Kaip pranešėme sausio mėnesį, didelio nevyriausybinių organizacijų ir susirūpinusių piliečių aktyvumo dėka Seime pavyko sustabdyti D. Šakalienės ir M. Majausko siūlytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Šiomis pataisomis buvo siūlomi itin abstraktūs ir neaiškūs smurto prieš vaiką apibrėžimai, kurie būtų leidę smurtautojais laikyti daug mylinčių ir rūpestingų tėvų. Džiaugiamės, kad smurto prieš vaiką apibrėžimų formuluočių tobulinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) buvo sudaryta darbo grupė, atstovaujanti platų interesų ir pažiūrų spektrą bei iš tiesų siekusi skirtingoms pusėms priimtino kompromiso. Darbo grupės, sudarytos iš Seimo narių, ministro, jo komandos, gausaus būrio visuomeninių organizacijų atstovų, diskusijose reikšmingą vaidmenį suvaidino LVI atstovai, prisidėję prie to, kad būtų suformuluoti teisingos ir laisvos visuomenės viziją atitinkantys smurto prieš vaiką apibrėžimai.
Pagaliau šių apibrėžimų formuluotės tenkina ne tik psichologus, bet ir teisininkus. Jos neleidžia pernelyg plačių interpretacijų, bet aiškiai apibrėžia keturias smurto formas: fizinį, psichologinį, seksualinį ir nepriežiūrą. Fizinės bausmės projekte yra tiksliai apibrėžtos, draudžiamos ir įvardintos fizinio smurto sąvokoje. Seksualinio smurto sąvoka buvo suderinta su Baudžiamuoju kodeksu ir atsieta nuo žalos įrodinėjimo, o tai užtikrintų didesnę vaikų apsaugą nei numatė pirminis projektas.
Psichologinio smurto apibrėžime interpretacijos ribų neturintis „individualumo nepripažinimas“ buvo pakeistas į „teisės į individualumą pažeidinėjimą“. Svarbu tai, kad teisės pažeidimas galimas tik tada, kai ta teisė yra įtvirtinta galiojančiame įstatymo lygmens teisės akte, nustatančiame ir teisės ribas. Teisę į individualumą yra įtvirtinta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje ir numatyta naujoje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcijoje. Pastarojoje teisė į individualumą skamba taip: „Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į savo identiškumą, išsaugant vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas, į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.” Ši teisė yra susijusi su situacijomis, kai vaikas keičia gyvenimo vietą arba yra įvaikinamas – tuomet tėvai, nauji globėjai ir valstybė turi garantuoti, kad vaikas, kiek įmanoma, išlaikys kalbą, kultūrą, šeimos ryšius ir kt. Šios teisės pažeidimas būtų laikomas psichologiniu smurtu. Teisiniu požiūriu tai yra gerokai siauresnė ir aiškesnė formuluotė nei pirminis “vaiko individualumo nepripažinimas”, kuris gali apimti visas vaiko fizines ir psichines savybes bei siekį jas koreguoti.
“Pozityvios socializacijos trikdymas”, kuris numatytų tėvams privalomą vaiko auklėjimo modelį, psichologinio smurto apibrėžime buvo pakeistas į formuluotę “būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas”. Pastaroji formuluotė smurtu laiko tik akivaizdžiai vaikui kenksmingas veikas. Nepriežiūros apibrėžime įvardinti tik būtini vaiko poreikiai, todėl ši sąvoka neapimtų, pvz., mados padiktuotų vaiko poreikių netenkinimo. Be to, būtinų poreikių netenkinimas turi būti nuolatinis ir keliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai. Taigi laisvės nepasiturinčioms šeimoms pavojingoms interpretacijoms galutinėje apibrėžimų versijoje liko daug mažiau.
Seimo narių grupė užregistravo darbo grupėje suderintas pataisas, o vasario 14 d. jos bus svarstomos neeilinėje Seimo sesijoje kartu su nauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija. Taigi dar laukia daug sudėtingesnis ir svarbesnis darbas nei smurto prieš vaiką apibrėžimų suformulavimas: efektyvios vaikų apsaugą ir kompleksinę pagalbą šeimai užtikrinančios sistemos sukūrimas ir teisinis reglamentavimas.
Kaip visuomet pranešime Jums apie LVI palaikomo teisės akto parlamentinę raidą ir apie galimybes prisidėti prie teisingų įstatymų priėmimo Lietuvoje.
Dėkojame už Jūsų palaikymą ir bendradarbiavimą,
LVI Komentaro redakcija
© 2017 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.