img

Užregistruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, siūlančios moderniu mokslu pagrįstą pagalbą nevaisingoms šeimoms ir embriono apsaugą

Užregistruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, siūlančios moderniu mokslu pagrįstą pagalbą nevaisingoms šeimoms ir embriono apsaugą

Gruodžio 1 d. Seime buvo įregistruotas rugsėjį priimto, bet dar neįsigaliojusio, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas (Projektas). Jame numatyti du esminiai pataisymai: sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimas bei vaiko, kuris gimė panaudojant donorines lytines ląsteles, teisė sužinoti savo biologinio tėvo/mamos asmens tapatybę, kai vaikas sulaukia pilnametystės. Projekto pateikimas Seimo plenariniame posėdyje yra numatytas gruodžio 6 d.

Kokia apsauga Projekte yra numatyta embrionui?

Rugsėjį Seimo priimtame įstatyme esantis leidimas kurti tiek embrionų, „kiek pavyksta“, yra nesuderinamas su pagarba žmogaus gyvybei. Didelė dalis sukurtų „perteklinių“ (į gimdą neperkeltų) embrionų ilgainiui yra sunaikinama, o tokio elgesio su žmogaus gyvybe įteisinimas pažeistų pagarbos žmogaus gyvybei principą.

Gruodžio 1 d. užregistruotu Projektu siūloma leisti in vitro (mėgintuvėlyje) sukurti tiek embrionų, kiek jų vienu kartu būtų perkelta į moters gimdą – vienintelę palankią vietą embrionui vystytis ir augti. Pagal Projektą, gydytojas įvertintų konkrečios moters sveikatą ir kartu su nevaisinga pora nuspręstų, kiek embrionų yra saugu perkelti į gimdą vieno apvaisinimo ciklo metu, ir visi sukurti embrionai būtų perkelti į gimdą. Jeigu būtų reikalinga, kitam apvaisinimo ciklui embrionai būtų kuriami panaudojant užšaldytas kiaušialąstes.

Išimtinais atvejais, kai sukūrus embrionus dėl nenumatytų aplinkybių jų perkėlimas nebebūtų galimas (pavyzdžiui, dėl hiperstimuliacijos sindromo, kito moters sveikatos sutrikimo, force majeure aplinkybių klinikoje), jie galėtų būti užšaldomi ir laikomi iki kitos pagalbinio apvaisinimo procedūros.

Ar embrionų kūrimo ribojimas kenkia moters sveikatai ir yra „viduramžiškas“?

Egzistuoja dvi apvaisinimui in vitro taikomos technologijos: embrionų ir kiaušialąsčių šaldymas. Abu metodai padeda išvengti papildomos rizikos moters sveikatai, tačiau esminis skirtumas tarp šių technologijų yra tas, kad didelė dalis užšaldytų embrionų yra sunaikinama (žūsta atšildymo metu, yra panaudojami eksperimentams ar sunaikinami, jei baigiasi „galiojimo terminas“ ar pora nebenori turėti daugiau vaikų). Šių problemų galima išvengti šaldant kiaušialąstes. Remiantis pastarųjų metų moksline literatūra, Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos duomenimis (lyginant Europos valstybėse įsisteigusių pagalbinio apvaisinimo klinikų rezultatus), šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumas nenusileidžia šaldytų embrionų panaudojimui.

Žiniasklaidoje dažnai girdime kaltinimą, kad atsisakius „pažangaus“ embrionų šaldymo mes „grįžtame į viduramžius“. Tačiau objektyviai kalbant apie tai, kuri technologija yra pažangesnė,  pažymėtina, kad embrionų šaldymas yra taikomas daugiau nei trisdešimt metų, o kiaušialąsčių šaldymo technologija sparčiai vystėsi pastaruosius penkerius metus. Todėl tokio pat efektyvumo, naujesnė ir žmogaus gyvybę sauganti technologija yra neabejotinai pažangesnė už seną, dėl kurios nutraukiama daugiau žmogiškų gyvybių nei leidžiama gimti.

Kodėl Projekte siūloma naikinti lytinių ląstelių donoro anonimiškumą?

Projektu nesiekiama drausti lytinių ląstelių donorystės, tačiau Seimo priimtame įstatyme numatytas donorų anonimiškumas pažeidžia Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę žinoti savo tėvus. Todėl Projektu numatoma, kad sulaukęs pilnametystės vaikas turi teisę sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę. Taip pat Projektu panaikinama kompensacijos už lytinių ląstelių donorystę galimybė, kad žmogaus ląstelės nebūtų paprasčiausia preke.

Kodėl taip skubama pakeisti įstatymą?

Atsakant į šį klausimą svarbu paaiškinti, ką reiškią teisėtų lūkesčių principas. Konstitucinis Teismas 2001-12-18 nutarime išaiškino, kad teisėtų lūkesčių principas principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

Keičiant Seimo priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jo įsigaliojimas numatytas 2017 m. sausio 1 d. Taigi kol kas jokie teisės subjektai teisių ar pareigų pagal priimtą įstatymą dar nėra įgiję. Kai verslo subjektai, kurie teikia pagalbinio apvaisinimo paslaugas, pagal įsigaliojusią tvarką išsiims licencijas veiklai (suteikiančias teisę verstis atitinkama veikla), įstatymo pakeitimas bus labai apsunkintas, o valstybė gali sulaukti ieškinių dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo.

© 2016 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.