Perversmas, laisvė ir „santuokų lygybė“

David van Gend

Dr. Deividas van Gendas, prieš tos pačios lyties asmenų „santuokų“ įteisinimą Australijoje vyksiančiu piliečių balsavimu pasisakantis Koalicijos už santuoką (angl. Coalition for Marriage) atstovas, šį straipsnelį parašė specialiai laikraščiui „The Guardian“. Pastarasis prisistato esąs atviras ir vienalyčių „santuokų“ klausimu kritiškiems autoriams, tačiau ši D. van Gendo publikacija nebuvo publikuota.

„Tos pačios lyties asmenų santuoka yra kvapą gniaužianti revoliucinė idėja”, – yra pasakiusi lesbietė socialinės istorijos ekspertė E. J. Graff. Žurnalistė Masha Gessen 2012 m. Sidnėjaus rašytojų festivalyje teigė: „Kova už vienalytes santuokas apskritai dažniausiai yra susijusi su melu apie tai, ką mes darysime su santuoka, kai ją pasieksime“. Panašiai ir Michelangelo Signorile paragino LGBT bendruomenę „kovoti už tos pačios lyties santuoką ir jos privilegijas, o tada, kai tai bus laimėta, visiškai pakeisti santuokos sampratą, nes didžiausias perversmas, kurį gali padaryti lesbietės moterys ir gėjai vyrai, yra visiškai transformuoti šeimos sąvoką“.

Už LGBT bendruomenės ribų tokios feministės kaip Ellen Willis irgi švenčia patriarchato nuvertimą: „Homoseksualiems santykiams suteikus santuokos statusą visa šeimos institucija iš pagrindų patirs vidinį perversmą“.

„Melas apie santuoką, visiškas jos perkonstravimas sukels vidinį perversmą.“ Šiuos žodžius taria ne lengvabūdžiai piliečiai, kurie tiesiog nori tilpti į šeimos ir santuokos rėmus. Šiuos žodžius taria kultūriniai revoliucionieriai, bandantys sugriauti niekinamą heteronormatyvią instituciją, ir, lesbietės teisininkės Paulos Etterbrick žodžiais, „radikaliai pertvarkyti visuomenės požiūrį į realybę“.

Kitaip tariant, tai yra tikrų tikriausia revoliucija. Tai – XX a. septinto dešimtmečio revoliucijos pabaiga, bet taip pat tai yra visą amžių trukusio išpuolio prieš santuoką ir šeimą kulminacija. Išpuolio, kurį pradėjo Marksas, kurstė Marcuse’as ir Millettas, o šiandien pritaikė tokios išdidžios marksistės kaip Roz Ward (lyčių neapibrėžtumo (angl. gender fluid) programas propaguojančios iniciatyvos Saugi mokykla įkūrėja).

Visokių kategorijų kolektyvistai prigimtinę šeimą mato kaip valdžios šaltinį, konkuruojantį su valstybine valdžia, ir jau seniai ieško, kaip jį sunaikinti. Žinoma, daugelis remiančiųjų „lygias teises į santuoką“ neturi tokio motyvo. Tačiau elitiniai kolektyvistai supranta, kad paneigus pirmapradę tiesą apie vyro ir moters santuoką paneigiama ir pirmapradė šeimos institucija, kurią Visuotinė žmogaus teisių deklaracija vadina „natūralia ir pagrindine visuomenės grupe“: motina, tėvas ir vaikas. Sugriaudama šią archetipinę struktūrą Didžioji Valdžia įsibrauna ir užpildo atsiradusią tuštumą.

Net ir toks kairysis libertaras kaip Brendanas O’Neillas įspėja mus apie šį pavojų: „Vienalytė santuoka nuostabiai dera su nepasotinamos valdžios troškimu sunaikinti šeimos suverenumą ir dar labiau įsikišti į mūsų asmeninius gyvenimus bei sureguliuoti tai, kaip mes galvojame“.

B. O’Neillas supranta, koks pavojus kyla, jei valstybei atiduodame galią valdyti giliausius mūsų šeiminius ryšius. „Kanados, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių valdantysis elitas perrašė dokumentus, kur minimos tokios sąvokos kaip mama, tėtis, vyras, žmona ir pasirinko neutralesnę kalbą, labiau derančią prie visų santykių formų pavadinimo santuoka. Kanadoje 2005 m. tos pačios lyties santuokų įteisinimas nulėmė tai, kad terminas tėvai pagal gimimą (angl. natural parents) buvo pakeistas terminu tėvai pagal teisę (angl. legal parents), o tai yra šiurpinantis šeimos teisių atitekimo valstybei įrodymas. Panašiai ir Ispanijoje: 2005 m. įteisintos vienalytės santuokos nuvedė tiesiai prie motinos ir tėvo sąvokų išbraukimo iš gimimo liudijimų tam, kad nebūtų įžeistos vienalytės poros“.

Kanados, Ispanijos ir kitais homoseksualų „santuokų“ įteisinimo atvejais, valdžia abejingai žvelgia į belyčius santykius tarp vaikų ir tėvų. Mano vaikas daugiau nebėra mano vaikas jokia pirmine prasme, kurią valdžia privalo išlaikyti autentiška. Tėvystę dabar apibrėžia valdžia, o ne prigimtis. Tai, ką Didžioji Valdžia duoda, ta pati Didžioji Valdžia gali ir atimti.

Ši belytė revoliucija, kaip ir kiekviena kita revoliucija, žino, jog sėkmei pasiekti egzistuoja dvi sąlygos. Pirma, vaikų auklėjimo kontrolė. Antra, disidentų priespauda. Įstatymai „už santuokų lygybę“ pagaliau tai padarė įmanomu dalyku. Tada, kai homoseksuali „santuoka“ įtvirtinama valstybės įstatymuose, antidiskriminacinių įstatymų galia nutildyti sąžinės priekaištus patiriančius asmenis ir indoktrinuoti vaikus pagal LGBT pažiūras tampa tikrove.

Tėvai šiandien dar gali prieštarauti radikalioms gender programoms kaip Saugi mokykla ir mes galime priešintis tiems, kurie vaikams pristato netinkamą ir nepadorią medžiagą. Bet jei „santuokų lygybė“ tampa įstatymu, tėvai neturi jokių galimybių daryti įtakai. Tuo įsitikinti galime žvelgdami į Kanados pavyzdį, kur po tos pačios lyties asmenų „santuokos“ įteisinimo LGBT dogmos įsišaknijo mokyklose, ir tėvai tapo bejėgiai.

Logika paprasta: jei įstatymai sako, kad homoseksualų/ biseksualų/ transseksualų „santuoka“ yra normali ir legitimi, mokyklos privalo mokyti vaikus, kad homoseksualų, biseksualų ir transseksualų elgesys yra normalus ir tinkamas. Balsuokite už belytes santuokas ir tokias programas kaip Saugi mokykla gausite neišmatuojamomis dozėmis.

Kalbant apie sąžinės prieštaravimus, Kanados teisininkė barbara findlay (ji yra atsisakiusi didžiųjų raidžių savo asmenvardžiuose) kalba apie akistatą tarp religijos laisvės ir seksualinės orientacijos. Paklaustas apie šią akistatą, Baracko Obamos lygių galimybių patarėjas Chai Feldblum atsakė, kad „beveik visais atvejais seksualinė laisvė nugalės, nes tai yra vienintelis būdas realistiškai užtikrinti pagarbą homoseksualių asmenų orumui“.

Vienalytes „santuokas“ įteisinantis įstatymas prisidės prie seksualinės laisvės pergalės prieš sąžinės laisvę. Toks įstatymas bus naudojamas nutildyti religinius lyderius, grasinant jiems bylomis dėl diskriminacijos. O tradicinis mokymas apie santuoką ir šeimą taps privačiais kuždesiais.

Ir visgi žmonės vis vien sako, kad jokių pasekmių nebus. Mes pradedame suprasti, kad „santuokų lygybė“ nėra tik apie santuoką. Rimtiems aktyvistams tai yra kalba apie tai, kaip pasiekti teisines aukštumas, iš kurių gali būti diktuojama visa LGBTQ darbotvarkė. Ir joje telpa viskas: nuo radikalios gender teorijos brukimo vaikams iki įstatymų, leidžiančių persirengėliams vyrams lankytis moterų tualetuose, nuo bankroto kepėjams, kurie nenori ant tortų rašyti gėjų „santuokas“ remiančių šūkių iki pastorių persekiojimo už doktrinos apie santuoką skelbimą, nuo mamos ir tėčio sąvokų ištrynimo iš gimimo liudijimų iki „vyro ir žmonos“ pakeitimo į „partnerį 1 ir partnerį 2“. Po tokia priedanga slypi belytiškumo revoliucija.

Jei mylite Didžiąją Valdžią, niekinate religinę laisvę ir norite, kad valstybė, o ne tėvai vadovautų doroviniam vaikų ugdymui, referendume „dėl santuokų lygybės“ balsuokite už. Arti ta valanda, kai nebeturėsite pakęsti išgalvotų nelaimėlių argumentų , nes mes būsime visiškai nutildyti tam, kad jūs galėtumėte džiaugtis „santuokų lygybe“ .

šaltinis: mercatornet.com

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.