img

LVI komentaras. LR Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus

LVI komentaras. LR Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus

Šiandien LR Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta atsisakyti neterminuoto pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo. Tai pirmas kartas Lietuvos teisinėje sistemoje, kai įstatymo lygmeniu yra leista naikinti žmogaus gyvybę.

Tiesa, įstatyme numatytas privalomas pagalbinio pavaisinimo metu sukurtų, bet į moters gimdą neperkeltų embrionų sunaikinimo moratoriumas. Tą galima bus padaryti tik po dešimties metų. Ne mažiau kaip du metus už pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet į moters gimdą neperkeltų embrionų saugojimą turės mokėti pora, už likusį saugojimo terminą bus apmokama valstybės lėšomis.

LR Seimas atmetė tiek LR Seimo narės A. Širinskienės teiktas pataisas, siūlančias išsaugoti žmogaus gyvybę pradinėje vystymosi stadijoje, atsakomybę už jų saugojimą prisiimant valstybei, tiek ir šiandien teiktas P. Saudargo, V. Aleknaitės – Abramikienės ir kitų konservatorių pasiūlymui saugoti žmogaus embrionus bent 80 metų, t.y. tiek kiek trunka vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė.

Reikia pastebėti, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas buvo priimtas 2017 m., taigi, pirmieji žmogaus embrionai nukeliaus į šiukšlių dėžę ne anksčiau kaip 2027 m.

Taip pat buvo nuspręsta iš įstatymo išbraukti etinę nuostatą, jog pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui – kitaip tariant, sukurti teisines prielaidas žmogaus embrioną naudoti ne tik pagalbinio apvaisinimo tikslu.

Tikėtina, jog su šios nuostatos priėmimu yra ruošiama dirva surogacijos, kuria naudojasi homoseksualios poros, Lietuvoje įteisinimui. Svarstyti tokią galimybę leidžia LR Seime teikiama civilinės sąjungos įstatymo iniciatyva, kuria siekiama įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę, bei naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, kurį jau yra parengusi LR Sveikatos apsaugos ministerija. Pastarajame nerasime principo, jog žmogaus embrionas gali būti naudojamas tik moters (užsakovės) pagalbiniam apvaisinimui, o 11 straipsnis leidžia taip vadinamąją altruistinę surogaciją.

Į Pagalbinio apvaisinimo projektą buvo teikiamas LR Seimo narių Ievos Kačinskaitės – Urbonienės ir Vaidos Giraitytės – Juškevičienės pasiūlymas žmogaus embrionu laikyti besivystančią zigotą. Priėmus šį pasiūlymą būtų kilusi interpretacijų rizika, jog  žmogaus embrionas iki 8 savaitės pabaigos liks be teisinės apsaugos, kurią numato tarptautiniai įsipareigojimai. Pasiūlymas Seimo salėje nesusilaukė palaikymo ir svarstytas nebuvo.

Prigimtines žmogaus teises ginančios organizacijos ne kartą raštu kreipėsi į LR Seimo narius (skaityti čia ir čia ir čia), jog nebūtų sudarytos įstatyminės prielaidos naikinti žmogaus gyvybę pradinėje vystymosi stadijoje, ragindamos nevaisingumo gydymo organizacines bei finansines problemas spręsti būdais, kurie neblogintų teisinės žmogaus embriono apsaugos ir nekeltų etinių ir moralinių problemų.

Deja, jų, kaip ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios balsas šiuo klausimu buvo neišgirstas.

© 2022, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.