img

Kitos lytys Lietuvos mokslo taryboje

Kitos lytys Lietuvos mokslo taryboje

Pastangos Seime ratifikuoti Stambulo konvenciją, tam pasitelkiant Konstitucinio Teismo autoriteto likučius ir LGBT aktyvistų pride’us, mėginant cancellinti L. Kasčiūno skyrimą į krašto apsaugos ministro pareigas, duoda dingstį dar kartą atidžiau pažiūrėti į vieną teisingą nuomonę Lietuvos visuomenei norinčių primesti veikėjų viešąją ir, juo labiau, neviešąją galią. Kiek giliai ji prasiskverbė į Lietuvos visuomenės audinį? Atrodo, negiliai. Per trejus savo valdymo metus Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio ir TS-LKD dauguma, remiama progresyviojo LSDP flango, taip ir neįstengė įtikinti Lietuvos gyventojų, kad homoseksualių asmenų partnerystė arba sąjunga yra tas pats, kaip vyro ir moters šeima, nesugebėjo priversti manyti, kad Stambulo konvencija „lytinės tapatybės“, „socialinės lyties aspekto“ ar dar kaip nors pavadintos gender identity nepaverčia teisine kategorija su visomis iš to plaukiančiomis visuomenės papročius griaunančiomis pasekmėmis. Apklausos rodo, kad veikiau priešingai. Nemažai žmonių įsiklausė į vykusias diskusijas ir pasidarė gana aiškias išvadas: nepritarimas brukamiems pokyčiams išaugo, o tai prigimties ir šeimos ardytojus verčia svajoti apie diktatorišką valdymo būdą. Lietuvos socialinių mokslų centro Etninių tyrimų skyriaus vadovė dr. M. Frėjutė–Rakauskienė stebisi, kad pastaraisiais metais nenorinčiųjų kartu dirbti su homoseksualiais asmenimis skaičius gerokai išaugo ir mėgina paaiškinti, kodėl taip yra: „Stebina tai dėl to, kad ir viešai labiau kalbame, žmonės pripažįsta savo homoseksualumą, įvairios diskusijos vyksta. Bet tam įtaką daro 2022–2023 metais vykusios diskusijos dėl Partnerystės įstatymo. Ir dar nenorėjimas ratifikuoti Stambulo konvencijos, kadangi tos diskusijos irgi susijusios su homoseksualumu. Todėl tokios diskusijos, neigiami ir radikalūs politikų pasisakymai tikrai turėjo įtakos. Ir tas įstatymo nepriėmimas, jo atidėjimas.“ Empatiškoji ir demokratiškoji, „Europos vertybes“, be abejo, išpažįstanti sociologė čia pat siūlo išeitį: „Pašnekovė tikino, jog yra pastebėta, kad „iš viršaus“ nuleisti politiniai sprendimai pamažu keičia ir visuomenės nuomonę. „Todėl aš manau, kad priėmus Partnerystės įstatymą, ratifikavus Stambulo konvenciją, galbūt pamažu pasikeistų visuomenės požiūris ir šiuo atžvilgiu.“

Neviešosios galios srityje valdančiajai „pokyčiai po pokyčių“ koalicijai sekasi daug geriau. Kalbėdamas apie „neviešąją galią“ esu ne visai tikslus. Tiesiog turiu omenyje iš LR įstatymų neplaukiančius valstybės institucijų vadovų žingsnius įvairiais poįstatyminiais aktais įtvirtinti tą pačią gender revoliucijos programą. Gerai atsimenamas pavyzdys – Sveikatos apsaugos ministro potvarkiu patvirtinta cheminio aborto ar hormoninio „gydymo“ norintiems keistis lytį tvarka, tas pat ir su Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos patvirtinimu ŠMS ministro potvarkiu. Genderistinę darbotvarkę įgyvendina ir Socialinės apsaugos ministerija, kurios neva nepriklausomas NVO rėmimo fondas iš konkursų nuosekliai šalina LGBT ir Stambulo konvencijos „vertybių“ neišpažįstančias nevyriausybines organizacijas. Nenuostabu, kad prie šio parado jungiasi ir Lietuvos mokslo taryba. Tą man ir pačiam teko patirti, kai, pildydamas elektroninę paraišką dalyvauti mokslo finansavimo konkurse, priėjau reikalavimą (neužpildęs negali judėti toliau) nurodyti savo lytį. Klausimas įprastas, tik siūlomas pasirinkimas nustebino: „mot.“, „vyr.“, „kita“. Biologijos mokslas ir sveikas protas (communis opinio) sako, kad lytys yra dvi. Jei nurodoma trečia galimybė – „kita“ („kità“ ar „kìta“?), vadinasi, klausiama apie kažką kita. Apie ką? Iškilus klausimui, kreipiausi į LMT ir jos pirmininką išaiškinimo. Supratęs, kad elektroniniu paštu išsiųstas paklausimas nieko vertas ir rimtos įstaigos į tokius neatsakinėja, dar kartą kreipiausi raštu, prašydamas paaiškinti, 1) kokia reikšmė paraiškos anketoje suteikiama „lyties“ sąvokai, 2) kokiais kriterijais turi vadovautis mokslininkas, norintis atsakyti į šį klausimą, taip pat prašydamas nurodyti, 3) remiantis kokiu Lietuvos Respublikos teisės aktu reikalavimas rinktis iš neapibrėžto lyčių skaičiaus buvo įtrauktas į oficialią LMT paraiškų formą.

Jei manote, kad iš įtakingiausios mokslo institucijos Lietuvoje sulaukiau prašyto paaiškinimo, klystate. Besibaigiant teikimo terminui anketoje pažymėjau „kita“ ir paraišką išsiunčiau. Netrukus paaiškės, ar ji bus finansuojama. Bet šiuo atveju atrodo svarbiau pamėginti suprasti patį naujos antropologinės paradigmos LMT dokumentuose atsiradimo ir negebėjimo jos paaiškinti faktą. Taigi, nesulaukdamas atsakymo, paskambinau LMT pirmininko sekretorei, kuri jau anksčiau buvo sakiusi, kad mano klausimus perdavė visų komitetų (Mokslo ir studijų politikos, Humanitarinių ir socialinių mokslų, Gamtos ir technikos mokslų ekspertų) pirmininkams ir pažadėjo kuo skubiau parengti atsakymą. Taigi, praėjus geriems dviem mėnesiams po mano kreipimosi, sulaukiau atsakymo, kurį verta pacituoti visą: „Laba diena, atsižvelgdami į Jūsų prašymą, kreipėmės į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl išaiškinimo. Gavę atsakymą Jus informuosime. Pagarbiai, Lietuvos mokslo taryba.“

Šiandien klausimas apie lyčių skaičių Lietuvoje visų pirma politinis, nors turėtų būti mokslinis. Visi atsimename, kaip į šį, atrodytų, paprastą klausimą nesugebėjo atsakyti Lietuvos švietimo ir mokslo ministras. Spėčiau, kad tarp aukštesniųjų valdininkų tokių ne vienas. Neturėtume stebėtis, kad ir Lietuvos mokslo tarybos vadovybė čia ne išimtis. Panagrinėkime šį fenomeną. Ar tai reiškia, kad LMT pirmininkas, beje, gamtos mokslų daktaras, nežino, kad homo sapiens rūšies gyvūnai, kaip ir visi gyvi padarai žemėje, turi dvi lytis? Sunku tuo patikėti. Tuomet kodėl jis ir jo vadovaujama įstaiga į savo anketas įtraukia tris ar daugiau lyčių? Kokiais kriterijais vadovaujasi? Ir kodėl nenori ar negeba paaiškinti šio savo žingsnio? Žinome, kad šiandien Lietuvos valdžioje turime būrį gender revoliucijos  entuziastų, kurie savo pažiūromis į lyčių skaičių nenusileidžia garsiesiems plokščiažemininkams. Tad jei Lietuvos mokslo taryba, įtakingiausia šalyje mokslo institucija, bijo vadovautis gana akivaizdžia mokslo tiesa, vadinasi, su mokslu šioje drąsioje valstybėje tikrai prasti reikalai. Kopernikais ir Galilėjais čia net nekvepia. Čia, prisimenant G. Orwelą, du kart du taip pat yra ne keturi, net ne trys ir ne penki, o tiek, kiek reikia partijai ir vyriausybei. Ir mūsų šauniųjų mokslo viršininkų niekas net nekankina. Ne, jie patys dreba, kad, neduok Dieve, užrūstins juos skiriančią Ministrę pirmininkę ir neteks galios skirstyti Lietuvos piliečių pinigus.

O gal reikalas paprastesnis? Galbūt tai, jų požiūriu, mažytė duoklė tos pačios daugialytiškumo epidemijos užvaldytai Europos Sąjungos viršininkijai? Viso labo tik į anketą įtraukite nekaltą grafą „kita“, ir užteks, gausite savo milijonus. Panašiai kaip eurouniversitetų pavyzdžiu europinigų norinčios Lietuvos aukštosios mokyklos parengė savo „įtraukiosios kalbos“ gaires. Savęs ir mokslo oriai ginti nenorinti organizacija nepaiso nė Lietuvos įstatymų (neatsitiktinai prašoma nurodyti, kokiu LR įstatymu remiasi, LMT nieko neatsako), nes taip galima: pinigas svarbiau. Sakysite, pildantiems anketą tai tik nereikšmingas mažmožis. Ne, ne mažmožis. Tai pats tikriausias smurtas, intelektualinis smurtas, prievarta pritarti tam, ko nelaikai tiesa. Jei nemanai, kad lyčių yra daugiau nei dvi, esi verčiamas prisitaikyti ir meluoti. O sykį palaužtas būsi sėkmingai toliau perauklėjamas. Svarbu pirmas žingsnis, kad ir mažas.

Vis dėlto smagiausia visos šios istorijos dalis – kreipimasis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą prašant paaiškinti, kodėl, klausdama apie lytį, LMT pati savo dokumentuose naudoja Lietuvos įstatymų nenumatytas sąvokas. Ar reikėtų suprasti, kad tas „kita“ pridėtas jos reikalavimu? Šioji LGBT aktyvisčių vadovaujama tarnyba, be abejo, ką nors parašys apie „Europos vertybes“ ir „žmogaus teises“, „Putino Rusiją“ ir „vakarietišką orientaciją“. Galbūt pasiūlys LMT patobulinti savo anketas ir įtraukti pasižadėjimą išpažinti genderistines „vertybes“. Lygių galimybių kontrolieriui nerūpi gamtos mokslų pradžiamokslis. Aišku, ne tik Lietuvoje vyksta tokie dalykai. Štai neseniai gamtos pažinimo pradmenis aiškinosi ir Berlyno teismas, kuriame paprastą biologijos faktą (yra tik dvi lytys) viešoje paskaitoje nagrinėjusi biologijos srities doktorantė teisėsi (ir laimėjo) su jos paskaitą uždraudusia Berlyno Humboltų universiteto administracija. Ironiška, kai mokslo klausimus nagrinėja teismai, bet dar nuostabiau, kai juos sprendžia Lygių galimybių kontrolierius, naujasis cenzūros komitetas, vadovaujamas politbiuro nario, atsakingo už ideologinį darbą su masėmis. Dar yra žmonių, kurie atsimena šią okupacijos laikų kalbą.

© 2024, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.