Teisininko komentaras apie LAT sprendimą: paimant vaiką iš šeimos buvo pažeistos vaiko teisės

Teisininko komentaras apie LAT sprendimą: paimant vaiką iš šeimos buvo pažeistos vaiko teisės

Dalinamės teisininko Dominyko Vanharos komentaru asmeninėje feisbuko paskyroje:

Taigi, atsimenat, prieš kurį laiką kilo pakankamai didelis pasipiktinimas dėl Dovilės Šakalienės inicijuoto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ), kuris labai palengvino vaikų paėmimo iš šeimų procesą. Kaip jau minėta, kilo visuomenės pasipiktinimas, o tiek aš, tiek garbūs kiti kolegos advokatai badė pirštais į tą teisinį reglamentavimą bei nurodinėjo šio reglamentavimo spragas, nelogiškumus bei prieštaravimus kitiems įstatymams ar net Konstitucijai. Jei gerai atsimenu, susirūpinimą dėl tuometinio VTAPĮ bei kitų susijusių teisės aktų reiškė tiek Advokatūros pirmininkas, tiek ir pati Advokatūra. O iš tuometinio VTAPĮ šalininkų, tarp kurių vienas didžiausių buvo TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, žymūs žurnalistai, girdėjosi visokie paniekinantys apibendrinimai visiems tiems, kurie teikėsi su D. Šakalienės VTAPĮ nesutikti.

Savo ruožtu, kai aš Gabrieliui Landsbergiui feisbuke po jo postu išvardinau visas problemas, kurias kelia tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, iš jo sulaukiau paliepimo užsiblokuoti. Taip sakant, labai brandus požiūris, labai derantis senos ir kažkada buvusios garbinga partijos pirmininkui.

Taigi, gerbiamieji, kodėl aš vėl tą klausimą prisiminiau? Todėl, kad įvyko šioks toks development‘as minėtu klausimu. O konkrečiai – iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nukeliavo viena byla dėl vaiko paėmimo iš šeimos pagal jau D. Šakalienės VTAPĮ bei susijusį teisinį reglamentavimą, o LAT, šią bylą išnagrinėjęs, pastarosiomis dienomis paskelbė savo nutartį toje byloje.

Šios bylos faktinė situacija buvo tokia, kad iš vaiko tėvo buvo paimtas jo 9 metų vaikas, nes tėvas, neva, atsisako tarnybos siūlomos „pagalbos“ ir neveda vaiko pas gydytojus. Vaiko paėmimas buvo sankcionuotas teismo rašytinio proceso tvarka, vaiko tėvui apie procesą nepranešus, jo neišklausius bei jam nedalyvaujant, paties vaiko teisminiame procese nei tiesiogiai, nei per psichologus neapklausus bei neišsiaiškinant paties vaiko požiūrio. Vėliau vaiko tėvas, sužinojęs apie teismo nutartį paimti iš jo vaiką, bandė ginti savo teises pats, teikdamas teismui visą eilę savo raštų, kurie buvo pavadinti visaip: „skundas“, „prašymas“ ir kita, iš kurių formos ir turinio buvo akivaizdu, kad vaiko tėvas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, negali adekvačiai ginti savo teisių, tačiau žemesnių instancijų teismai niekaip nepasirūpino informuoti vaiko tėvo apie galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu.

Taigi, ką konstatavo LAT savo galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje, kaip aukščiausiosios instancijos teismas. Toliau – citatos iš teismo nutarties:

1. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą;

2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą yra susijusios su valstybės intervencija į asmens privatų ir šeimos gyvenimą. Jų galima pasekmė (jeigu priimamas sprendimas dėl leidimo paimti vaiką) yra faktinis vaiko atskyrimas nuo šeimos, laikinosios globos (rūpybos) organizavimas CK ir VTAPĮ nustatyta tvarka (CK 3.253 straipsnis, 3.254 straipsnio 3 punktas, VTAPĮ 40 straipsnio 2 dalis) su tolesnėmis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl šios kategorijos bylos neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingą procesą standartų, t.y. apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt.;

3. Nepriklausomai nuo to, ar byla dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą būtų nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka, teismas negali apsiriboti vien tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų, susijusių su grėsmės lygio nustatymu) patikrinimu, bet turi iš esmės patikrinti ir įvertinti taip pat ir faktines konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes – t. y. faktinę situaciją tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsižvelgiant į tai, byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą galėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai iš pareiškėjo teismui pateiktų duomenų ir įrodymų visiškai aiški konkrečiu atveju susiklosčiusi faktinė situacija, tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo nuomonę, pozicija dėl vaiko paėmimo;

4. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiniame reguliavime, galiojusiame šios bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu, įtvirtinta bylų dėl teismo leidimų paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimonagrinėjimo rašytinio proceso tvarka prezumpcija (CPK 582 straipsnio 1 dalis) ir itin trumpas (5 darbo dienų) tokių bylų išnagrinėjimo terminas (CPK 582 straipsnio 2 dalis) iš esmės nesudarė arba labai apsunkino teismo galimybę: 1) tinkamai vykdyti CPK 133 straipsnyje nustatytą suinteresuotų asmenų informavimo apie teismo posėdį pareigą; 2) suteikti suinteresuotiems asmenims galimybę dalyvauti bylos nagrinėjimo procese; 3) suteikti vaikui galimybę būti išklausytam. Pažymėtina, kad nurodytos priežastys nulėmė vėlesnius teisinio reguliavimo pakeitimus (!!!) (paryškinta mano);

5. Vertindama kasacinio skundo argumentus dėl vaiko nuomonės neišklausymo teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko nuomonė nebuvo išklausyta nei bylą nagrinėjant pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, teismai taip pat nesirėmė vaiko nuomone, išsakyta jam bendraujant su vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojais iki teisminio proceso pradžios. Teismų procesiniuose sprendimuose nėra nurodytos vaiko nuomonės neišklausymo priežastys (pvz., kad vaikas negali savarankiškai suformuluoti savo nuomonės ar pan.), nors vaiko amžius (9 metai) savaime nesudaro pagrindo manyti, kad jis būtų nepajėgus savarankiškai suformuluoti nuomonės ir ją pareikšti su juo susijusiais klausimais;

6. Vertindama kasacinio skundo argumentus dėl tėvų nesugebėjimo tinkamai ginti savo, sūnaus ir šeimos interesų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 161 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo metu bylą atidėti šiame straipsnyje nurodytu pagrindu galima tik vieną kartą;

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į bylose dėl teismo leidimų paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo sprendžiamų klausimų svarbą, CPK 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo posėdžio pirmininko ar kito bylą nagrinėjančio teisėjo pareiga įsitikinti, ar byloje dalyvaujantys asmenys be atstovo pagalbos sugeba (sugebės) tinkamai ginti savo teises, o tuo suabejojus, pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, turi ypatingą reikšmę (…) Nagrinėjamoje byloje, minėta, vaiko tėvai nebuvo informuoti apie procesą pirmosios instancijos teisme, atitinkamai jame jiems niekas neatstovavo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi duomenys neskelbtini pats (be atstovo pagalbos) net tris kartus teikė teismui įvairiai pavadintus („prašymas“, „skundas“) dokumentus, kuriuos, teismui nurodžius, tikslino ir kurie galiausiai buvo priimti kaip atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek šių dokumentų forma, tiek jų turinys nerodo jį surašiusio asmens gebėjimo ginti savo teises teisme.

Taigi, summa summarum, LAT konstatavo, kad vaiko paėmimas iš jo šeimos yra, iš esmės, valstybės intervencija į šeimą, kuri gali sukelti labai rimtus padarinius, todėl taikytina kaip ultima ratio priemonė, kai kitomis priemonėmis nebegalima vaiko apsaugoti ar užtikrinti geriausių vaiko interesų jo iš šeimos nepaimant. Toliau LAT konstatavo, kad toks teisinis reglamentavimas, kurį buvo inicijavusi Dovilė Šakalienė, kuriam entuziastingai pritarė TS-LKD vadovybė ir kuris numatė, kad, iš esmės, vaiko paėmimas iš šeimos yra teismo sankcionuojamas nedalyvaujant ir neišklausant nei vaiko tėvų, nei paties vaiko, kaip ir neatsižvelgiant į paties vaiko nuomonę (kai jis gali ją išreikšti) yra blogas ir neužtikrinantis nei šeimos, nei vaiko teisių.

Dar daugiau, LAT savo nutartyje konstatavo, kad įstatymų leidėjas vėliau šį teisinio reglamentavimo ydingumą bent iš dalies ištaisė. O ištaisė jį tuomet, kai Seimas priėmė būtent Ramūno Karbauskio teiktą VTAPĮ projektą, kuris tiek G. Landsbergiui, tiek jo artimai aplinkai buvo sukėlęs tiesiog isterišką reakciją. Negana to, vienintelis TS-LKD frakcijos narys Rimantas Jonas Dagys, turėjęs pakankamai sąžinės prieš savo įsitikinimus ir pakankamai tvirtą stuburą, todėl nepaklusęs partijos pirmininko ultimatyviam reikalavimui neremti Ramūno Karbauskio teikto projekto, buvo iš partijos pirmininko iniciatyva de facto išmestas. Šią visą aplinkybę puikiai iliustruoja tai, kad net Remigijus Šimašius minėto teisinio reglamentavimo kontekste buvo išlaikęs sveikesnę nuovoką nei G. Landsbergis. Taigi, jei net R. Šimašius vienu ar kitu atveju už tave pademonstruoja sveikesnę nuovoką, tai jau nemažai reiškia.

Ir pabaigdamas noriu išreikšti didelę pagarbą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris minėtoje byloje ne tik pademonstravo didelę teisinę išmintį, bet ir elementarų žmogišką supratingumą bei sugebėjimą įsijausti į vaiko tėvo ir paties vaiko situaciją, kartu pademonstruojant ir tvirtą stuburą, nepabijojus konstatuoti, kad galiojęs teisinis reglamentavimas bent tam tikra apimtimi buvo ydingas.

© 2019 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.