img

Kai vyriškumas ir moteriškumas reiškiasi laisvai

Kai vyriškumas ir moteriškumas reiškiasi laisvai

Įvairūs dvidešimt pirmojo amžiaus tyrimai atskleidžia įdomią informaciją — tokią, kuri iš esmės yra priešinga laikmečio mąstymui.

Klausimas: kuriose kultūrose lyčių skirtumai patys ryškiausi? Žinome, kad kultūros skiriasi tarpusavyje ir tai, kad vyrų bei moterų skirtumai varijuoja tarp kultūrų — skirtumai ne tik varijuoja, bet taip pat vienose jie ryškesni, kitose — ne tokie ryškūs. Tačiau ar yra kultūrų, kuriose lyčių skirtumai tokie dideli ir akivaizdūs, kad jų nenuslėpsi?

Ar skirtumai tarp vyrų ir moterų didžiausi agrarinėse kultūrose — šalyse, kuriose didelė gyventojų dalis užsiima žemdirbyste ir kur maistas parūpinamas, paruošiamas ir suvalgomas tą pačią dieną, ir todėl vyrai bei moterys kasdien labai priklausomi vienas nuo kito? O gal moderniose, labiau technologiškai, ekonomiškai, politiškai ir kultūriškai pažengusiose visuomenėse, kur moterims ir vyrams netrūksta resursų ir laisvių tapti kuo panorėjus ir daryti ką panorėjus?

Pasirodo, kad kai žmonės gyvena didesnės laisvės sąlygomis — finansinės, politinės ir kultūrinės laisvės — vyrai tampa labiau stereotipiškai vyriškesni, o moterys — labiau stereotipiškai moteriškesnės. O lyginant lytis, tai kiek ženkliau pasireiškia moterims.

New York Times apibendrino daugiau nei šešiasdešimtyje valstybių ir kultūrų atliktų asmenybės testų rezultatus: „Skirtumai tarp vyrų ir moterų mažesni tradicinėse valstybėse, tokiose kaip Indija ar Zimbabvė, nei Nyderlanduose ar JAV.“, t.y., tokiose šalyse kaip Indija ar Zimbabvė vyrai ir moterys turi daugiau panašumo, nei skirtumų, lyginant su tokiomis šalimis kaip Nyderlandai ar JAV. New York Times taip apibendrina atradimus: „Kuo panašesnes teises turi ir kuo panašesnius darbus dirba moterys ir vyrai, tuo skirtumų tarp jų asmenybių daugiau arba skirtumai ryškesni.“

Šiam tyrimui vadovavo David’as P. Schmitt’as, Tarptautinio lytiškumo apibūdinimo projekto (International Sexuality Description Project) vadovas. Jis pastebi, kad kuomet turtingos modernios valstybės pašalina senuosius barjerus tarp vyrų ir moterų, „atgaivinami kai kurie dar ankstesni (ancient) skirtumai.“ Remiantis šiais atradimais, galima patvirtinti, kad kai vyrai ir moterys turi galimybę dėl prieinamo išsilavinimo, finansinių resursų, politinės ir kultūrinės laisvės peržengti tradicinius lyčių vaidmenis ir profesinėje plotmėje tapti, kuo tik nori tapti, jie tampa dar ryškiau vyriškesni ar moteriškesni.

Be to, New York Times papildo, kad lyčių skirtumai vyrų ir moterų asmenybėse labiau pastebimi ten, kur lyčių lygybė labiau įtvirtinta — Šiaurės Amerikoje ir Europoje, nei tuo mažiau pasižyminčiose Afrikoje bei Azijoje. Mokslininkus tokie rezultatai aiškinant lyčių skirtumus privertė labiau pasitikėti biologija, o ne kultūrinėmis konstrukcijomis, nes  kaip teigta anksčiau, kultūriniu pagrindu suteikus daugiau laisvės bei galimybių, lyčių skirtumai dar labiau išryškėjo. Ankstesni tyrimai, atlikti 2001-ais ir 1990-ais metais, atvedė prie tos pačios išvados: labiau išsivysčiusiose, individualistinėse, progresyviose, egalitaristinėse valstybėse lyčių skirtumai neblanksta, bet vietoje to tik stebėtinai padidėja. Tyrimui vadovavęs profesorius Schmitt’as užbaigdamas pažymi: „Ilgai kaupti duomenys, o taip pat ir šiandienos tyrimų rezultatai verčia kvestionuoti šiandien įprastus lyčių skirtumų bei jų pokyčių aiškinimus“.

Socialinis konstruktas ir prigimtis arba biologija

Daugelis naujausių tyrimų rezultatų rodo, jog „socialinės lyties“ sampratos, kaip lyčių skirtumų priežasties, naudojimas turi mažai racijos. Įdomu pažymėti, kaip energingai mokslu paneigiami pernelyg ambicingi ir drąsūs socialinės lyties sampratos teorijos šalininkų teiginiai. Aštuntajame dešimtmetyje psichologijos profesorė Lois Hoffman paprastai ir drąsiai paskelbė: „Suaugusiųjų lyčių rolės susisieja tarpusavyje, o lyčių skirtumai tarp šiandienos vaikų ir ateities kartose, galima tikėtis, nyks.“

Palyginkime jos pasisakymą su 2001-ais metais atliktu didelės apimties tyrimu apie lyčių skirtumų tipologizaciją. Remiantis tyrimui reikšmingu kiekiu duomenų atskleidžiamas labai aiškus paveikslas: nepaisant plačiai paplitusių kai kurių tyrėjų lūkesčių ir norų, įvairūs lyčių skirtumų aspektai nepradingsta. Priešingai — matomas lyčių skirtumų padidėjimas, ypač toje srityje, kurioje tikėtasi didžiausio mažėjimo, būtent moterų moteriškumo. Moteriškumo didėjimas buvo stipriausiai jaučiamas pačių moterų, o vyrai taip pat pastebėjo šį padidėjimą. Tyrėjai apibendrina, kad nėra jokių įrodymų apie lyčių vienodėjimą.

Skirtumų ir jų įvairovės nuoseklumas tarp vyrų bei moterų, stebėtas tarpkultūriniuose tyrimuose, suteikia stiprų pagrindą teiginiui, jog šie vyrų bei moterų lyčių „stereotipai“ labiau įsišakniję biologijoje, o ne kultūroje.

Šis ir daugelis kitų tyrimų patvirtina, kad mokslinės išvados nesutampa su socio-kultūriniais lyčių skirtumų aiškinimais. Jie sutampa su evoliucijos modelio sistema: „empirinių įrodymų, įskaitant tarpkultūrinių tyrimų rezultatus, gautus tyrėjų, kurie neturi jokio išankstinio nusistatymo dėl kažkurios konkrečios teorinės prieigos, pagrindu, galima užtikrintai patvirtinti evoliucija grįstas hipotezes. Taip pat šie atradimai sunkiai suderinami su lyčių panašumo/vienodumo hipoteze“.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vyrai tapo vyriškesni, o moterys — moteriškesnės, yra paprasčiausias psichinis ir emocinis tokios būsenos patogumas. Žmonės, gyvenantys turtingesnėse valstybėse, renkasi pagal savo resursus ir laisves ir tampa „stereotipiškai“  skirtingesni: vyriškesni arba moteriškesni.

Antros pusės trauka taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Kadangi dėl didėjančių lūkesčių ir užimto gyvenimo rasti gerą vyrą ar moterį bendram gyvenimui darosi vis sunkiau, tiek vyrai, tiek moterys, bandydami susirasti partnerį, tampa vis skirtingesni. Jų bandymas išsiskirti tampa ryškesnis, bet ne todėl, kad juos kažkas verstų, o dėl jų pačių noro.

Viena esminių priežasčių, kodėl bet kokių skirtumų tarp vyrų ir moterų mintį šiandien mėginama stipriai neigti, yra ta, jog daugeliui skirtingumas asocijuojasi su vienos lyties pranašumu ir kitos tariamu menkumu. Jei moterys skiriasi nuo vyrų, jos būtinai bus silpnesnės už juos. Tai ypač netikslus ir neteisingas argumentavimo šuolis. Neprieiname prie tokios išvados kitose gyvenimo srityse, jei dalykai jose skiriasi. Itališkas maistas skiriasi nuo suši. Atostogos kalnuose skiriasi nuo atostogų pajūryje. Tačiau nedarome prielaidos, jog vienas iš jų geresnis už kitą vien todėl, kad yra kitoks. Abu turi sau būdingų bruožų, kurie tuo pačiu metu skirtingais aspektais, skirtingu metu ir skirtingose situacijose vieną daro pranašesniu už kitą.

Alisa Eagly, Psichologijos profesorė Northwestern universitete, tvirtina, jog skirtumų tarp vyrų bei moterų įvardijimo sukeliamos politinės ir socialinės pasekmės nesukelia didesnio spaudimo moterims. Straipsnyje pavadinimu „Moterų ir vyrų lyginimo mokslas ir politika“ Eagly aiškina, jog, kalbant apie vyrų bei moterų stereotipus, „bendrai paėmus, moterų stereotipai yra labiau teigiami, nei vyrų“. Padarius literatūros apie lyčių skirtumus tyrimą, išsiaiškinta, jog joje nekalbama apie jokį moterų nepilnavertiškumą. Yra svarbu paminėti, jog A. Eagly rašė dešimtojo dešimtmečio pradžioje, tyrinėdama darbus, kurie atlikti tada, kai dar nebuvo taip stipriai vengiama akademiniuose darbuose kalbėti apie lyčių stereotipus.

 

Šis straipsnis yra trečiasis straipsnių cikle apie lyčių skirtumus.

šaltinis mercatornet.com

 

© 2016 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas“ (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.

1. PERIODINĖ PARAMA KAS MĖNESĮ


 

Teikti kas mėnesinę paramą galite per savo

elektroninės bankininkystės sistemą -

sudarę periodinio mokėjimo sutartį.

 

 



2. VIENKARTINĖ PARAMA

 

Įprasta vienkartinė parama bankiniu pavedimu

VšĮ Laisvos visuomenės institutas

K. Paco g. 4, Vilnius

J.a.kodas: 303081003

Sąskaitos nr.: LT417300010135577285

Bankas: Swedbank, AB, 73000, HABALT2

Paysera sąskaita:

EVP8310002518134 (LT283500010002518134)

3. 1.2 % NUO GPM











Kad ir kokiu būdu nuspręstumėte paremti LVI, džiaugtumėmės turėdami Jūsų kontaktus, kad galėtume Jums padėkoti, pakviesti į rėmėjams skirtus renginius. Laikydamiesi duomenų apsaugos reikalavimų, mes įsipareigojame niekam jų neatskleisti ir naudoti tik nurodytu pagrindu. Praneškite apie savo paramą el. paštu info(eta)laisvavisuomene.lt.

Nuoširdžiai dėkojame Jums už išreikštą pasitikėjimą ir paramą.