img

Ramūnas Aušrotas. Ar mūsų valdžia tikrai myli šeimą?

Ramūnas Aušrotas. Ar mūsų valdžia tikrai myli šeimą?
Teisininko Ramūno Aušroto komentaras
 
 
LR Vyriausybė pateikė Seimui Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimus, skirtus įgyvendinti ES Direktyvą 2010/18/ES* 

 

Ši direktyva iš tiesų turi vieną ir vienintelį tikslą – užtikrinti didesnį tėvų (vyrų) įsitraukimą į vaikų priežiūrą.

Tuo tikslu direktyva nustato dviejų neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų tėvams vyrams reikalavimą ir siekia, kad ES valstybėse narėse jis būtų įdiegtas.** Direktyvos esmė – kad tėvas bent du mėnesiu realiai būtų namie su vaiku. Ir tai yra gerai. Formą – kaip tai padaryti – kiekviena šalis pasirenka pati. 

Lietuvoje tą padaryti buvo galima labai paprastai –  DK jau esamas tėvystės atostogas prailginti iki dviejų (arba trijų) mėnesių,  leidžiant jas paimti dalimis ir nereikalaujant mamai privaloma tvarka grįžti į darbo rinką.

Tačiau buvo pasirinktas sudėtingas ir klampus kelias. Klausimas yra kodėl?

Atsakymai yra trys:

Pirmas – ideologinis, kylantis iš mąstymo, kad tėvas tai tik kita mama, tad koks skirtumas kas vaiką prižiūri. Tokia logika galioja, jei vaiką augina „dvi mamos“ ar „du tėčiai“. Bet ji negalioja, jei vaikas auga prigimtinėje šeimoje. Tokia logika ignoruoja mokslo duomenimis patvirtiną faktą, kad pirmaisiais vaiko augimo metais kūdikiui formuojasi saugaus prieraišumo mechanizmas***, ir visų pirma – per kūdikio ir mamos ryšį, kuris yra užmezgamas ir įtvirtinamas krūtimi maitinant vaiką. Na, o apie tai, kad maitindama krūtimi kūdikį motina padeda gamtai tverti vaiko imuninę sistemą ir atsparumą ligoms, net neverta kalbėti.

Antras – pragmatinis, nulemtas valstybės pasirinktos demografinės  politikos.  Jei paimsite į rankas LR Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, ir atidžiai įsiskaitysite, ypač gretindami švietimo ir socialinės apsaugos sričių uždavinius, tai išryškės schema, kaip socialinės apsaugos sistemos tvarumo ir darbo jėgos stygiaus problemas, kurias sukėlė išties baisi demografinė šalies situacija, yra siekiama spręsti šeimos gerovės sąskaita. Tai ketinama daryti iš esmės keturiomis priemonėmis, o viena iš jų – ankstesnis moterų gražinimas į darbo rinką.**** 

Beje, šią, valstybės pasirinktą demografinę politiką integraliai papildo ir pratęsia liberalų pateiktas  „Šeimos paketas“, numatantis pvz. vaiko priežiūros kambarius darbo vietose. 

Trečias – utilitaristinis, socialinės politikos.  Prisidengiant ES Direktyvos įgyvendinimu iš esmės peržiūrėta vaiko priežiūros išmokų sistema.  Tikslas – tvarus Sodros biudžetas, o tai reiškia – taupyti šeimų sąskaita. Būtent todėl pasirinkta prie esamos vaiko priežiūros sistemos ne pridėti du apmokamus mėnesius tėvams (kas būtų reiškę daugiau Sodros išlaidų), bet performatuoti visą išmokų sistemą.

Pats pasiūlymas sumodeliuotas taip, kad ženkliai blogina tų šeimų, kurios renkasi dviejų metų vaiko auginimo atostogas, finansinę padėtį, ir truputį gerina tų šeimų, kurios pasirenka vienų metų vaiko auginimo atostogas, finansinę padėtį. 

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija tiksliai paskaičiavo, kaip pasireikš finansinis spaudimas grįžti į darbą pakeitus vaiko priežiūros išmokų sistemą (skaidrėje).

Kaip teisingai pastebėjo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija Direktyvos nenumato PAREIGOS sumažinti išmokas ar nustatyti išmokų ribas, bet numato pareigą sukurti motyvacinę sistemą, kad abu šeimos nariai prisidėtų prie vaikų priežiūros.

Dar daugiau, Europos Komisijos direktyva, numatanti pokyčius vaiko priežiūros srityje akcentuoja, jog ES šalys ją įgyvendindamos neblogintų esamos tose šalyse naujagimio susilaukusiųjų padėties. 

Direktyvoje imperatyviai rašoma,  kad „šios direktyvos įsigaliojimo dieną įgytos teisės turėtų būti taikomos toliau, nebent šia direktyva būtų nustatytos palankesnės nuostatos.“ Lygiai taip pat, „įgyvendinant šią direktyvą, neturėtų būti mažinamos esamos teisės pagal Sąjungos teisę ir jos įgyvendinimas neturėtų būti teisėtas pagrindas mažinti bendrą apsaugos, suteikiamos darbuotojams šios direktyvos taikymo srityje, lygį (46 p.)

Apie tai, kad valdančiųjų socialinė politika nedraugiška prigimtinei šeimai jau laikas pradėti garsiai kalbėti. 

Reiktų pabrėžti, kad socialinės politikos problemų sprendimo kelias, kurį pasirinko dabartinė Vyriausybė, – tikrai nėra nei būtinybė, nei neišvengiamybė.  Bet beveik neabejoju, kad jei kas nors kels šį klausimą – bus ne kartą sakoma, kad kitokios išeities nėra.

Problemos šerdis – šalies demografinė situacija. Ją galima ir reikia spręsti kitaip. Bet tai jau ne trumpalaikių uždavinių, o ilgalaikės vizijos klausimas. Kurios šita Vyriausybė nedrįsta turėti. 

 

_______

* EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/1158 

2019 m. birželio 20 d. dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES

** (20) kadangi dauguma tėvų vyrų nesinaudoja teise į vaiko priežiūros atostogas arba didelę jiems priklausančių atostogų dalį perduoda motinoms, šia direktyva nuo vieno iki dviejų mėnesių pailginamas minimalus vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, kurio tėvai negali perduoti vienas kitam, siekiant paskatinti tėvus vyrus imti vaiko priežiūros atostogas, kartu išsaugant kiekvieno iš tėvų teisę į ne trumpesnes kaip keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogas, kaip numatyta Direktyvoje 2010/18/ES. Užtikrinant, kad kiekvienas iš tėvų atskirai galėtų gauti bent dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogas ir kad jų nebūtų galima perduoti kitam iš tėvų, siekiama paskatinti tėvus vyrus naudotis savo teise į tokias atostogas. Tokiu būdu taip pat skatinama motinų reintegracija į darbo rinką joms pasinaudojus motinystės ir vaiko priežiūros atostogomis ir tam sudaromos palankesnės sąlygos;

*** Raidos psichologija sako, kad saugų prieraišumą turintis kūdikis (o vėliau vaikas, paauglys, galiausiai – suaugęs žmogus) labiau pasitiki savimi, yra emociškai stabilus, turi aukštesnę savivertę, jaučiasi vertas meilės, švelnumo. 

Saugaus prieraišumo susiformavimas taip pat svarbus tolesniems vaiko santykiams su tėvais bei kitais žmonėmis. Saugiai prisirišęs vaikas palankiai vertina aplinkinius žmones, yra empatiškesnis, jam lengviau megzti ir puoselėti draugystę, partnerystę.

**** Apibendrinant, valstybė pasirinko spęsti socialinės politikos ir darbo rinkos iššūkius per profesinį perorientavimą (persikvalifikavimą), pensijinio amžiaus ilginimą (ir pensininkų išlaikymą darbo rinkoje), galimybių darbo jėgos migracijai  iš trečiųjų šalių sudarymą, ir, ankstesnis moterų grąžinimą į darbo rinką.

© 2022, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas“ (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.

1. PERIODINĖ PARAMA KAS MĖNESĮ


 

Teikti kas mėnesinę paramą galite per savo

elektroninės bankininkystės sistemą -

sudarę periodinio mokėjimo sutartį.

 

 



2. VIENKARTINĖ PARAMA

 

Įprasta vienkartinė parama bankiniu pavedimu

VšĮ Laisvos visuomenės institutas

K. Paco g. 4, Vilnius

J.a.kodas: 303081003

Sąskaitos nr.: LT417300010135577285

Bankas: Swedbank, AB, 73000, HABALT2

Paysera sąskaita:

EVP8310002518134 (LT283500010002518134)

3. 1.2 % NUO GPM











Kad ir kokiu būdu nuspręstumėte paremti LVI, džiaugtumėmės turėdami Jūsų kontaktus, kad galėtume Jums padėkoti, pakviesti į rėmėjams skirtus renginius. Laikydamiesi duomenų apsaugos reikalavimų, mes įsipareigojame niekam jų neatskleisti ir naudoti tik nurodytu pagrindu. Praneškite apie savo paramą el. paštu info(eta)laisvavisuomene.lt.

Nuoširdžiai dėkojame Jums už išreikštą pasitikėjimą ir paramą.