Šiandien Latvija balsuoja dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (CETS Nr. 210), populiariai vadinamos Stambulo konvencija, denonsavimo.

Tokį pasiūlymą Latvijos Seime pateikė opozicijoje esanti partija „Latvija pirmiausia” („Latvija pirmajā vietā“ (LPV). Už pasiūlymą denonsuoti konvenciją Latvijos Seime balsavo 52 iš 84 balsuoti užsiregistravusių parlamentarų, priklausančių opozicinėms „Jungtinio sąrašo” (Apvienotais saraksts, AS), Nacionalinio susivienijimo („Nacionālā Apvienība”, NA), „Latvijos pirmiausia“ ir „Stabilumas!“ (Stabilitātei!, ST!) frakcijoms, bei valdančiąjai „Žaliųjų ir valstiečių sąjungai” (latv. „Zaļo un Zemnieku savienība”, ZZS).

Negana to, iniciatoriams pavyko pasiekti, jog sprendimas dėl Latvijos pasitraukimo iš Stambulo konvencijos būtų svarstomas skubos tvarka. Tai reiškia, jog tam, kad būtų priimtas sprendimas denonsuoti konvenciją, pakaks dviejų balsavimų. Galutinis rengiamas spalio 30 d. t.y. šiandien. Yra didelė tikimybė, jog Latvija taps pirmąja ES šalimi, kuri denonsavo Stambulo konvenciją.

Šią iniciatyvą sutelktinai palaikė prigimtinę šeimą ginančios Latvijos nevyriausybinės organizacijos, taip pat didžiausios krikščioniškos Latvijos Bažnyčios. Akivaizdu, jog tai buvo gerai koordinuota iniciatyva.

 

Kodėl siūloma denonsuoti Konvenciją?

 

Latvija, ratifikuodama konvenciją, padarė deklaraciją, jog taikys Konvenciją vadovaudamasi vertybėmis, principais ir normomis, nustatytomis Latvijos Respublikos Konstitucijoje. Kartu su ratifikavimo dokumentu pateiktoje deklaracijoje ji pabrėžė, jog Konvencijoje vartojamas terminas „gender“ neturi būti suprantamas kaip įsipareigojimas įtvirtinti kitokį lyties (moters ir vyro) supratimą Latvijos Respublikos teisinėje ir švietimo sistemoje ir nesudarys įsipareigojimo kitaip interpretuoti Latvijos Konstitucijoje nustatytas normas ir vertybes.[1]

Analogišką, tik kiek siauresnį pareiškimą žodine (Note Verbale) forma padarė ir Lietuva, kai 2013 m. pasirašė (parafavo) šią Konvenciją.[2] Į tai iškart sureagavo kelios Vakarų Europos valstybės, šios Konvencijos narės Austrija, Vokietija, Šveicarija, Olandija, Suomija, Švedija ir Norvegija pareikšdamos ificialių prieštaravimą tokiai Latvijos deklaracijai ir teigdamos, jos Latvijos deklaracija prilygsta išlygai, o Konvencija išlygų šioje srityje (dėl lyties sampratos) neleidžia.[3]

Panašius prieštaravimus šios šalys pateikė ir kitoms valstybėms, kurios bandė tokiu būdu išvengti ideologinių Konvencijos nuostatų inkorporavimo į šalies teisinę sistemą – Ukrainai ir Lenkijai.

Taigi, Latvija puikiai žino, kad:

• kad tarptautinė bendruomenė jai neleis turėti savo požiūrį į Konvencijoje pateikiamas sąvokas (gender, nediskriminavimas dėl lyties tapatybės (gender identity), stereotipiniai lyčių vaidmenys),
• vers priimti tokį sąvokų turinį, kuris yra apspręstas Konvencijos oficialaus aiškinimo.

Todėl palankus Konvencijoje naudojamų sąvokų išvertimas į nacionalinę kalbą nieko nesprendžia, nes esant teisiniam ginčui dėl sąvokos turinio, teisinę galią turės tik oficialūs Konvencijos tekstai anglų ir prancūzų kalbomis, o jų aiškinimas bus galima tik pagal oficialus šaltinius.

Vienas iš jų yra Konvencijos aiškinamasis memorandumas, kuris aiškiai apibrėžia, jog Konvencijos objektas nėra tik vyrai ir moterys, bet ir LGBTQ+.

Tą ir pabrėžia Latvijos teisininkai, teisingai prognozuodami, jog Latvija susidurs su Konvencijos įgyvendinimo priežiūrai numatytos institucijos GREVIO spaudimu taikyti Konvencijos ideologines nuostatas taip, kaip tarptautinei bendruomenei reikia.

Antras dalykas, skirtingai negu Lietuva, Latvija neturi specialaus smurtui artimoje aplinkoje skirto įstatymo. Lietuvos padėtis šuo aspektu geresnė, nes mes jau nuo 2011 m. turime veikiantį Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, į kurį šiuo metu perkeltos beveik visos Konvencijos normos. 2023 m. jame atsirado, pradėjo veikti pagrindinė antrinės prevencijos priemonė – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Taigi, iš esmės šis įstatymas, kartu su atitinkamomis Baudžiamojo kodekso nuostatomis, garantuoja visą reikiamą apsaugą, kurią suteikia Konvencija, ir jame nėra ideologinių jos nuostatų (nors buvo bandyta jas į įstatymą įrašyti).

Šiame kontekste Latvija, neturinti analogiško įstatymo, vakuumą, kurį tariamai sukurs Konvencijos denonsavimas, ketina kompensuoti praeitais metais priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1385 dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje. Ši direktyva numato Konvencijai analogišką apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje mechanizmą, tačiau turi mažesnį ideologinį krūvį, yra labiau techninio pobūdžio.

Ir nors Latvijai, kaip ir kiekvienai ES šaliai narei, bus privaloma įgyvendinti jos nuostatas, skirtingai negu Konvencija, ES direktyva suteikia šalims didesnį manevro laipsnį.

ES direktyvų specifika yra ta, jog jos nustato tam tikrus minimalius apsaugos standartus, o ES šalys gali pasirinkti didesnį (šiuo atveju – labiau ideologizuotą) jos įgyvendinimo laipsnį.

 

Ar panaši iniciatyva galima Lietuvoje?

 

Pirmiausia, skiriasi Lietuvos ir Latvijos kontekstas. Skirtingai negu Latvija, Lietuva nėra ratifikavusi Stambulo konvencijos.[4] Todėl nėra ir ką denonsuoti.

Mes turime prezidentės D. Grybauskaitės pasirašytą dekretą, kuriuo Stambulo konvencija yra pateikta ratifikuoti Seimui. Seimas šį dekretą kol kas yra padėjęs į stalčių. Grąžinti jo savarankiškai Prezidentui jis negali. Vienintelis asmuo, kuris galėtų šioje situacijoje kažką padaryti, yra Prezidentas Gitanas Nausėda.

Taigi, Lietuvoje galimas balsavimas dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, bet ne jo denonsavimo. Teoriškai yra galima bandyti atmesti Stambulo konvenciją per balsavimą dėl jos ratifikavimo, bet turint omeny politinę konsteliaciją Seime, tokiam žingsniu šiuo metu gali ryžtis tik politinis avantiūristas.

Latvijos stiprybė yra net kelios Seime esančios partijos, pasisakančios už tradicines vertybes ir palaikančios prigimtinį asmens ir šeimos sampratą.

Tai lėmė keli faktoriai: pirma, Latvijos visuomenė yra konservatyvesnė negu Lietuvos, antra, opozicinių partijų lauke yra mažiau susiskaldymo, trečia, Latvijos rusai, pasižymintys tradicine vertybine orientacija, sudaro gana didelę rinkėjų bazę.

Visų šių faktorių Lietuvoje nėra. Skirtingai negu Latvijoje, Lietuvoje jau vienerius metus vyko opozicinių partijų pjautynės, kuriose pagrindiniu smuiku griežė V. Radžvilo vadovaujamas Nacionalinis susivienijimas. Rezultatas akivaizdus: jei latviškas NS analogas Seime turi dvylika mandatų, tai – lietuviškas – tik vieną. Reikia tikėtis, jog su vairininko šioje partijoje pasikeitimu vietoje alternatyvios dešinės skaldymo prasidės jos konsteliacija, kas būtų labai naudinga Lietuvos politinei sistemai.

Dabar žvelgiant į Lietuvos Seimo sudėtį, akivaizdu, jog Lietuvoje, skirtingai negu Latvijoje, šiuo metu nėra realių prielaidų, jog tokia inciatyva gali būti sėkminga. Jei Latvijos parlamente turime net keturias frakcijas (tris opozicijoje ir vieną pozicijoje) kurios in corpore nusiteikę palaikyti tradicines vertybes, tai Lietuvos Seime tokių yra dvi (Lietuvos valstiečių žaliųjų – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Nemuno aušros frakcijos).

Esamoje situacijoje, daugiausia, ką galima padaryti, tai tikėtis sanitarinio kordono prieš prigimtinei teisei prieštaraujančias iniciatyvas. In fact, tai, kas realiai galima, jau yra padaryta: šios dvi frakcijos yra valdančiojoje koalicijoje, o tai jau yra labai daug.

Taip pat priminsiu, jog LVŽS-KŠS, eidama į valdančiąją koaliciją su socialdemokratais, išsireikalavo, jog koalicinėje sutartyje būtų numatytos teisėkūrinės iniciatyvos, kurių jie jokiais būdais nepalaikys. Taigi, skirtingai negu Latvijoje, išmesti valstiečių iš koalicijos, teisinio pagrindo koalicijos partneriai socialdemokratai neturi.

Linkėjimas kitoms Europos Sąjungos šalims stiprybės, aiškaus mąstymo ir išminties taip pat ryžtingai ginti savo šalies Konstituciją, konstitucines teises, principus ir vertybes, kaip tai daro Latvija.

 

[1] https://www.coe.int/en-GB/web/conventions/full-list…

[2] https://www.coe.int/en-GB/web/conventions/full-list…

[3] Olandijos prieštaravimas: https://www.coe.int/en-GB/web/conventions/full-list…

Kitų šalių prieštaravimus rasite lentelėje, prie valstybės (eilutės pabaigoje) https://www.coe.int/en-GB/web/conventions/full-list…

[4] https://www.coe.int/en/web/Conventions/full-list/?module=signatures-by-treaty&treatynum=210

© 2025, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.