Dauguma „papildomų“ vaisingumo procedūrų neparemtos mokslu

Dauguma „papildomų“ vaisingumo procedūrų neparemtos mokslu

 

Henry Bodkin

 

Nėra įrodymų, jog dauguma „papildomų“ procedūrų, kurias dažniausiai teikia privačios vaisingumo klinikos, padidina šansus susilaukti kūdikio – atskleidžia naujausias kritinis tyrimas.

Tyrimas, atliktas Oksfordo universitete, atskleidė, jog 26 iš 27 reguliariai teikiamų procedūrų, kurių keletas kainuoja daugiau nei 3000 svarų sterlingų, efektyvumas nėra griežtai patvirtintas, remiantis tyrimais.

Tyrėjai išsiaiškino, kad viena populiari, vaisingumui pasiekti rekomenduojama procedūra, kuria siekiama efektyvinti apvaisinimą mėgintuvėlyje (toliau – IVF), netgi gali sumažinti pastojimo tikimybę.

Žmogaus vaisingumo ir embriologijos tarnybos, atsakingos už šios srities kontrolę, atstovai teigia, kad susirūpinimą kelia didėjantis vaisingumo procedūrų suprekinimas, tačiau tuo pačiu pripažįsta, jog jų galimybės įsikišti yra ribotos.

Anot Oksfordo universiteto Įrodymais pagrįstos medicinos centro direktoriaus profesoriaus Carl‘o Heneghan‘o, „dalis šių procedūrų neatneša jokios naudos, o kai kurios netgi yra žalingos.“

Negaliu suprasti, kaip tokie dalykai gali būti leidžiami Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK), – sakė profesorius.

Maždaug kas septinta britų pora susiduria su vaisingumo problemomis. Vis daugiau žmonių nusprendžia atidėti šeimos kūrimą, o tai veikia kaip prisidedantis faktorius.

Pagal oficialias rekomendacijas, Nacionalinė sveikatos tarnyba turėtų pasiūlyti tris pilnus IVF ciklus moterims iki keturiasdešimties, kurioms per du metus reguliarių lytinių santykių nepavyksta pastoti. Visgi, iš tiesų tai galioja tik mažumoje regionų, o daugelyje vietovių pasinaudoti galima tik vienu ciklu.

Naujajame tyrime, kuris paviešintas Britanijos medicininiame žurnale, analizuojami 74 JK vaisingumo klinikų tinklalapiuose pateikiami teiginiai.

Iš 276 teiginių apie vaisingumo procedūrų naudą, vos prie 16 buvo nuorodos į mokslinius tyrimus, o iš jų vos 5 galima laikyti patikimomis ir sistemingomis apžvalgomis.

Papildomos procedūros apima blastocistinį auginimą ((ang. blastocyst culture)aut.past. procedūrą, kainuojančią apie 800 svarų sterlingų, kuri naudojama, kai, norint maksimizuoti pastojimo tikimybę, ir minimizuoti daugybinio pastojimo tikimybę, embrionai auginami 3 dienas iki implantuojant juos į gimdą), kuomet, tikintis kad embrionai bus sveikesni ir turės daugiau galimybių įsitvirtinti bei vystytis, jie tik po kurio laiko perkeliami iš laboratorijos į gimdą.

Privačiose klinikose taip pat siūloma asistuojamo brandinimo (angl. assisted hatching) procedūra, kainuojanti maždaug 450 svarų, kurią taikant, išoriniame embriono sluoksnyje, siekiant pagerinti jo kokybę, padaroma skylutė.

Kita dažnai siūloma papildoma procedūra, kurios tikslas yra embrionų tyrimas dėl sutrikimų, yra genetinė preimplantacijos atranka. Ši procedūra minima dokumentuose, kuriuose ji užsiminama kaip mažinanti gimstamumą. Procedūra siūloma už 3500 svarų.

Profesorius Heneghan‘as BBC Panoramai, kuri prisidėjo prie tyrimo, sakė, kad žmonių, norinčių pastoti, išnaudojimas yra „ vienas baisiausių sveikatos apsaugos sistemos atvejų, kuriuos jis yra matęs.“

Pirmas dalykas, kurį tikiesi matyti, yra tai, kad kiekvienas argumentas, kuris pateisina procedūrų taikymą, būtų pagrįstas kažkokiais įrodymais, – sakė jis.

Maždaug 98% moterų tarp 19 ir 26 metų, kurios reguliariai lytiškai santykiauja, natūraliai pastoja per du metus. Visgi, tarp 35-39 m. amžiaus moterų šis rodiklis krenta iki 90%.

Deja, maždaug 25% nevaisingų porų atvejų, nevaisingumo priežastis nėra nustatoma.

Prieš keletą mėnesių ekspertai įspėjo, jog daugiau nei pusei moterų, kurios yra užsisakiusios vaisingumo paslaugas, nereikalinga pagalba pastojant, be to, jos rizikuoja būti išnaudotos privačių klinikų.

Dr. John‘as Parsons‘as, kuris yra King‘s‘o koledžo ligoninės pagalbinio apvaisinimo skyriaus įkūrėjas ir buvęs direktorius, sakė, jog klinikos, užuot padėjusios tiems, kuriems išties reikia pagalbos, paslaugas siūlė kone kiekvienam.

Jis tokią situaciją apibūdino kaip „visišką audrą“, kai moterys atideda šeimos kūrimą dėl karjeros, o tai reiškia pastojimo atidėliojimą, kas gali vesti prie pirmalaikio naudojimosi vaisingumo procedūromis.

šaltinis: the telegraph

© 2016 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.