Dėl gyvenimo nutraukimo procedūrų Šveicarijoje – nerimą keliančios išvados

Šveicarijos nacionalinis mokslo fondas (toliau – SNSF) kartu su Nacionaline tyrimų programa (toliau –NRP67) pateikė ataskaitą apie Šveicarijos sveikatos apsaugoje egzistuojančias gyvenimo nutraukimo procedūrų spragas ir teikia pasiūlymus joms spręsti.

Dauguma pacientų miršta ligoninėse, kur paliatyvi slauga vis dar nėra plačiai naudojama. Savižudybė su gydytojo pagalba namuose nėra „dažnai žinoma ar pasiekiama“, slaugos kaina „nėra padengiama sveikatos draudimo“, o profesionalios konsultacijos globėjams – neegzistuoja. Tokia išvadas padarė SNSF.

Dėl asmenų, kurie baigia savo gyvenimą institucijose, yra „priimamas medicininis sprendimas“ tam, kad „jų gyvenimas būtų nepratęstas ar netgi sutrumpintas“. „25 proc.atvejų gydytojai nesikonsultavo su pacientu nepaisant to, kad jis būdavo pajėgus priimti sprendimą. Gydytojai konsultuodavosi su paciento artimaisiais ar žinodavo pastarojo sprendimą dėl gyvenimo nutraukimo tik 50 proc. atvejų. Skaičius išauga iki 66 proc., kai asmuo turi kognityvinių sutrikimų ar negalią, nors ir yra pajėgus ar iš dalies pajėgus priimti sprendimą.“ Šie sprendimai neatitinka įstatymų ar „medicininės etikos principų“.

Ataskaitoje rašoma, kad gydytojai stokoja kompetencijos nustatyti paciento „gebėjimą nuspręsti“ dėl savo gyvybės, ir „neturi tinkamų priemonių jiems padėti vertinimo procese“. Specialistai „nepasitiki savimi“, kai turi spręsti teisinius, dvasinius ar etinius gyvenimo nutraukimo klausimus. Šį jausmą stiprina gydytojų paruošimo tokioms dilemoms ir dialogo trūkumas. NRP 67 ataskaitoje taip pat išreiškia poreikį „profesionalų asociacijoms užtikrinti paliatyvios slaugos mokymus ir aiškiai apibrėžti ribas nustatančius medicininius ir etikos principus“.

Bendradarbiavimo nebuvimas tarp suinteresuotų šalių yra viena iš svarbių sistemos spragų šaltinių. Tai rodo, kad individualūs gyvybės nutraukimo reikalavimai yra pernelyg sukoncentruoti į „gydymo“ aspektą.

Tyrimo išvados nurodo „nepakankamus savižudybės su gydytojo pagalba ir stipraus skausmo malšinimo (sedacijos) procedūros medicininius ir teisės auditus“. Tik pusė savižudybių su gydytojo pagalba, užregistruotų Šveicarijos federaliniame statistikos departamente nuo 1985 iki 2013 metų, „buvo ištirtos“.

Galiausiai, 2013 metais „vienas iš šešių pacientų mirė ligoninėje dėl taikant stiprų skausmo malšinimą (sedaciją) nutraukto maitinimo ir skysčių skyrimo“. Tai reiškia, kad pacientams faktiškai pritaikyta eutanazija, kuri Šveicarijoje kol kas vis dėlto yra neteisėta.

versta iš End of Life in Switzerland: an Alarming Finding

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.