Balandžio 18 d. Stačiatikių bažnyčių atstovų Europos Sąjungoje komiteto posėdyje buvo aptarti religiniai ir kai kurie socialiniai klausimai. Susitikime pastoriaus dr. Georgios Lekkas atstovaujama Graikijos stačiatikių bažnyčios atstovybė prie Europos Sąjungos pasidalino pozicija dėl Stambulo konvencijos (toliau – Konvencija). Graikija Stambulo konvenciją yra pasirašiusi 2011 metais, tačiau iki šiol su kitomis 15 Europos Tarybos narių nėra jos ratifikavusi.
Stačiatikių bažnyčios Europoje dažniausiai turi gana aiškią oficialią poziciją: kova su smurtu yra sveikintinas dalykas, tačiau Stambulo konvencijoje yra neaiškių ideologinių nuostatų.
Štai Bulgarijos ministras pirmininkas Boyko Borisovas dar metų pradžioje Stačiatikių bažnyčios Bulgarijoje ir visuomenės pasipriešinimą įvardijo kaip vieną iš faktorių, lemiančių tai, kad Vyriausybė nesiryžta ratifikuoti Konvencijos.
Balandį Graikijos stačiatikių bažnyčios atstovo paskelbtame pranešime teigta: „Sveikiname Stambulo konvenciją ir jos ketinimus sukurti Europą be smurto prieš moteris ir smurtą šeimoje. Dar daugiau, sveikinime Konvencijos tikslą saugoti moteris nuo visų formų smurto, vykdyti jo prevenciją, patraukti smurtautojus baudžiamojon atsakomybėn ir panaikinti smurtą prieš moteris ir smurtą šeimoje (1 straipsnis) bei pasiūlyti visapusį smurto prieš moteris problemos sprendimą (7.1. straipsnis)“. Visgi pastorius G. Lekkas atkreipė dėmesį, kad kovoje su smurtu svarbios yra visų teisės nepatirti smurto: „Nors Konvencija prioritetu laiko moterų teises ir jų apsaugą, nemažiau svarbios išlieka ir visų pažeidžiamoje situacijoje bei aukos vietoje atsidūrusių asmenų teisės (12.3. straipsnis) […] Kaip krikščionys, smerkiame bet kokias smurto apraiškas, kad ir prieš ką šis smurtas būtų nukreiptas – heteroseksualaus ar homoseksualus. Tikime, kad tinkamiau yra nuo smurto šeimoje apsaugoti visus asmenis nei visai neapsaugoti moterų“.
Bažnyčios atstovo oficialiame rašte taip pat buvo pareikšta kritika Konvencijos ideologiniams tikslams, susijusiems su homoseksualios seksualinės orientacijos normalizavimu, bei jos nuostatoms, kurios kuria susipriešinimo tarp lyčių dvasią: „Kaip krikščionys esame skeptiški dėl Konvencijos intencijų įteisinti homoseksualius santykius namų aplinkoje (3b straipsnis). Taip pat tikime, kad moterų įgalinimui skirtų programų ir veiklų skatinimas (12.6. straipsnis), nepriimant holistinio požiūrio į šeimą kaip sudėtinį visuomenės institutą, sukels naują prievartos ciklą, kadangi visuomenė bus traktuojama kaip varžybų tarp lyčių arena. Nepritariame Stambulo konvencijoje numatytam socialinės lyties (angl. gender) apibrėžimui, kuriuo remiantis lytis yra ne suteikiama Dievo, bet sukuriama kaip socialinio proceso šalutinis produktas (3c straipsnis)“.
Galiausiai Graikijos stačiatikių bažnyčia, nors ir parėmė Stambulo konvencijos tikslą ginti moteris nuo smurto, paragino Europoje sukurti šeimai kaip socialiniam institutui skirtą konvenciją, kurioje vyrai ir moterys būtų ginami vienodai: „Kaip krikščionys, norime dirbti Europos šeimai, kurios nariai – vyrai ir moterys – pagarba gali džiaugtis vienodai. Tikime, kad be laisvo visų žmogaus asmenybei suteiktų talentų pasireiškimo šeimoje negali būti sveikos situacijos […] Daug organizacijų ilgiau nei dešimtmetį koordinavo savo pastangas tam, kad būtų sukurta Stambulo konvencija. Ką mes kaip krikščionys stačiatikiai darome tam, kad su kitomis krikščioniškomis konfesijomis telktumėmės siekdami parodyti šeimos šventumą ir jos svarbą Europos kultūrinei tapatybei?“.
parengta pagal regue.eu
© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.