Kreipimasis į LR Prezidentą dėl vaikų ugdymo

Pasirašykite kreipimąsi dėl pasiūlymų, susijusių su privalomu ikimokykliniu ugdymu ir pradinio ugdymo ankstinimu, derinimo su visuomene

2020 rugsėjo 5 d., Vilnius

LR Prezidentas Gitanas Nausėda 2020 m. rugpjūčio 31 d. pristatė šalies švietimo sistemos pokyčių viziją. Valstybės vadovas pasiūlė vieneriais metais ankstinti ikimokyklinį ir pradinį ugdymą bei nustatyti, kad ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas visiems Lietuvos piliečių vaikams. Šie siūlymai kelia susirūpinimą dėl kelių priežasčių:

Ugdymo prievolė galiotų visiems, tačiau prievolės reikalingumas grindžiamas tuo, kad maždaug 4500 socialinę riziką patiriančiose šeimose augančių vaikų dėl tam tikrų priežasčių nelanko ikimokyklinės ugdymo įstaigos. Teisinės „socialinės rizikos“ sąvokos bei tokių šeimų sąrašo Lietuvoje nebėra, todėl neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atsirenkamos šeimos, kurių vaikams ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas. Ar tie kriterijai bus pakankamai aiškūs, pagrįsti, ar nebus galimas piktnaudžiavimas jais?
Nėra tyrimų, kurių išvados rodo bendrą tendenciją, kad ikimokyklinis ugdymas nulemia geresnį akademinį ugdymąsi ir jo rezultatus. Negalime teigti, kad tie vaikai, kurie lankė darželį, vėliau geriau mokosi, palyginus su tais, kurie nelankė. Svarbu atsižvelgti ir į kitus tyrimų aspektus (ne vien į akademinius vaikų pasiekimus), kurie rodo, kad mažamečiams vaikams yra ypatingai svarbus artimas ryšys su mama, šeima ir buvimas stabilioje, ramioje namų aplinkoje. Ankstyvas atskyrimas nuo mamos ir šeimos daro žalą vaiko raidai bei jo psichinei ir dvasinei gerovei viso gyvenimo perspektyvoje.
Yra šeimų, kurios linkusios ikimokyklinio amžiaus vaikus ugdyti šeimose, kai vienas sutuoktinių atsisako profesinės veiklos, karjeros, didesnių pajamų galimybės. Tokio ugdymo metu vaikai gauna ne tik formalias žinias, bet ir nuoširdžią meilę, rūpestį, individualų dėmesį bei, svarbiausia, psichologinį saugumą ir vertybinį pagrindą, grindžiamą šeimos išpažįstama pasaulėžiūra. Ugdymas namuose leidžia tėvams vykdyti LR Konstitucijos 26 str. garantuojamą teisę ir pareigą – nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
Daugelio šalių patirtys rodo, kad panašioje kaip Lietuvos švietimo sistemoje optimaliausias priešmokyklinio ugdymo startas būtų, kai vaikui sueina 6 metai, o pradinio ugdymo optimali pradžia – kai vaikui sueina 7 metai. Pavyzdžiui, Lenkijoje ugdymo ankstinimas buvo atšauktas. Ar verta vėl eksperimentuoti su Lietuvos vaikais, orientuojantis į kokybiškai kitokią Vakarų pasaulio ugdymo sistemą ir bandant ją atkartoti Lietuvoje?
LR Teisėkūros pagrindų įstatymas teisėkūros subjektams numato konsultavimosi su visuomene pareigą, kuri, be kitų dalykų, apima ir pareigą su visuomene derinti ir teisėkūros iniciatyvas (2 str. 3 d.) jas užregistruojant teisės aktų registre (5 str. 2 d. 1. p) bei paskelbiant viešai informaciją apie konsultavimąsi dėl jų su visuomene, tokio konsultavimosi laiką ir būdą (5 str. 2 d. 4 p.). Taip yra užtikrinamas teisėkūros atvirumas ir skaidrumas, sudaroma galimybė įvertinti galimo teisės akto projekto atitikimą teisėkūros principams, visų pirma tikslingumo principui, reiškiančiam, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Atsižvelgiant į šiuos ir kitus probleminius siūlymo aspektus bei į tai, kad LR Prezidento pasiūlymai nebuvo paskelbti viešai ir nebuvo derinti su visuomene, p r a š o m e:

Paskelbti teisėkūros iniciatyvą dėl aktualių LR Prezidento pasiūlymų derinimui su visuomene;
Suorganizuoti diskusijas dėl šios teisėkūros iniciatyvos su suinteresuotomis grupėmis (tėvais, mokytojais, ugdytojais, psichologais ir kt.).

Kreipimasis į LR Prezidentą

dėl pasiūlymų, susijusių su privalomu ikimokykliniu ugdymu ir pradinio ugdymo ankstinimu, derinimo su visuomene
2020 rugsėjo 5 d., Vilnius

Ugdymo prievolė galiotų visiems, tačiau prievolės reikalingumas grindžiamas tuo, kad maždaug 4500 socialinę riziką patiriančiose šeimose augančių vaikų dėl tam tikrų priežasčių nelanko ikimokyklinės ugdymo įstaigos. Teisinės „socialinės rizikos“ sąvokos bei tokių šeimų sąrašo Lietuvoje nebėra, todėl neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atsirenkamos šeimos, kurios vaikams ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas. Ar tie kriterijai bus pakankamai aiškūs, pagrįsti, ar nebus galimas piktnaudžiavimas jais?
Nėra tyrimų, kurių išvados rodo bendrą tendenciją, kad ikimokyklinis ugdymas nulemia geresnį akademinį ugdymąsi ir jo rezultatus. Negalime teigti, kad tie vaikai, kurie lankė darželį, vėliau geriau mokosi, palyginus su tais, kurie nelankė. Svarbu atsižvelgti ir į kitus tyrimų aspektus (ne vien į akademinius vaikų pasiekimus), kurie rodo, kad mažamečiams vaikams yra ypatingai svarbus artimas ryšys su mama, šeima ir buvimas stabilioje, ramioje namų aplinkoje. Ankstyvas atskyrimas nuo mamos ir šeimos daro žalą vaiko raidai bei jo psichinei ir dvasinei gerovei viso gyvenimo perspektyvoje.
Yra šeimų, kurios linkusios ikimokyklinio amžiaus vaikus ugdyti šeimose, kai vienas sutuoktinių atsisako profesinės veiklos, karjeros, didesnių pajamų galimybės. Tokio ugdymo metu vaikai gauna ne tik formalias žinias, bet ir nuoširdžią meilę, rūpestį, individualų dėmesį bei, svarbiausia, psichologinį saugumą ir vertybinį pagrindą, grindžiamą šeimos išpažįstama pasaulėžiūra. Ugdymas namuose leidžia tėvams vykdyti LR Konstitucijos 26 str. garantuojamą teisę ir pareigą - nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
Daugelio šalių patirtys rodo, kad panašioje kaip Lietuvos švietimo sistemoje optimaliausias priešmokyklinio ugdymo startas būtų, kai vaikui sueina 6 metai, o pradinio ugdymo optimali pradžia - kai vaikui sueina 7 metai. Pavyzdžiui, Lenkijoje ugdymo ankstinimas buvo atšauktas. Ar verta vėl eksperimentuoti su Lietuvos vaikais, orientuojantis į kokybiškai kitokią Vakarų pasaulio ugdymo sistemą ir bandant ją atkartoti Lietuvoje?
LR Teisėkūros pagrindų įstatymas teisėkūros subjektams numato konsultavimosi su visuomene pareigą, kuri, be kitų dalykų, apima ir pareigą su visuomene derinti ir teisėkūros iniciatyvas (2 str. 3 d.) jas užregistruojant teisės aktų registre (5 str. 2 d. 1. p) bei paskelbiant viešai informaciją apie konsultavimąsi dėl jų su visuomene, tokio konsultavimosi laiką ir būdą (5 str. 2 d. 4 p.). Taip yra užtikrinamas teisėkūros atvirumas ir skaidrumas, sudaroma galimybė įvertinti galimo teisės akto projekto atitikimą teisėkūros principams, visų pirma tikslingumo principui, reiškiančiam, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Atsižvelgiant į šiuos ir kitus probleminius siūlymo aspektus bei į tai, kad LR Prezidento pasiūlymai nebuvo paskelbti viešai ir nebuvo derinti su visuomene, p r a š o m e:

Paskelbti teisėkūros iniciatyvą dėl aktualių LR Prezidento pasiūlymų derinimui su visuomene;
Suorganizuoti diskusijas dėl šios teisėkūros iniciatyvos su suinteresuotomis grupėmis (tėvais, mokytojais, ugdytojais, psichologais ir kt.).

%%Jūsų parašas%%

Taip, sutinku su privatumo politika

9 parašai

pasirašė: 9

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.