img

Laikas permąstyti hormoninę kontracepciją

Penkiasdešimt metų vyko tylūs mainai tarp reprodukcinės moterų laisvės ir jų informuotumo apie galimus kontracepcijos poveikius. Jei būtų užduota daugiau klausimų, galbūt piliulė nebūtų tapusi taip lengvai prieinama.

Laikas permąstyti hormoninę kontracepciją

Michael Cook, MercatorNet redaktorius

Iš anglų kalbos vertė  Marius Kluonis

Jeigu reikėtų išskirti vieną pacientų pageidavimą, kuris nuolatos sulaukia daktarų pasipriešinimo, tai būtų jaunų vyrų pageidavimas jiems išrašyti fizinį pajėgumą gerinančių steroidų.  Išsamūs tyrimai patvirtina, jog anaboliniai steroidai itin žaloja kepenis, širdį ir turi daugybę kitų šalutinių efektų.

Taigi, jei prieiga prie steroidų vyrams yra griežtai ribojama, kodėl taip pat išsamiai nėra tiriami steroidų pagrindu pagamintų kontraceptikų poveikiai moterims? Juk kontraceptinė piliulė yra pagrindinė dirbtinė žmonių populiacijos kontroliavimo priemonė, kurią kiekvienais metais naudoja šimtai milijonų moterų. Tarp šių moterų yra ir daugybė jaunų merginų. Taigi kontracepcijos vartojimas gali turėti reikšmingą poveikį visuomenei.

Iki šios dienos, pagrindinė tyrimų apie steroidų poveikį kryptis buvo jų poveikis vyrų organizmams, kadangi, tiriant moteris, hormonų svyravimai menstruacijų metu iškreipdavo rezultatus ir taip apsunkindavo tyrimo procesą. Taigi šiuo metu yra kur kas mažiau duomenų apie steroidų poveikį moterims.

Viename straipsnyje, publikuotame atviros prieigos (angl. open source) žurnale Frontiers in Neuroscience, trys tyrėjai iš Austrijos teigia, jog praėjus 50-čiai metų nuo jos išradimo, pagaliau atėjo metas įvertinti kokį poveikį moterų smegenims turi piliulės chemija.

Ištyrę prieinamą literatūrą, tyrėjai teigia, jog piliulės poveikis smarkiai kinta kartu su moters amžiumi ir jos individualia fiziologija. Kur kas išsamesnis tyrimas yra būtinas norint nustatyti tikslius steroidų poveikius mąstymui ir emocijoms, ir taip pat nustatyti ar šis efektas moteris verčia „moteriškesnėmis“, ar, atvirkščiai, „vyriškesnėmis“.

Ne paslaptis yra tai, kad piliulė veikia moters nuotaiką. Daugeliui moterų kontracepcijos vartojimas sukelia teigiamus simptomus, tačiau kartais sukelia depresiją, nerimą, neurotinius sutrikimus, paniką ir pyktį. Taip pat, šio tyrimo rezultatai gali būti per daug pozityvūs, kadangi nepanašų, jog nuo depresijos kenčiančios moterys noriai dalyvauja panašiuose tyrimuose. Be to, daugelis tyrimų yra nukreipti į depresiją, kai likusios dimensijos, kaip pyktis ar empatija, liko nepaliestos. Taigi piliulės poveikis moters emocijoms tikrai nėra pilnai ištirtas.

Viena dėmesio verta sritis yra kontracepcijos poveikis paaugliams. Moterų, vartojančių kontracepciją, smegenyse struktūriniai pokyčiai atrodo įvyksta kaktinėje skiltyje. Tačiau ši smegenų sritis pilnai išsivysto tik moterims perėjus į trečią dešimtmetį. Tad kokį poveikį ankstyvas kontracepcijos vartojimas turi paauglėms?  Į šį klausimą tikslaus atsakymo vis dar nėra.

Autoriai nesiekia sukelti panikos. Iš tikrųjų net nėra panašu, jog jie turėtų bet kokių etinių argumentų už ar prieš piliulės vartojimą. Jie paprasčiausiai siekia apibrėžti dabartinių tyrimų šioje srityje situaciją ir išryškinti pačias svarbiausias mūsų žinojimo spragas.

Jie rašo: „Tol, kol moterų, vartojančių oralinę kontracepciją, nuolatos didėja ir kol moterų amžius, kuriame jos pirmą kartą išbando kontracepciją, nuolatos mažėja ir pamažėle pasiekia jautrius neuroplastinius periodus paauglystės metu, atitinkami poveikiai asmenybės vystymuisi ir socialiniam elgesiui lemia reikšmingas pasekmes visuomenei.“

Ir šie autoriai nėra pirmieji, pabrėžę tokį susirūpinimą.

Puikiai žinomas straipsnis, publikuotas 2010 metais Trends in Ecology & Evolution moksliniame žurnale atskleidė, kad kontracepcijos vartojimas keičia tai kokiems vyrams moterys jaučia potraukį; taip pat mažina jų pačių patrauklumą potencialiems partneriams. Evoliucinė teorija pateikia visiškai neromantišką požiūrį į santuoką, tačiau joje yra tam tikros logikos. Jei jų fiziologija veikia normaliai, moterys turi didesnę tikimybę susirasti tinkamą partnerį, su kuriuo galiausiai susilauks vaikų. Tačiau, kaip rašome straipsnyje, „bet koks preparatas, kuris yra specifiškai sukurtas stabdyti ovuliacijai ir visiems jos sukeltiems psichologiniams ir fiziniams pokyčiams, turės žalingų šalutinių poveikių.“ Tai gali turėti ilgalaikių pasekmių porų gebėjimui daugintis ir sveiko vaiko gimimo tikimybei.

Tačiau, šio tyrimo autoriai teigia, jog „potencialūs šalutiniai efektai moterų fiziologijai ir elgsenai niekada nebuvo ištirti JAV Maisto ir Vaistų Administracijos (angl. Food and Drugs Administration) ar bet kurios vaistų kompanijos“. Jei vaistų kompanijos ir jas kontroliuojančios įstaigos širdyje būtų nors kiek susirūpinusios moterų gerove, autoriai tvirtina, jie būtų iniciavę klinikinius tyrimus apie piliulės poveikį partnerio paieškoms, patrauklumui, santykių kokybei, skyrybų tikimybei, bei vaikų sveikatai.

Šie pastebėjimai, kartu su visais kitais įtarimais, jog piliulės vartojimas yra susijęs su įvairių tipų vėžiu ir širdies bei kraujagyslių ligomis, turi suneraminti. Jie demonstruoja, kad kontraceptinės tabletės – lengva ranka išrašomos vis jaunesnėms ir jaunesnėms, tiek susituokusioms, tiek ir vienišoms moterims  – niekada nebuvo išsamiai ištirta jas platinančių farmacijos kompanijų ir yra labai menkai reguliuojamos valstybinių institucijų. Moterys yra paliktos vienos tamsoje. Niekas šių temų neaptarinėja.

Bet kodėl?

Argi atsakymas ne akivaizdus? Kontracepcija leido moterims būti seksualiai aktyvioms be jokios baimės pastoti. Dabar jos gali pačios pasirinkti, kada nori susilaukti vaikų ir kiek jų turėti. Piliulė moterims atvėrė naujas karjeros galimybes ir naują gyvenimo būdą.

Taigi, 50 metų vyko tylūs mainai tarp reprodukcinės moterų laisvės ir jų informuotumo apie galimus kontracepcijos poveikius. Jei būtų užduota daugiau klausimų, jei psichologiniai ir socialiniai kontracepcijos poveikiai būtų išsamiai ištirti, galbūt ji niekada nebūtų tapusi taip lengvai prieinama, ypač paauglėms bei jaunoms moterims. Reguliuotojai būtų iškėlę kur kas daugiau sąlygų ir moterys kur kas labiau pastebėtų galimus šalutinius poveikius.

Taigi „Sekso ir Miesto“ gyvenimo stilius, turi nemažą kainą.

© 2015 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.