Stambulo konvencija – įrankis abortų liberalizavimui

Stambulo konvencija – įrankis abortų liberalizavimui

Liepos 13 d. Europos Sąjunga prisijungė prie Stambulo konvencijos (toliau – Konvencija). Ta proga du Europos Parlamento komitetai – Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Moterų teisių ir lyčių lygybės – paskelbė preliminarią ataskaitą su teisinėmis gairėmis ir rekomendacijomis, skirtomis užtikrinti efektyvų Stambulo konvencijos įgyvendinimą ES.

Komitetai ragina „skatinti ES valstybes nares greitinti derybas dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir įgyvendinimo“, „kovoti su seksizmu ir stereotipiniais lyčių vaidmenimis: diegiant lyties atžvilgiu neutralią kalbą (angl. gender-neutral language) ir pagrindinį vaidmenį čia suteikiant žiniasklaidai ir reklamai“. Be to, prevencijai ir kovai su smurtu (kuris, pasak Konvencijos autorių, yra lyčių nelygybės pasekmė) prieš moterį ar socialinės lyties pagrindu valstybės narės turėtų „skirti atitinkamus finansinius ir žmogiškus išteklius“ bei „propaguoti požiūrių ir elgesio pokyčius“.

Vis dėlto problemiškiausias atrodo šis dokumento teiginys: „Seksualinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugų, įskaitant saugų ir legalų abortą, nesuteikimas yra smurto prieš moteris ir mergaites forma. Parlamento nariai dar kartą kartoja, kad moterys ir mergaitės turi galėti kontroliuoti savo kūnus“.

Už tokio turinio ataskaitą balsavo 58 EP nariai, prieš – 12, susilaikė – 4.

Sveikindami ES prisijungimą prie Konvencijos, EP nariai pabrėžė, kad Europos Sąjungos prisijungimas prie Stambulo konvencijos leis geriau stebėti, interpretuoti ir taikyti ES teisės aktus, programas, fondus ir efektyviau rinkti duomenis.

Primename, kad Stambulo konvencija į Lietuvos teisę neįneštų beveik jokių naujų priemonių kovai su smurtu prieš moteris, tačiau įpareigotų įvesti socialinės lyties (angl. gender) sąvoką. Ši Konvencijoje nesiejama su biologine lytimi (angl. sex), bet apibrėžiama kaip „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams“ (3 str. c punktas). Taigi Konvencijoje formuluojama socialinės lyties sąvoka yra paremta lyties kaip socialinio konstrukto idėja. Tokios sąvokos diegimas į Lietuvos teisinę sistemą yra pavojingas ir neišvengiamai turėtų žalingų socialinių pasekmių. Daugiau apie tai rašėme čia bei čia.

© 2017 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.