Didysis nutildymas socialiniuose tinkluose

Didysis nutildymas socialiniuose tinkluose

2021 m. sausio mėn. 12 d.

 

Praėjusią savaitę Silicio slėnis nutildė prezidentą. Socialinės žiniasklaidos priemonių milžinai padedami „Amazon“ ir „Apple“ sutartinai pašalino patį populiariausią savo konservatorių varžovą ir paskelbė, kad jų pačių nuosaiki politika išplečiama kitoms įmonėms. Tuo tarpu CNN atvirai reikalavo, kad „Fox News“ būtų uždrausta būti kabelinės televizijos tinkle, kai tuo tarpu svarbiausias pokalbių radijo tinklas išleido naujas kalbėjimo taisykles laidų vedėjams, praplėsdamas technikos pasaulio nuosaikią politiką neinternetiniame pasaulyje. Be viso šito, Kongresas ir Europos Sąjunga išleido naujus internetinės kalbos reikalavimus.

 

Kol saujelė neišrinktų milijardierių skelbia, kad valdo skaitmeninę kalbą, kur mus nuves ateinantys mėnesiai?

 

„Twitter“ kažkada smarkiai gyrėsi, kad yra „laisvos kalbos partijos laisvosios kalbos sparnas“ ir prieštaravo Kongreso reikalavimams uždrausti teroristus, skelbdamas, kad „naudotojų gebėjimas laisvai dalintis savo mintimis, netgi tomis, su kuriomis daug žmonių nesutinka arba laiko bjauriomis“ yra jų misija. Iš tikrųjų dauguma ankstyvųjų socialinių tinklų nevaržomą kalbą išskyrė kaip labiausiai atsižvelgtiną dalyką. Bėgant metams utopinė svajonė sunyko iki tokios, kurioje pabrėžiami „sveikas pokalbis“ ir vis besikeičiantys reikalavimai.

 

Visgi didžiąją laiko dalį, kurią egzistuoja, socialinės žiniasklaidos tinklai vengė cenzūruoti išrinktus valdžios atstovus JAV, nors jie ir yra ištrynę užsienio vadovų vartotojus. Visa tai pasikeitė praėjusiais metais, kai Silicio slėnis prezidento Trumpo „Twitter“ žinutėms pridėjo etiketes „abejotinos“ ir „klaidingos“. Progresyviosioms viešosioms grupėms tapus naujos cenzūros šalininkėmis, šie žiniasklaidos tinklai perėjo nuo paprasčiausio faktų tikrinimo iki visiško jų ištrynimo ir grasinimo paskelbti už įstatymo ribų kai kuriuos įstatymų leidėjus.

 

Teismai kelis kartus nusprendė, kad Trumpo vartotojas „Twitter“ tinkle yra oficialus valdžios žiniasklaidos šaltinis, todėl jam draudžiama blokuoti vartotojus, su kuriais jis nesutaria. Tai kaipgi ši privati įmonė gali sukurti „priimtinos kalbos“ taisykles valdžios leidiniams ar visiškai juos nutildyti?

 

Greičiausiai labiau neramina tai, kad kalbos taisyklės jau daro įtaką ne tik viešosioms erdvėms. „Uber“,„Lyft“ ir „Airbnb“ uždraudė naudotis savo paslaugomis tiems, kurių politiniai pareiškimai prisijungus prie interneto ir nuo jo atsijungus yra vertinami kaip nepriimtini. Praėjusiais metais „Facebook“ išplėtė savo įtakos sferą iki neinternetinio pasaulio, uždrausdamas tam tikrus skambučius ir suteikdamas leidimą kitiems.

 

Nuostabu buvo stebėti, kaip demokratų įstatymų leidėjai ir spauda dejavo, kad Kongresas neturi galios nutildyti balsus, su kuriais jis nesutinka, ir vietoj to reikalavo Silicio slėnį panaudoti galią, kurią turi tik jis: gebėjimą nutildyti bet kokį balsą iš skaitmeninio pasaulio. Ir šis prašymas yra iš pačių įstatymų leidėjų, kurie kažkada pasmerkė socialinius tinklus kaip pavojingus monopolius.

 

Be to, įmonių teiginiai, kad jos ilgam nušalina prezidentą, kilo ne dėl galimos nelegalios veiklos, kurią draustų įstatymas, bet greičiau dėl įmonių sprendimo, kad leisti jam toliau komunikuoti su šalimi kelia per didelę riziką demokratijai.

 

Pačios įmonės neturėjo kito pasirinkimo kaip tik pašalinti Trumpą arba susidurti su dar didesne rūstybe iš demokratų daugumos Kongrese. Net Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (angl. ACLU) pasmerkusi Trumpo nušalinimą „Twitter“ tinkle pripažino ateinančių valdančiųjų „politinę tikrovę“. Aktyvistų grupės skubinosi pasakyti, kad jiems pasisekė nutildyti Trumpą smarkiai girdamos oficialias diskusijas, kurias turėjo su „Twitter“ lyderiais.

 

Plačiai skelbiant paramą Silicio slėnio veiksmams, Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo apie pavojus, kai nutildomas demokratiškai išrinktas valstybės vadovas. Be to, kol demokratai yra siaurai susitelkę ties dabartimi, pasauliu, kuriame įstatymų leidėjai ir aktyvistų grupės rankose turi socialinių medijų galios monopolį nutildyti nepritariančius balsus, kas sustabdys ateities respublikonų kongresą nuo tų pačių galių naudojimo, tam kad nutildytų demokratus? Toks yra slidus šlaitas, ant kurio stovime.

 

O ką kalbėti apie alternatyvas Silicio slėnio tinklams? Socialinių tinklų kompanijos ilgai ginčijosi, kad jos nėra monopoliai, nes jų varžovai gali joms mesti iššūkį.

 

„Twitter“ klonas „Parler“ pasirodė būtent kaip toks varžovas. Jis pasiekė pirmąją vietą „Apple“ programėlių parduotuvėje ir konservatoriai spietėsi šiame mažai ribojamame tinkle. Visgi vos per keletą dienų „Apple“ ir „Google“ uždraudė jo pardavimą iš savo parduotuvių bei panaikino jį iš mobiliųjų įrenginių. „Parler“ debesijos prieglobos tiekėjas „Amazon Web Services“ iškeldino jį į neinternetinę erdvę, kol konservatyvus debesijos tiekėjas sutiko, kad šis būtų jo serveryje. Nors jį kažkokiu būdu ir galima atstatyti, visgi be išmaniojo telefono programėlės ir įtrauktas į daugelio paslaugų tiekėjų juodąjį sąrašą, „Parler“ bus tik savo ankstesniojo aš šešėlis.

 

Žengdamas šiuos žingsnius, Silicio slėnis paminėjo, kad „Parler“ buvo pašalintas dėl to, kad jo turinyje labai trūko nuosaikumo. Įmonės savo laiškuose „Parler“ reikalavo, kad jis prisiimtų tinkamos kalbos strategijas, identiškas toms, kuriomis vadovaujasi jie.

 

Netgi neinternetinės žiniasklaidos priemonės nėra apsaugotos. Televizijos kanalai turi pasirašyti sutartis su kabelinės tiekėjais, kad transliuotų juos namams, spaudos agentūroms, superkančioms informaciją, priklausančios radijo laidos privalo būti priimtos radijo stočių ir netgi nepriklausomi laikraščiai privalo turėti internetines svetaines ir išmaniąsias programėles. Vietinių žinių šaltiniams mažėjant, svarbu pažymėti, kad nesvarbu, kad ir kokie nepriklausomi jų redaktoriai būtų, visi jie vis tiek priklauso nuo debesijos tiekėjų, programėlių parduotuvių, interneto paslaugos tiekėjų ir kt. Sekdama trečiadienio įvykiais Kapitolijuje „CNN“ atvirai reikalavo kabelinės tiekėjų išmesti „Fox News“ iš kabelinės tinklo, kai tuo tarpu „Cumulus Media“ išleido naujas priimtinos kalbos taisykles savo konservatyviems radijo pokalbių laidų vedėjams.

 

Tai kokia gi dabar situacija?

 

Tautos įkūrėjai pasirinko Kongresui neduoti galios nutildyti netgi beprotį Ovaliajame kabinete (angl. Oval Office), be to, kad nušalino jį apkaltos būdu. Ši savaitė mus išmokė, kad keletas milijardierių Kalifornijoje tikrai turi tą galią. Beveik visiškas Trumpo dingimas iš skaitmeninio pasaulio nuo jo uždraudimo yra tarsi to priminimas.

 

Ši beveik vienbalsė parama iš naujosios demokratų daugumos tokiam draudimui reiškia, kad Silicio slėnis dabar yra drąsinamas pašalinti bet kokį balsą, nesvarbu kokį galingą. Tai sukuria pavojingą tapimą norma to, kad nutildomas tas, kuris išreiškia nesutikimą su bendrąja nuomone.

 

„Uber“,„Lyft“ ir „Airbnb“ noras uždrausti kai kuriuos savo vartotojus dėl politinių pareiškimų rodo, kad technologijos kompanijų čiuptuvai pasiekia ir kitas industrijas, atsiranda nauja ilgalaikės visuomeninės atskirties era tikrai panaši į Kinijos „socialinio kredito“ programą.

 

Kai kuriems naujai atsiradęs kovos su „dezinformacija“ išryškinimas, kur privačios įmonės yra tos, kurios prižiūri leidžiamą kalbą ir apibrėžia „tiesą“ gali atrodyti kaip pozityvus įvykis. Šiaip ar taip, smurto grėsmė, rasizmas, seksizmas, kibernetinis smurtas prieš moteris ir mergaites, kurstymas maištauti, žalingi medicininiai patarimai ir panašūs dalykai yra žalingi mūsų visuomenei. Visgi milijardieriai, kurie gali nutildyti prezidentus, Kongresas, kuris gali nutildyti nesutikimą su bendrąja nuomone, ir privačios įmonės, kurios nusprendžia kas „geriausia“ šaliai ir kas sudaro „tiesą“, kelia egzistencinę grėsmę demokratijai. Galiausiai pati mūsų bendrai besidalinamos visuomenės ateitis kybo ant Silicio slėnio gebėjimo išlaikyti pusiausvyrą tarp rūpestingo nuosaikumo kartu su žodžio laisve. Galbūt atsakymas yra tai, kad technologijų įmonės pačios taptų demokratiškomis ir leistų visuomenei nuspręsti, kas geriausia.

 

 

„RealClear“ žiniasklaidos tinklo bendradarbis Kalev Leetaru yra vyresnysis mokslinis bendradarbis Džordžo Vašingtono universitete (angl. George Washington University) Kibernetiniame ir tėvynės saugumo centre (angl. Center for Cyber & Homeland Security). Jis anksčiau buvo bendradarbis gyvenantis universiteto patalpose Džordžo Vašingtono universiteto Edmund A. Walsh užsienio tarnybos mokykloje (angl. Edmund A. Walsh School of Foreign Service) ir Pasaulinio ekonomikos forumo (angl. World Economic Forum) Pasaulinės darbotvarkės taryboje dėl valdžios ateities (angl. Global Agenda Council on the Future of Government).

 

Šaltinis: The Great Social Silencing

Susijusios temos: cenzūra, kalbos laisvė, „Parler“.

© 2021, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.