Popiežiaus Benedikto XVI laiškas Lietuvos ambasadoriui prie Šventojo Sosto

JO ŠVENTENYBĖS BENEDIKTO XVI KREIPIMASIS

J. E. p. VYTAUTUI ALIŠAUSKUI

NAUJAJAM LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADORIUI

PRIE ŠVENTOJO SOSTO

Penktadienis, 2008 m. lapkričio 7 d.

Jūsų Ekscelencija,

džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Jus šios misijos pradžioje ir priimti laiškus, akredituojančius Jus kaip Lietuvos Respublikos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių prie Šventojo Sosto. Dėkoju Jums už malonius žodžius ir už Prezidento Valdo Adamkaus perduotus sveikinimus. Prašau perduoti jam mano pagarbius linkėjimus ir patikinimą, kad meldžiuosi už visus Jūsų tautos žmones.

Mane ypač nudžiugino Jūsų pastabos apie būtinybę šiuolaikinei Europai remtis tradicija, kylančia iš Evangelijos mokymo. Jūsų šalis turi ilgą ir kilnią krikščionišką istoriją, siekiančią šventojo Kazimiero laikus ir vėlesnius laikus. Pastaraisiais amžiais Lietuvos žmonių tikėjimas palaikė juos svetimšalių dominavimo ir priespaudos laikotarpiais, padėjo jiems išsaugoti ir įtvirtinti savo tapatybę. Dabar, kai Respublika atgavo nepriklausomybę, ji gali jaudinančiai liudyti vertybes, kurios padėjo jos žmonėms išgyventi tuos sunkius metus. Kaip mano pirmtakas popiežius Jonas Paulius II žinojo iš savo asmeninės patirties, bendras tikėjimas yra nuostabus stiprybės ir vienybės šaltinis ištikus nelaimei. Tokiomis aplinkybėmis gyvenusios bendruomenės įgyja gilų įsitikinimą, kad tikrąją laimę galima rasti tik Dieve. Jos žino, kad bet kuri visuomenė, neigianti Kūrėją, neišvengiamai ima prarasti žmogiškojo gyvenimo grožio, tiesos ir gėrio pojūtį.

Tačiau, kaip pastebėjo Jūsų Ekscelencija, buvusiose Rytų bloko šalyse užaugo nauja karta, kuri nepatyrė totalitarinio valdymo patirties, todėl yra linkusi politinę laisvę laikyti savaime suprantamu dalyku. Dėl to kyla pavojus, kad kai kurie išbandymų laikais subrendę vaisiai gali pradėti nykti. Jūsų Ekscelencija gerai supranta, kokie pavojai gresia šiandieninei visuomenei, kuri, nors ir būdama laisva, vis labiau kenčia nuo susiskaldymo ir moralinės sumaišties. Šiame kontekste gyvybiškai svarbu, kad Lietuva, o kartu ir visa Europa, puoselėtų ją suformavusios istorijos atmintį, kad išsaugotų savo tikrąją tapatybę ir taip išliktų bei klestėtų XXI a. pasaulyje.

Paradoksalu ir kartu tragiška, kad šiais globalizacijos laikais, kai bendravimo ir sąveikos su kitais žmonėmis galimybės išaugo tiek, kiek ankstesnės kartos vargu ar galėjo įsivaizduoti, tokia daugybė žmonių jaučiasi izoliuoti ir atskirti vieni nuo kitų. Dėl to kyla daugybė socialinių problemų, kurių neįmanoma išspręsti vien politinėje plotmėje, nes net ir geriausios struktūros „veikia tik tada, kai bendruomenę gaivina įsitikinimai, galintys motyvuoti žmones laisvai pritarti socialinei tvarkai“ (Spe Salvi, 24).

Bažnyčiai čia tenka svarbus vaidmuo, nes ji skelbia vilties žinią. Ji siekia kurti meilės civilizaciją mokydama, kad „Dievas yra meilė“, ir ragindama geros valios žmones užmegzti su Juo meilės ryšį. Kadangi „meilė Dievui veda į dalyvavimą Dievo teisingume ir dosnume kitiems“ (ten pat, 28), krikščionybės praktikavimas natūraliai veda į solidarumą su savo bendrapiliečiais ir iš tiesų su visa žmonių šeima. Ji skatina ryžtis tarnauti bendrajam gėriui ir prisiimti atsakomybę už silpnesniuosius visuomenės narius, taip pat pažaboja troškimą kaupti turtus tik sau. Mūsų visuomenė turi pakilti aukščiau materialinių gėrybių vilionių ir sutelkti dėmesį į vertybes, kurios iš tiesų skatina žmogaus asmens gerovę.

Šventasis Sostas brangina diplomatinius ryšius su jūsų šalimi, paženklintus šimtmečių krikščioniškojo liudijimo. Dirbdami kartu galime padėti kurti Europą, kurioje pirmenybė teikiama santuokos ir šeimos gyvenimo gynimui, žmogaus gyvybės apsaugai nuo pradėjimo iki natūralios mirties ir etiškos medicinos ir mokslinių tyrimų praktikos skatinimui: praktikos, kuri iš tiesų gerbia žmogaus asmens orumą. Galime skatinti veiksmingą solidarumą su vargšais, ligoniais, pažeidžiamaisiais ir visais visuomenės paribiuose esančiais žmonėmis. Šios vertybės ras kelią pas visus, ypač jaunimą, ieškantį atsakymų į gilius klausimus apie gyvenimo prasmę ir tikslą. Jos atlieps troškimą visų, siekiančių atrasti tiesą, kurią taip dažnai užgožia postmodernios visuomenės skleidžiamos paviršutiniškos žinios. Jos bus priimtinos visiems, kurie yra pakankamai įžvalgūs, kad atmestų reliatyvizmu ir sekuliarizmu paremtą pasaulėžiūrą ir siektų gyventi taip, kaip dera tikrajam žmogaus dvasios kilnumui.

Jūsų Ekscelencija, meldžiuosi, kad diplomatinė misija, kurią šiandien pradedate, dar labiau sustiprintų Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos draugystės ryšius. Užtikrinu Jus, kad įvairūs Romos kurijos padaliniai visada pasirengę suteikti pagalbą ir paramą vykdant Jūsų pareigas. Nuoširdžiai linkiu Jums, Jūsų šeimai ir visiems Jūsų bendrapiliečiams taikos ir klestėjimo palaimos. Telaimina Dievas Lietuvą!

Šaltinis: Vatican.va

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.