Lietuvos aukščiausiame teisme (toliau – LAT) išnagrinėta jau antra byla dėl teismų išduoto leidimo paimti vaiką iš tėvų teisėtumo. Kaip ir kitoje visai neseniai priimtoje LAT nutartyje, teismas pripažino, kad pirmos ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje pažeidė procesinį teisingumą.
Nors abiejų bylų faktinės aplinkybės skirtingos, LAT iš esmės rado tuos pačius procesinius pažeidimus, kuriuos, teismo nuomone, lėmė ydingas teisinis reguliavimas, nepaliekantis teismui galimybės įtraukti suinteresuotas šalis (vaiką ir tėvus) į teisminį procesą: „teisiniame reguliavime, galiojusiame šios bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu, įtvirtinta bylų dėl teismo leidimų paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka prezumpcija (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 1 dalis) ir itin trumpas (5 darbo dienų) tokių bylų išnagrinėjimo terminas (CPK 582 straipsnio 2 dalis) iš esmės nesudarė arba labai apsunkino teismo galimybę: 1) tinkamai vykdyti CPK 133 straipsnyje nustatytą suinteresuotų asmenų informavimo apie teismo posėdį pareigą; 2) suteikti suinteresuotiems asmenims galimybę dalyvauti bylos nagrinėjimo procese; 3) suteikti vaikui galimybę būti išklausytam. Pažymėtina, kad nurodytos priežastys nulėmė vėlesnius teisinio reguliavimo pakeitimus (žr. 2019 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 580, 581 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2037).“
Todėl LAT, matydamas egzistuojančio teisinio reguliavimo netobulumus, savo nutarimo motyvacinėje dalyje buvo linkęs tiesiogiai remtis JTO Vaiko teisių konvencijos nuostatomis ir Europos Žmogaus teisių teismo praktika. Teismas sakė, kad: „geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).“
Teismas konstatavo, kad: „EŽTT praktikoje sprendžiant dėl sprendimo atskirti vaiką nuo šeimos priėmimo proceso atitikimo Konvencijos 8 straipsnio reikalavimams vertinama ne tik tai, ar toks sprendimas yra pagrįstas pakankamais įrodymais (įskaitant atitinkamus liudytojų parodymus, kompetentingų institucijų išvadas, psichologų ir kitų ekspertų vertinimus ir medicininius įrašus), bet ir tai, ar suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese (žr. 2002 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Schultz prieš Lenkiją, peticijos Nr. 50510/99; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Polášek prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 31885/05; 2007 m. kovo 20 d. sprendimą byloje Remmo ir Uzunkaya prieš Vokietiją, peticijos Nr. 5496/04).“
LAT, iš esmės nesutikdamas su esamu ydingu teisiniu reguliavimu, teigė: „Todėl šios kategorijos bylos neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingą procesą standartų, t. y. apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, be kita ko, užtikrinant ir jų teisę į apeliaciją.“
Reikia tik pasidžiaugti, kad šeimų organizacijų pastangomis šios procesinės nuostatos buvo pakeistos (žr. 2019 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 580, 581 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2037).“
© 2019 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.