img

Živilė Advilonienė. Apklausos duomenys iškalbingesni nei politikų žodžiai, pažadai ir veiksmai

Živilė Advilonienė. Apklausos duomenys iškalbingesni nei politikų žodžiai, pažadai ir veiksmai

Prasidėjus Seimo rudens sesijai viešumoje girdimi politikų pasisakymai bei veiksmai leidžia suprasti, kokių klausimų gvildenimo artimiausiu metu galima tikėtis. Nuomonę sustiprina tiek rugsėjo 12 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbotvarkė, kurioje Civilinės sąjungos įstatymo projektas puikavosi pirmasis, tiek šiandienos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas dėl CSĮ projekto. Pažvelkime į tai per reprezentatyvaus „Vilmorus“ atlikto visuomenės nuomonės tyrimo ir trijų raktinių žodžių – žodis, pažadas, veiksmas – prizmę.

Žodžių žaismas

Partnerystės įstatymo projekto virsmas Civilinės sąjungos projektu įvedus naują sąvoką iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti esąs švelnesnis. Ypač dėl visuomenei ištransliuotos žinutės apie kompromisinį įstatymo variantą, įsiklausymą į visuomenės ir prezidento poziciją.

Visgi, čia pat aiškiai įvardinta ir tikroji situacija bei tiesa: pirma, pokyčiai įvesti siekiant gausesnio (taigi, pakankamo) palaikymo Seime; antra, tai pirmas žingsnis palaipsniui siekiant tolimesnių tikslų, susijusių su tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimu.

Tad partnerystės sąvoką pakeitus civilinės sąjungos terminu, ištransliavus visuomenei žinutę apie projekto kompromisiškumą ir pokyčius jame, panašu, siekiama kelių tikslų. Pirmiausia, visuomenė „nujautrinama,“ nes naujojo įstatymo projekto pokyčiai pristatomi kaip atsitraukimas nuo partnerystės projekto, ir tik akylesni suklūsta įsiklausydami į prasitarimą apie šio atsitraukimo laikinumą, tarpinę stotelę siekiant tolimesnių tikslų. Dera suklusti.

Antra, pats civilinės sąjungos terminas probleminis: juo ne tik klaidinama visuomenė, tačiau ir sąmoningai siekiama jos palankumo. Kryptingai dedamos pastangos keisti visuomenės mąstyseną nujautrinant sąvokas, artinant jas prie įprastos terminijos.

Dėl artimo sąvokų santuoka ir sąjunga skambesio, neįsigilinant į naujos įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir projekto turinį, neįsiklausant į pakankamai aiškiai ne vieno politiko deklaruojamus tolimesnius siekius, lengva susipainioti.

Šiame sąvokų kaitos kontekste tikslinga pasigilinti į tai, ką žada ir kaip tai realiai įgyvendina konkrečios partijos, ko iš jų tikisi rėmėjai. Tai žinutė ne tik rinkėjams, bet ir politikams. Tai pasitikėjimo pa(si)tikrinimas.

Pažadų dalinimas

Politikai rinkiminėse kampanijoje pateikia savo veiklos programas – ko ir kaip sieks, ką veiks ir ką rems, jei bus išrinkti. Programa tampa ne tik politinės veiklos gairėmis, bet ir pažadu rinkėjui. Tikimasi, kad jis su ja susipažins ir pagal ją rinksis, ką remti ir už ką balsuoti.

Žinoma, dalis rinkėjų nuodugniai analizuoja politikų programas, seka jų veiklą, lygina ją su rinkimuose duotais pažadais ir kitų rinkimų metu priima atitinkamus sprendimus. Kita dalis kliaujasi tuo, ką mato, girdi, skaito viešuosiuose kanaluose, savo aplinkoje. Dar kiti remia savo partiją-favoritę, metai iš metų pasikliaudami jos duotais pažadais, žinomumu, pavardėmis, net nepastebėdami jos pasaulėžiūros, programos, veiklos pokyčių. Dar kiti dėl įvairių priežasčių atsiriboja nuo rinkimų, nes nežino ar neturi ką rinkti, nepasitiki nė viena partija, stokoja pilietiškumo.

Verta pažvelgti į atskirų politinių partijų rėmėjų poziciją ir lūkesčius šeimos politikos klausimais bei tai, kaip jie dera su politikų duotais pažadais bei realiais jų veiksmais Seime.

VEIKSMAS – pažado ir pasitikėjimo patikrinimas

Ištartas žodis ir duotas pažadas, kaip tikimasi, turėtų vesti link laukiamo veiksmo. Ką tad savo veiksmu visuomenei sako jos rinkti politikai ir kokią žinią jiems siunčia visuomenė?

2022 m. birželio 9-18 d. „Vilmorus“ atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas atskleidė aiškų visuomenės lūkestį: ji sako aiškų NE civilinei sąjungai. Pastarajai nepritaria daugiau nei du trečdaliai (68,2 proc.), o palaiko vos penktadalis (20,2 proc.) gyventojų. Net ir pakeista Civilinės sąjungos įstatymo projekto sąvoka nepakeitė visuomenės pozicijos: ji nepalaiko nei partnerystės (kovą jai pritarė 14,8 proc., nepritarė 73,8 proc. ), nei civilinės sąjungos (birželį pritarė 20,2 proc., nepritarė 68,2 proc.) įstatymų projektų, ir tą ypač ryškiai išreiškia opozicinių politinių partijų rėmėjai bei beveik pusė TS-LKD partijos šalininkų.

Esant Civilinės sąjungos įstatymo ar Artimo ryšio projekto pasirinkimo galimybei, visuomenė linkusi rinktis tos pačios lyties asmenų praktines problemas sprendžiantį, tačiau tokių asmenų šeimų neįteisinantį teisinį sprendimą: Artimo ryšio projektą remtų 25 proc., Civilinės sąjungos įstatymą – 13,5 proc.

Homoseksualių šeimų įteisinimo klausimo sprendimui matomas referendumo kelias (57,7 proc.), o ne Civilinės sąjungos įstatymas (14 proc.). Taigi, nors visuomenė nepritaria Civilinės sąjungos įstatymui, ji yra atvira teisiškai spręsti tiek homoseksualių, tiek ir kitų kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius bei jiems kylančius praktinius klausimus ar problemas. Tam siūlomos Artimo ryšio įstatyminės nuostatos arba referendumas dėl Konstitucijos pataisos.

ŠEIMA – visuomenės ir valstybės pagrindas

Visuomenė remia prigimtinę šeimą, grindžiamą dviejų skirtingų lyčių papildomumo principu, ir aiškiai pasisako prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Šios pozicijos laikosi daugumos politinių partijų rėmėjai: Civilinės sąjungos įstatymo projektą atmeta nuo 76,9 proc. iki 100 proc. atskirų opozicinių politinių partijų rėmėjų, o jį remia mažiau nei penktadalis (iki 17,3 proc.).

Absoliutų nepritarimą civilinei sąjungai išreiškia Tautos ir teisingumo sąjungos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos ir Darbo partijos rėmėjai: tarp jų nėra nė vieno pritariančio Civilinės sąjungos įstatymo projektui.

Civilinės sąjungos įstatymo projekto nepalaiko aiški dauguma Lietuvos regionų partijos (89,3 proc.), Darbo partijos (83,3 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (82,1 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (81,4 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (77 proc.) rėmėjų, o jį palaikančiųjų dalis neperžengia 17,3 proc. ribos, dažniausiai svyruoja iki 12,2 proc.

Išskirtinio palaikymo minėtas įstatymo projektas sulaukia išimtinai tik tarp Laisvės partijos rėmėjų, dėl mažo tyrime dalyvavusių jos šalininkų skaičiaus (vos 27) procentaliai suformuojančių apgaulingą absoliutaus palaikymo (96,3 proc.) įspūdį. Kitas valdančiosios daugumos partijas remiančiųjų gretose palaikymas Civilinės sąjungos įstatymo projektui ženkliai mažesnis: jam pritaria beveik dvigubai mažiau Liberalų sąjūdžio rėmėjų (51 proc.) ir beveik tris kartus mažiau TS-LKD rėmėjų, tarp kurių ženkliai dažniau Civilinės sąjungos įstatymo projektui sakoma NE (beveik pusė, 46,2 proc.).

Ką tad apie politinių partijų atstovus ir jų balsavimą Seime sako tiriamųjų laikysena? Bene labiausiai su partijos rinkėjų valia prasilenkia TS-LKD partijos veiksmai: 38 balsavę už Civilinės sąjungos įstatymo projektą Seime, 7 pasisakę prieš, 5 nedalyvavę balsavime; partijos lyderis ankstesnio Partnerystės įstatymo priėmimo siekį lygina su Kovo 11-ąja.

Kyla pagrįstas klausimas, kaip ir kokiai daliai savo rinkėjų panašiais veiksmais Seime atstovauja TS-LKD, savo partijos programoje davusi pažadą išsaugoti ir įtvirtinti valstybingumą, stiprią Lietuvos valstybę, kurios pamatu, remiantis Konstitucija ir šv. Popiežiumi Jonu Pauliumi II, įvardina tvirtą šeimą „kaip vyro ir moters kuriamą santuoką, taip pat iš motinystės ir tėvystės kylančią bendruomenę, kuri amžiais buvo visuomenės tvarumo ir gyvybingumo pamatas“ ir čia pat užsimena apie „asmenų laisvę sudaryti kitokias sąjungas, kuriose būtų aiškiai įteisinta kiekvieno jų sudarančio asmens pamatinių teisių apsauga ir atsakomybė“.

Civilinė sąjunga vs Artimasis ryšys

Du trečdaliai visuomenės negatyviai vertina Civilinės sąjungos įstatymo projektą (68,2 proc.), ketvirtadalis išreiškia paramą Artimo ryšio įstatymo projektui (25 proc.), siekiančiam reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius nekeičiant Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos, t.y. neįteisinant homoseksualių šeimų.

Tuo tarpu Civilinės sąjungos įstatymo projektą, esant galimam alternatyviam pasirinkimui, remtų vos 13,5 proc. Tai rodo, kad realus faktinis civilinės sąjungos įteisinimo palaikymas yra ženkliai žemesnis, nei formalus idėjinis pritarimas tokio įstatymo projektui (20,2 proc.): esant galimoms pasirinkimo alternatyvoms, linkstama rinktis tą, kuri nekeičia Konstitucinės šeimos sampratos, bet įgalina teisiškai reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.

Išreiškiant palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo (priklausomai nuo politinių įsitikinimų, pritarimas svyruoja nuo 3,6 proc. iki 13,5 proc.) arba Artimo ryšio projektui (atitinkamai nuo 17,9 proc. iki 42,9 proc.) ženkliai dažniau palaikomas antrasis. Dažniausiai Artimo ryšio projektui pritaria Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (31,6 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (31 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (29,7 proc.) rėmėjai. Išskirtinę paramą jam išreiškia Darbo partijos (26,7 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos (35,7 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (42,9 proc.) rėmėjai, atmetantys bet kokį palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui.

Civilinės sąjungos įstatymo projekto alternatyvą palaiko išskirtinai tik Laisvės partijos (85,2 proc.) rėmėjai ir mažiau nei du penktadaliai Liberalų sąjūdžio (38,8 proc.) šalininkų. Jį remtų mažiau nei trečdalis (28,2 proc.) TS-LKD rinkėjų.

Taigi, valdančiojoje daugumoje esančių politinių partijų rėmėjų palaikymas Civilinės sąjungos įstatymo projektui yra ne tik radikaliai skirtingas, bet ir išreiškia visiškai skirtingą elektorato lūkestį politikų duotam rinkiminiam pažadui, taigi, ir realiems veiksmams balsuojant šiuo klausimu.

Civilinės sąjungos įstatymas vs referendumas

Du penktadaliai Liberalų sąjūdžio (40,8 proc.) ir Laisvės partijos (40,7 proc.) bei mažiau nei trečdalis TS-LKD (30,8 proc.) partijų rėmėjų klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo spręstų Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu.

Vis tik kur kas dažniau visų trijų valdančiosios daugumos partijų rėmėjai palaiko referendumą dėl Konstitucijos pataisos (nuo 41 proc. iki 51 proc.), ir visais atvejais šios pozicijos laikomasi ženkliai dažniau, nei remiant šio klausimo sprendimą Civilinės sąjungos įstatymu.

Opozicinėse partijose palaikymas referendumui dar ryškesnis ir svyruoja nuo 55,8 proc. (Laisvė ir teisingumas) iki 85,7 proc. (Lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga), tuo tarpu Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą Seime remia aiški mažuma, vos 3,3 proc. – 15,4 proc. rėmėjų, atskirais atvejais – nei vienas asmuo.

Referendumą dėl Konstitucijos pataisos remia Lietuvos regionų frakcijos (82,1 proc.), Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ (68,4 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (atitinkamai 64,3 proc. ir 64,9 proc.), Darbo partijos (63,3 proc.) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (61,4 proc.) rėmėjai.

Taigi, valdančiosios Seimo koalicijos siekis priimti Civilinės sąjungos įstatymą neatspindi šių partijų rinkėjų pozicijos, neatstovauja jų valiai, netesi jiems duoto pažado, o net jam prieštarauja. Tai pasakytina ir apie Laivės partijos rėmėjus: tarp jų Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo kelią remia 40,7 proc., už referendumą pasisako 44,4 proc., nuomonės neišreiškė 14,8 proc.

Laukiamas veiksmas kaip suteikto pasitikėjimo garantas

Visuomenės nuomonės tyrime ji ištarė savo žodį: ji pasisako prieš Civilinės sąjungos įstatymą, remia Artimojo ryšio projektą ir homoseksualių porų įteisinimo klausimo sprendimą referendumu. Duotas ir politikų pažadas, jų veiksmai Seime analizuojami ir praktiškai vertinami ne tik žodžiu, bet ir veiksmu – artimiausiuose rinkimuose.

Tad koks bus didžiąjai visuomenės daliai atstovaujančių, jos valią šeimos sampratos klausimais žinančių ir pažadą jai davusių politikų veiksmas? Ištikimybė duotam žodžiui? Pažado laikymasis? Ar rinkėjų valios pamynimas konkrečiu veiksmu? Kas būsime/būsite ir ką rinskimės/rinksitės?

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuo 18 m. apklausa vyko 2022 m. birželio 9-18 d. Apklausoje dalyvavo N=1003 respondentai, atrinkti tikimybinės atrankos principu išlaikant pasiskirstymo populiacijoje proporcijas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Tyrimas vyko 27 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų. Apklausa vyko mišriu būdu, derinant akivaizdinį interviu su interviu telefonu.

© 2022, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.