Liberalizmo triumfas ir žlugimas

Liberali demokratija sekina kultūrinius, socialinius, net ir ekologinius išteklius, nuo kurių yra priklausoma, bet pati negali jų sukurti ar atnaujinti – nenauja tezė, tačiau neseniai lietuviškai išleistoje amerikiečio politinės filosofijos profesoriaus Patricko Deneeno knygoje „Kodėl žlunga liberalizmas“ ji ginama išskirtinai įtaigiai.

P. Deneenas knygoje įrodinėja, kad liberali politinė tvarka, dominuojanti Vakarų pasaulyje jau keletą šimtmečių, yra priklausoma nuo socialinio kapitalo ir kultūrinių normų, kurias ardo. Visuomenė pajungiama vis didesniam mobilumui ir gyvenimo spartai, todėl bendruomeniškas, stabiliais ryšiais grįstas gyvenimo būdas – prarandamas. Moralinis individualizmas naikina kultūrines normas, ankščiau padėjusias ugdyti pilietiškumą. Šių dienų Vakaruose besąlygiškai tikima mokslo ir technologijų jėga, sprendžiant visas kylančias problemas, nors iš tiesų technologijos problemas ir kuria, pradedant ekologinėmis bėdomis, baigiant priklausomybėmis nuo socialinių tinklų. Liberalizmas, anot Deneeno, neįgyvendino žadėtų idealų. „Politinė filosofija, turėjusi puoselėti didesnę lygybę, saugoti pliuralistinį skirtingų kultūrų ir įsitikinimų vitražą, ginti žmogaus orumą ir, be abejo, skleisti laisvę, praktikoje įtvirtino milžinišką nelygybę ir prievartinį vienodumą, skatindama materialinę ir dvasinę degradaciją bei pamindama pačią laisvę“, – teigia knygos autorius.

P. Deneeno knygą galima pavadinti tokviliška – joje jaučiama XIX a. filosofo Alexio de Tocqueville‘o įtaka, visų pirma dėl panašiai kaip žymiajame veikale „Apie demokratiją Amerikoje“ keliamo klausimo: vietoje senosios, ikiliberalios tvarkos buvo sukurta nauja liberali sistema – kaip ji paveikė žmonių gyvenimą? Ką padarė papročiams (ne Kūčių stalo žaidimų, bet ekonominių ir socialinių normų bei įpročių prasme)? Kaip mūsų politinė tvarka veikia mūsų tarpusavio santykius, mūsų požiūrį į darbą ir mokslą, mūsų gebėjimą imtis politinės veiklos?

Daugiau skaitykite čia

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.