Birželio 29 d. Ženevoje baigėsi 32–oji Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesija. Pastarojoje sesijoje kaip vienas iš svarbiausių dalykų išsiskyrė priimta Šeimos apsaugos rezoliucija.
„Santuoka paverčia mūsų visuomenę geresne kaip to nedaro jokie kiti santykiai. Stiprūs ryšiai tarp vyro ir moters kuria pažangią ateitį, skatina augimą, stabilumą ir laisvę. Priėmusi Šeimos apsaugos rezoliuciją, Žmogaus teisių taryba išryškino „natūralios ir pamatinės visuomenės grupės apsaugos svarbą“, – sakė vyresnysis JT patarėjas Žmogaus laisvę ginančiame aljanse Rubénas Navarroʼas.
„Rezoliucija dar kartą patvirtina, kad reikia remti ir saugoti vaiko teises. Tai liečia visas Jungtinių Tautų nares: jose gyvenančių tėvų dalyvavimą auklėjant vaikus. Visa tai turėtų vykti tik dėl vaiko gerovės, jam augant „saugioje ir globojančioje šeimos aplinkoje“. Žmogaus teisių taryba pripažįsta, kad „šeima vaidina esminį vaidmenį socialiniame vystymesi, ir būtent dėl to ji turi būti stiprinama“, – teigia Navarroʼas.
Jokio susitarimo dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės (SOLT) klausimo
Per sesiją buvo priimta ir rezoliucija dėl Nepriklausomo Eksperto, tiriančio apsaugą nuo smurto ir seksualine orientacija bei lytine tapatybe paremtos diskriminacijos, pareigų taryboje. Ši rezoliucija atskleidžia ir nemažai rūpestį keliančių išvadų, į kurias turėtų būti atkreiptas dėmesys.
„Žmogaus laisvę ginantis aljansas griežtai smerkia smurtą ar nepagarbų elgesį prieš bet kokį asmenį dėl bet kokios priežasties. Vis dėlto priimta rezoliucija nepateikia tikslaus apibrėžimo terminui „diskriminacija“, ir dėl to šia rezoliucija galima plačiai manipuliuoti. Viena iš didžiausių religinės laisvės grėsmių Vakarų tautoms kyla iš vadinamųjų nediskriminacinių (nondiscrimination) įstatymų. Naujasis SOLT Ekspertas tokius įstatymus neabejotinai rems ir skatins tose šalyse, kurios šių įstatymų nenori“, – sakė Thomas Jagelsas, JT patarėjas Žmogaus laisvę ginančiame aljanse.
Remiantis rezoliucija, minėtasis ekspertas vertins tarptautinių žmogaus teisių įstatymo vykdymą, informuos apie smurtą ir diskriminaciją, tarsis su JT narėmis bei kitomis suinteresuotomis šalimis bei kasmet apie tai praneš Žmogaus teisių tarybai.
JT valstybės narės yra teisėtos JT darbotvarkės kūrėjos ir įgyvendintojos. Ši rezoliucija pažeidžia kai kurių valstybių valią: daug narių nepritaria tam, kad JT skirtų laiko ir finansuotų politinius nutarimus, kurie pakenktų ar griautų jų šalių įstatymus, susijusius su santuoka ir šeima. Problemos, susijusios su seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimais turėtų likti kiekvienos JT valstybės narės vidinės teisinės tvarkos akiratyje.
Šaltinis: ADF international
© 2016 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.