Seime pritarta naujos Lygių galimybių įstatymo redakcijos svarstymui

Seime pritarta naujos Lygių galimybių įstatymo redakcijos svarstymui

LVI teisės eksperto Ramūno Aušroto komentaras apie šiandien LR Seime pristatytą Lygių galimybių įstatymo (LGĮ) naują redakciją, kuriai buvo pritarta po pateikimo. Toliau projektas bus svarstomas Seimo komitetuose.

LGĮ projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad nauja įstatymo redakcija siekiama suderinti Lygių galimybių įstatymą su Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu, patikslinti sąvokas, jas atnaujinti pagal Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką, sukurti sklandesnį Lygių galimybių kontrolieriaus institucijos veikimo mechanizmą. Be kitų dalykų, projektu numatoma išplėsti diskriminacijos formų sąrašą ir didinti lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijų didinimas.

Peržiūrėjus įstatymo projektą, aiškėja, kad praktikoje tai reiškia kelis dalykus:

  1. projektu yra išplečiama diskriminacijos sąvoką, numatant, kad „diskriminacija yra naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės ir kitais pagrindais.

Kas yra laikoma „pirmenybės ar pranašumo teikimu“ ir kaip tai bus vertinama, įstatymas nedetalizuoja. Tai kelia klausimą, kaip praktikoje Lygių galimybių kontrolieriaus institucija suvoks ir taikys šį apibrėžimą. Žinant, kad tokio pobūdžio institucijos yra linkusios sąvokas aiškinti plečiamai, kyla rizika, kad praktikoje bus panašiai kaip su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Jį keičiant buvo išplėstos smurto sąvokos, tačiau vertinamieji kriterijai, pagal kuriuos už įstatymo įgyvendinimą atsakinga institucija (VTAT) turėjo konkrečioje situacijoje vertinti, kas yra ir kas nėra laikoma smurtu, įstatytame nebuvo suformuluoti. Tai leido institucijai pačiai interpretuoti įstatymo sąvokas ir nusistatyti vertinimo taisykles. Praktikoje tai pasireiškė tuo, kad vertinant situaciją, buvo prieinama iki visiškai absurdiškų dalykų:  vertinant pavojų vaiko saugumui buvo skaičiuojamos promilės ir vaiko nepriežiūros laikas, o tėvų išgerta vyno taurė ar vaiko palikimas trumpam laikui nubėgti į parduotuvę maisto produktų grėsė grėsmės lygio nustatymu. Paskutinė sau žaidimo taisykles nustatančios institucijos inovacija – grėsmės lygio vaikui nustatymas tais atvejai, kai vaikas paliekamas seneliams atostogų metu, traktuojant tai kaip pavojų vaiko saugumui.

2. projekte siūloma išbraukti nuostatą, pagal kurią LGĮ netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse.

Jei nebus aiškiai apibrėžtos minimos sąvokos ir nustatyti aiškūs jų vertinamieji kriterijai, panaši situacija gali susiklostyti ir lygių galimybių užtikrinimo srityje. Kas gali paneigti tikimybę, jog su tokiu teisiniu reguliavimu Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos praktikoje neatsiras tasiyklė, teigianti, kad ilgesnis kaip 20 sekundžių žvilgsnis į moterį yra priekabiavimas?

Ši išlyga yra dabar galiojančiame įstatyme. Be kitų dalykų (šeimos santykių ir asmeninio privataus gyvenimo apsaugos), ji taip pat apibrėžė ir LGĮ reguliavimo lauką. Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos funkcija yra nagrinėti skundus susijusius su asmenų elgesiu viešojoje veikloje (darbe, organizacijose), bet ne kištis į privatų šeimos gyvenimą.

Šios nuostatos panaikinimas reiškia, jog Lygių galimybių kontrolierius turės kompetenciją vertinti, ar yra nediskriminuojama šeimoje. Kaip tai gali atrodyti? Formaliai žiūrint, tai gali reikšti teisę nagrinėti skudus dėl to, kad prie pietų stalo yra reikalaujama, jog vyrui būtų pirmam įdėta į lėkštę ar rytais jam būtų atnešama į lovą kava, t. y. klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami šeimoje konsensuso pagrindu.

Panaikinus šią ribojančią nuostatą gali atsirasti ir kurioziškų situacijų: pvz. nepatenkinta žmona apskųs vyrą todėl, kad iš pavargusio vyro lūpų išsprūdo „padaryk, rankos nenudžius“, dėl po žmonos padu esančio vyro dėmesio konkuruojanti kaimynė apskųs jo žmoną, liepiančią vyrui išnešti šiukšles.

Panaikinus šį apribojimą, ne tik kėsinamasi į šeimos privatumą, pažeidžiama šeimos autonomija, bet ir sudaroma galimybė manipuliuoti Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga sprendžiant problemas, kurios normaliai turėtų būti sprendžiamos  šeimoje. Tokių manipuliavimo atvejų dabar netrūksta situacijose, kai šeima ištinka krizė. Pavyzdžiui, kai vyksta skyrybų procesas, sutuoktiniai, siekdami prisiteisti turtą ar nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, manipuliuoja pranešimo apie padarytą vaiko teisių pažeidimą teise. Tokiu būdu bereikalingai į ginčą yra įtraukiama Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nukenčia ir vaikai.

Be abejo,  projekto autoriai pasakys, kad tokiu teisiniu reguliavimu siekiama ne buitinius konfliktus spręsti, bet “prieiti” prie tų atvejų, kai vyksta seksualinis priekabiavimas namuose, nederamas vyro elgesys su moterimi. Taip, tokių atvejų yra. Bet tam reguliuoti yra kitas teisės aktas, t.y. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pagal kurį moteris yra ginama nuo bet kokios formos sutuoktinio smurto (įskaitant ir priekabiavimą ar vertimą santykiauti pasinaudojant priklausoma padėtimi).

Tikroji šios išlygos panaikinimo priežastis yra kita, bet apie ją nenorima garsiai kalbėti. Tokiu reguliavimu iš tiesų ruošiama dirva kovai su lyčių stereotipais ir siekiama sudaryti sąlygas valstybiniam „gender maistreamingui“. Toks reguliavimas kelia klausimą ar nebus apribota LR Konstitucijoje numatyta tėvų teisė rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Jei pagal dabar galiojančias nuostatas katalikiškos mokyklos dėl savo išpažįstamo etoso (vertybių) gali atsisakyti priimti dirbti mokytojais homoseksualius asmenis, o šeimą saugojo minėta išlyga, tai pagal dabar siūlomą reguliavimą šeimos tėvas negalės sakyti savo vaikams, kad du vyrai negali sudaryti santuokos, nes tai gali būti pripažinta diskriminacija. Toks reguliavimas atvers ateityje tikrą Pandoros skrynią, žinant, kad kai kam tik ir niežti prilįsti prie mūsų vaikų.

3. Taip pat projekte panaikinama įstatymo netaikymo išimtis religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms teikiant gaminius, prekes, ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais.

Motyvuojama, kad šia nuostata siekiama apsaugoti ” nuo priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo religinėse bendruomenėse.” Bet realiai į šį variantą gali įeiti ir Caritas įsteigtos kepyklėlės atsisakymas iškepti tortą dviems linksmiems vyrukams sumaniusiems atšokti vestuves.

4. Su Lygių galimybių įstatymu bus keičiamas ir Darbo Kodeksas, kuriame yra norima nustatyti pareigą darbdaviams, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt „priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones.“

Kitaip tariant, užuot įmonėje, užuot užsiėmusi tuo, kuo turėtų užsiimti – verslu, dabar turės paruošti krūvą popierių, o po to dar ir išsikeltą strategiją įgyvendinti. Vieni į tai pažiūrės paprasčiau, bet gali atsirasti ir tokių organizacijų, kurios, nusistatys tokią lygių galimybių politiką, kuri neleis darbuotojams pasinaudoti savo sąžinės laisve. Tokių įstatymo reguliavimu sudaromos prielaidos ir Lietuvoje atsirasti IKEA atvejui (kai darbuotojas buvo verčiamas švęsti lyčių lygybės dieną, nepaisant jo religinių įsitikinimų. Galiausiai, Darbo Kodeksas, nustatydamas tokią pareigą darbdaviams, nenumato išimties katalikiškoms įstaigoms ir organizacijoms, kurios turėdamos kitokias vertybes, privalės šias nuostatas įgyvendinti nuostatas, nors jos nederės su jos išpažįstamoms vertybėms.

Norintiems pasiskaityti plačiau: Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija)

https://e-seimas.lrs.lt/…/TAP/96f31cf082b411e98a8298567570d…

© 2019 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.