Motinystė – ne lyčių stereotipas, o mokslas

Motinystė – ne lyčių stereotipas, o mokslas

Dalinamės amerikiečio mokslininko šeimos klausimais ir penkių vaikų tėvo Glenno Stantono ataskaita, kurioje jis rašo apie išskirtinį ir gyvybiškai svarbų motinos indėlį į vaiko gerovę.  Remdamasis bendra patirtimi ir šiuolaikiniais tyrimais G. Stantonas primena, kodėl motinos yra svarbios. Ataskaita parengta organizacijai „Family First New Zealand“. Toliau pateikime ataskaitos ištrauką.

Mamos orientuotos į savo vaikus

Geros mamos ir tėčiai abu su vaikais palaiko fizinį ryšį. Vis dėlto mamos tai išreiškia kitaip nei tėčiai – šie būdai kyla iš pačios moters prigimties.

Kaip nuo pirmos akimirkos mama elgiasi su vaiku? Atidėkime bet kokius turimus kultūrinius ar lyčių stereotipus ir pagalvokime apie tai plačiąją prasme peržengdami kultūras ir laiką. Ar yra bendras atsakymas? Yra ir jis neturi nieko bendro su tam tikra kultūrine lyčių karikatūra, apie kurią jus įspės feminizmo apologetai. Jis susijęs su pačia esme to, kas yra gera mama.

Vos vaikui gimus, pirmas nenugalimas mamos polinkis ir fizinis veiksmas yra paimti verkiantį, drebantį naujagimį ir priglausti prie krūtinės dėl jo komforto ir pamaitinimo. Jokia motina neturi būti mokoma, kad taip reikėtų daryti. Šis jos troškimas yra toks stiprus kaip bet kuri emocija ar jėga, kurią ji yra patyrusi. Jai visa esatimi reikia laikyti ir guosti savo vaiką. Ne tik jos emocijos, bet ir kūnas reaguoja į kūdikio verksmą. Motinos smegenys intuityviai ir fiziškai reaguoja į šį momentą.

Vieno įdomaus Italijoje atlikto eksperimento metu vyrai ir moterys buvo tirti smegenis skenuojančiu aparatu. Tyrėjai protarpiais leido du skirtingus garsus ir tarp jų darė pertraukas. Vienas garsas buvo paprasčiausias triukšmas, kitas – alkano kūdikio verksmas. Tiriamiesiems iš anksto nebuvo pranešta, kokie bus garsai, tam, kad jų nuojauta nebūtų veiksnys. Buvo stebimas tiriamųjų vidinis smegenų atsakas į šiuos garsus.

Esant tylai ir girdint baltąjį triukšmą vyrų ir moterų smegenų reakcijos buvo identiškos. Tačiau, tyrimų teigimu, „vyrų ir moterų smegenų veikla pastebimai skyrėsi“ kai jie girdėjo kūdikio verksmą. Vyrai neparodė jokio reikšmingo atsako, tačiau moterys, nepaisant to, ar pačios buvo motinos, parodė.

Girdint verkiantį kūdikį, moterų smegenys kūnui siunčia signalus. Tai natūralu. Tiesą sakant, mokslininkai nurodė ir kai ką kitą natūralaus. Kai tėčiai atrodo abejingi ar nekreipiantys dėmesio į vaiko verksmą, taip yra ne todėl, kad jie savanaudžiai ar nerūpestingi. Taip yra todėl, kad iš tikrųjų taip veikia jų smegenys. Italų mokslininkų teigimu, „rezultatai rodo, jog kol moters smegenys dėl alkano vaiko verksmo pertraukia jos mintis, vyro smegenys ir toliau tęsia apmąstymus“, net jei jis nemąsto apie nieką konkretaus. Kitaip tariant, vaiko verksmas gali nepaveikti tėvo smegenų.

Tai nuostabus ir nepatogus gamtos pokštas, bet ne jo kaltė. Turėdami tai omenyje, tėčiai turi išmokti būti dėmesingi ir greičiau reaguoti į vaiko verksmą.

Motinų kūnai reaguoja ne tik į vaiko verksmą. Mokslas rodo, kad žindymo metu kai kas reikšmingo vyksta tiek mamos, tiek vaiko kūnuose. Longitudiniai, kontroliuojamų grupių tyrimai rodo, kad mamos, kurios turi daugiau kontakto su vaiku, kai oda liečiasi prie odos – įskaitant ir maitiną krūtimi – pasižymi mažesne pogimdyvine depresija ir apskritai psichologiniu stresu, geresne gimdos sveikata, apsauga nuo antro tipo cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerėjusiomis menstruacijomis.

Apibendrinant, mamos orientacija neabejotinai ir tvirtai yra nukreipta į vaiką. Siekiantys įsiterpti į šį procesą, daro tai rizikuodami patys.

Naujas tėtis yra neabejotinai susidomėjęs pačiu savo vaiku, tačiau jį taip pat domina vaiko ryšys su likusiu pasauliu. Kur kas labiau nei mamą. Tai svarbi skirtis. Tėtis yra kur kas labiau linkęs švęsti savo vaiką su visa bendruomene, kaip garbės ženklą. Įdomu, kad naujagimį jis traktuoja kaip savo pasiekimą, nors dėl jo nepajuto jokio skausmo ir neišspaudė prakaito. Būtent dėl to nauji tėčiai apdalindavo cigarais savo draugus – dėl jų kaip naujų tėvų santykio su platesne bendruomene ir jų naujagimio atsiradimo šventės.

Visą ataskaitą galite rasti čia.

versta pagal Motherhood is not a gender stereotype - it’s science

© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.