, nes tai griautų jo patikimumą ES šalių narių atžvilgiu. Pats dirbęs Strasbūro teisme, pranešėjas pasakojo, jog ten būnant kyla pagunda jaustis viršesniems už kitus, lyg super Europos Parlamentui. Tačiau kad ir kokie būtume išmintingi, kad ir kokių puikių idėjų ateitų į galvą – pabrėžė jis – negalime kurti naujų teisių. Borrego-Borrego pasakojo, jog 2009 metais, kai byloje Lautsi prieš Italiją EŽTT nusprendė, jog kryžiai Italijos vidurinių mokyklų klasėse pažeidžia religijos laisvę, jis paskambinęs vienam buvusių kolegų ir paklausęs, ar jie išprotėjo. Pastarasis jam atsakė nusiraminti, nors tada žmonės buvę nepatenkinti, po trejų metų Europoje neliksią nė vieno kryžiaus. „Gerai, kad Didžioji kolegija pakeitė sprendimą ir ankstesnis buvo panaikintas“, – sakė buvęs EŽTT teisėjas.

Dar keli trumpi Borrego-Borrego pastebėjimai apie EŽTT. Pirma, įvyko įdomus semantinis virsmas kalboje: anksčiau buvo sakoma  – teisė į abortą (pro-abortion), po to – teisė į pasirinkimą (pro-choice), o šiandien diskurse dominuoja teisė į lytinę ir reprodukcinę sveikatą. Ironiška, kai reprodukcinė sveikata saugoma tam, kad nieko nebūtų produkuojama. Antra, esama organizacijų, kurių specializacija – teikti ieškinius EŽTT, jos pačios susiranda asmenis, patekusius į komplikuotas situacijas, ir parengia jiems ieškinius. Pasak kalbėtojo, tos organizacijos rūpinasi ne žmonių gerove, o teismo veiklos strategija, kad būtų kuriamos naujos teisės. Trečia, abortų tema populiari žiniasklaidoje, todėl EŽTT, rūpindamasis savo matomumu, kartais priima keistų sprendimų. Pavyzdžiui, bylaA. B. C. prieš Airiją – pirmoji Strasbūro teismo istorijoje, kurioje teigiama, kad ieškovės tapo nėščios netyčia. Kaip galima šitaip pasakyti? Pasak Borrego-Borrego, šioje vietoje pradedame nėštumus skirstyti į tyčinius ir netyčinius. Tačiau kas gali nuspręsti tokius dalykus? Paskutinis jo iškeltas aspektas – kaip žmogus gali būti Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimu? Pasirodo, jog pagal EŽTT nutarimą byloje Tysiąc prieš Lenkiją – gali. Šiuo metu kaimyninėje šalyje laksto šešerių metų berniukas, dėl kurio Lenkija turėjo sumokėti jo motinai beveik 4 tūkstančius eurų. Alicjai Tysiąc atsisakyta daryti abortą, nepaisant gydytojų spėjimų, jog po gimdymo moteris gali apakti. Ir išties moters regėjimas susilaukus dar vieno vaikelio pablogėjo, tačiau ji neapako, o EŽTT nusprendė, jog pažeista moters teisė į asmeninį gyvenimą. „Man tai atrodo siaubinga“, – sakė Borrego-Borrego.

Taip pat jis priminė, jog kitą savaitę sueis 65-eri metai nuo Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos priėmimo po Antrojo pasaulinio karo, siekiant užbaigti karus ir užkirsti jiems kelią ateityje. Prie jos prisidėjo ir garsus prancūzų filosofas neotomistas Jacques Maritainas. Jjis sakė, jog kalbant apie žmogaus teises kyla pagunda pamėgdžioti Prokrustą. Žmogaus teisių srityje irgi naudojamasi dviem lovomis – per ilga ir per trumpa – ir ši dvejopų standartų tendencija teisingumo srityje, anot pranešėjo, yra baisi. Tai prieštarauja pirmame Visuotinės Deklaracijos straipsnyje įtvirtintam teiginiui, jog „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“.

Parengė Rosita Garškaitė

Ievos Koncevičiūtės nuotraukos

© 2013 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.