img

Visuomenės nuomonės apklausos civilinės sąjungos klausimo išsami analizė

Visuomenės nuomonės apklausos civilinės sąjungos klausimo išsami analizė

Socialinių mokslų dr. Živilė Advilonienė, VDU dėstytoja

 

2022 m. birželio 9-18 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuo 18 m. požiūrio tyrimą (N=1003). Apklausa vykdyta mišriu būdu, derinant akivaizdinį interviu su interviu telefonu. Tiriamieji atrinkti tikimybinės atrankos principu išlaikant pasiskirstymo populiacijoje proporcijas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Tyrimas vyko 27 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų.   

Laisvos visuomenės instituto užsakymu tyrime pateikti trys klausimai, susiję su Seime pateikimo stadiją praėjusių Civilinės sąjungos įstatymo ir Artimo ryšio projektų vertinimu: teirautasi, pritariama ar nepritariama Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas; kurį LR Seime svarstymui pateiktą projektą – Civilinės sąjungos įstatymo ar Artimo ryšio, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius, labiau palaikytų; kas turėtų spręsti klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo – LR Seimas, priimdamas Civilinės sąjungos įstatymą ar visuomenė, balsuodama referendume dėl Konstitucijos pataisos.

Siekiant matyti pilnesnį visuomenės pozicijos tiriamu klausimu vaizdą, panašių klausimų atveju  remiamasi ir 2022 m. kovo 10-19 d. (N-1005, Vilmorus, mišrus interviu) bei 2021 m. sausį (2021 sausio 20-26 d., N-1000, Norstat LT, WEB apklausa – internetinis omnibusas; 2021 sausio 15-19 d., N-529, Baltijos tyrimai, apklausa internetu (CAWI)) atliktų reprezentatyvių nacionalinių tyrimų duomenimis gretinant juos su 2022 m. birželio 9-18 d. Vilmorus apklausa (N-1003, mišrus interviu).

 

Pritarimas ar nepritarimas Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas

Pritarimo ar nepritarimo Civilinės sąjungos įstatymo projektui klausimu, formuluotu pagal analogiją pateiktajam kovo mėnesį (2022 03 10-19 d.), siekta dviejų tikslų: retrospektyviai stebėti visuomenės požiūrio dinamiką vertinant įstatymų projektus, vienu ar kitu būdu siejamus su tos pačios lyties asmenų šeimų įteisinimo siekiu; nustatyti, ar ir kiek visuomenėje atpažįstamas kitu pavadinimu pateikto įstatymo projekto turinys ir siekiai. Todėl kovo mėn. (vertintas Partnerystės įstatymo projektas) ir birželio mėn. (Civilinės sąjungos įstatymo projektas) tyrimuose pateiktuose klausimuose partnerystė ir/ar civilinė sąjunga sieta su tos pačios lyties asmenų šeimos įteisinimu, kad tiriamiesiems būtų aišku, nuomonės apie kokį politinį ir teisinį sprendimą, įnešiantį pokyčius LR įstatymuose yra teiraujamasi. Todėl tiriamųjų klausta: „Ar jūs pritariate ar nepritariate Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas?“[1]

Tiek kovo, tiek birželio mėn. tyrimai atskleidė, kad Partnerystės ir Civilinės sąjungos įstatymų projektams nepritaria ar visiškai nepritaria didžioji visuomenės dalis (73,8 proc. kovą, 68,2 proc. birželį), o juos palaiko mažuma – kovą kiek daugiau nei dešimtadalis (14,8 proc.), birželį penktadalis (20,1 proc.), maždaug kas dešimtas (atitinkamai 11,4 proc. ir 11,7 proc., žr. 1 pav.) neturi nuomonės. Pastebėtina tai, kad, skirtingai nei daugiau kaip metus viešojoje erdvėje daugiau ar mažiau aptarinėto Partnerystės įstatymo atveju, Civilinės sąjungos įstatymo projektas Seime pateiktas tik prieš du mėnesius (2022 m. gegužės 17 d.), tad birželį vykusios apklausos metu visuomenei jis vis dar buvo kur kas mažiau žinomas, menkiau viešai išdiskutuotas. Nepaisant to, panašu, visuomenė atpažino šių įstatymų projektų sąsajas bei siekius ir išsakė aiškų nepritarimą jiems. Ypač tai matoma augančioje visiško nepritarimo laikysenoje minėtais įstatymo projektais siekiamai įtvirtinti išplėstai šeimos sampratai, įteisinančiai tos pačios lyties asmenų šeimas (žr. 1 pav.).          

1 pav. Pritarimas ar nepritarimas lyčiai neutralios Partnerystės / Civilinės sąjungos įstatymo projektams, kurie įteisintų tos pačios lyties šeimas, proc. (2022 06 9-18 d., N-1003, Vilmorus; 2022 03 10-19 d., N-1005, Vilmorus; 2021 01 15-19, N-529, Baltijos tyrimai)

Pritarimo ar nepritarimo Partnerystės įstatymo ir Civilinės sąjungos įstatymo projektams klausimu stebima kaita: nežymiai (5,4 proc.) išaugo bendras palaikymas Civilinės sąjungos įstatymo projektui (3 proc. padaugėjo visiškai pritariančių ir 2,4 proc. pritariančių), paraleliai analogišku procentu (5,4 proc.) padaugėjo visiškai nepritariančių bei dešimtadaliu (11 proc.) sumažėjo nepritariančiųjų. Taigi, tiek įstatymo projekto pavadinimo pakeitimas, tiek ribotas laikas susipažinimui su juo nepakeitė visuomenės pozicijos – nepritarimo įstatymų projektams, kuriais vienu ar kitu būdu siekiama tos pačios lyties asmenų šeimų įteisinimo. Priešingai, 5,4 proc. išaugęs visiškas nepritarimas Civilinės sąjungos įstatymui 1,8 karto viršija visiško pritarimo ūgtelėjimą (išaugo 3 proc.). Kita vertus, nors nuo kovo iki birželio bendras nepritarimas įstatymo projektui sumažėjo 5,6 proc. (nuo 73,8 proc. iki 68,2 proc.), o pritarimas padidėjo 5,3 proc. (nuo 14,8 proc. iki 20,1 proc.), abi šios pozicijos net ir po įstatymo projekto pavadinimo pakeitimo nesugrįžo į 2021 m. situaciją, kai tos pačios lyties asmenų šeimų kūrimui pritarė ar visiškai pritarė 31 proc., o nepritarė ar visiškai nepritarė 56 proc. gyventojų (žr. 1 pav. ir 2 pav.).[2] Tai rodo, kad visuomenės nepritarimas tos pačios lyties asmenų šeimas siekiantiems įteisinti teisiniams projektams per pusantrų metų dar labiau išaugo.   

2 pav. Pritarimas ar nepritarimas Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, proc. (2022 06 09-18 d., N-1003, Vilmorus)

Šalies gyventojų požiūrio į du projektus – Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris įstatymiškai reguliuotų kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius ir praktines problemas, įteisindamas ir homoseksualias šeimas bei Artimo ryšio projektą, kuris teisiškai spręstų kartu gyvenančių asmenų praktines problemas neįteisindamas homoseksualių šeimų – tyrimo rezultatai dar kartą patvirtino, kad visuomenėje nesama pritarimo Civilinės sąjungos įstatymo projektui: jį palaikytų vos 13,5 proc. gyventojų, dvigubai dažniau būtų remiamas Artimo ryšio projektas (25 proc.), o daugiau nei pusė arba nepalaikytų nei vieno iš jų (46,1 proc.), arba neišreikštų savo nuomonės (15,5 proc., žr. 3 pav.). Tai kitu aspektu atskleidžia negatyvią visuomenės laikyseną Civilinės sąjungos įstatymo projekto atžvilgiu: esant kelioms galimoms įstatymo alternatyvoms linkstama rinktis tą, kuri neįteisintų tos pačios lyties asmenų šeimų arba ieškoti dar kitų galimybių, pvz., spręsti homoseksualių šeimų įteisinimo klausimą referendumu (57,7 proc., žr. 4 pav.). Tai rodo, kad siekiant spręsti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykių teisinio reguliavimo klausimus visuomenė linkusi rinktis kelią, kuris nekeistų LR Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos, bet atlieptų į šių asmenų poreikius teisiniame lygmenyje spręsti praktines jų bendro gyvenimo problemas.

3 pav. Pasiskirsymas pagal Civilinės sąjungos įstatymo ir Artimo ryšio projektų, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius, palaikymą, proc. (2022 06 9-18 d., N-1003, Vilmorus)

Negatyvus visuomenės požiūris į Civilinės sąjungos įstatymo projektą atsiskleidžia ir nepritarimu klausimo dėl homoseksualių šeimų įteisinimo sprendimui LR Seime priimant Civilinės sąjungos įstatymą (jį palaikytų tik 14 proc.), bet palaikant šio klausimo sprendimą referendumu dėl Konstitucijos pataisos (57,7 proc., žr. 4 pav.).

4 pav. Pasiskirstymas pagal požiūrį, kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl homoseksualių šeimų įteisinimo, proc. (2022 06 9-18 d., N-1003, Vilmorus)

Taigi, tyrimas atskleidė, kad visuomenė remia homoseksualių šeimų klausimo sprendimą referendume balsuojant dėl Konstitucijos pataisos, bet nepalaiko Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo. Tokios pozicijos daugiau ar mažiau laikomasi nepriklausomai nuo socio-demografinių rodiklių – lyties, amžiaus, pajamų vienam šeimos nariui, gyvenamosios vietos, išsimokslinimo, socialinės padėties: referendumui pagal skirtingus socio-demografinius kriterijus pritaria nuo 49,8 proc. iki 69,4 proc. gyventojų, tuo tarpu Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą Seime kaip būdą spręsti homoseksualių šeimų įteisinimo klausimą palaiko mažuma, nuo 6,8 proc. iki 17,8 proc., ir tik pavieniais atvejais 20,4 proc. – 23,5 proc. (žr. 7 pav., 10 pav., 13 pav.). Taigi, visuomenė supranta homoseksualių, taip pat kitų kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykių bei praktinių klausimų ir/ar problemų teisinio reguliavimo poreikį ir būtinybę, tačiau nepalaiko šio klausimo sprendimo Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo keliu keičiant Konstitucijoje įtvirtintą šeimos, paremtos dviejų skirtingų lyčių papildomumu, sampratą. Priešingai, ji šių klausimų sprendimui labiau yra linkusi rinktis alternatyvų kelią – įvedant Artimo ryšio įstatymines nuostatas arba įsiklausant į visuomenės nuomonę referendume dėl Konstitucijos pataisos.     

 

Civilinės sąjungos įstatymo projekto vertinimas pagal politinius įsitikinimus

Paramą Civilinės sąjungos įstatymo projektui išreiškia valdančiosios daugumos liberaliųjų politinių partijų rėmėjai – absoliuti dauguma remiančių Laisvės partiją (96,3 proc.) ir pusė LR liberalų sąjūdį (51 proc.). Tarp remiančių trečią Seimo valdančiosios koalicijos narę – TS-LKD, ženkliai dažniau pasisakoma prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą (beveik pusė, 46,2 proc.), nei jis remiamas (37,6 proc.), tad priešingas rėmėjų nuomonei šios partijos atstovų balsų minėtu klausimu pasiskirstymas Seime (38 balsai už projektą, 7 prieš, 5 nedalyvavę[3]) kelia klausimą, kaip ir kokią dalį savo rinkėjų palaikydama Civilinės sąjungos įstatymo projektą Seime atstovauja TS-LKD, rinkiminėje programoje rinkėjams pristačiusi kitą šeimos sampratos ir jos politikos liniją. Dar rečiau įstatymo projektą palaiko opozicinių partijų rėmėjai: jį remia mažuma (7,1 proc. – 17,3 proc.), o nepalaiko dauguma (76,9 proc. – 100 proc.). Įstatymo projekto nepalaiko tokių opozicinių partijų, kaip Lietuvos regionų partija (89,3 proc.), Darbo partija (83,3 proc.), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (82,1 proc.), Lietuvos socialdemokratų partija (81,4 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (77 proc.) rinkėjai. Trijų partijų – Tautos ir teisingumo sąjungos (100 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos (85,7 proc.) ir Darbo partijos (83,3 proc., žr. 5 pav.) – rinkėjų nepritarimas Civilinės sąjungos įstatymui išskirtinis: tarp jų nėra nei vieno jį remiančio.

5 pav. Pritarimas ar nepritarimas Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, pagal palankumą politinėms partijoms, proc. (2022 06 9-18 d., N-1003, Vilmorus)

Panaši situacija ir vertinant palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo ar Artimo ryšio projektams: pirmąjį palaikytų dauguma Laisvės partijos (85,2 proc.) rėmėjų ir kiek mažiau nei du penktadaliai LR liberalų sąjūdžio (38,8 proc.) šalininkų. Jį remtų ir šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis (28,2 proc.) TS-LKD rinkėjų. Priešingai, remiantieji opozicines partijas pasisako už Artimo ryšio projektą (nuo 17,9 proc. iki 42,9 proc.) bei minimaliai remia Civilinės sąjungos įstatymo projektą (3,6 proc. – 13,5 proc.), dažniausiai susilaiko nuo kurio nors iš jų palaikymo (41,4 proc. – 75 proc.). Tokios pozicijos laikosi ir šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis LR liberalų sąjūdžio (28,6 proc.) bei kiek daugiau nei trečdalis (35,9 proc.) TS-LKD rėmėjų. Bene ryškiausias pritarimas Artimo ryšio įstatymo projektui išreikštas tarp Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (31,6 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (31 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (29,7 proc.) rėmėjų. Išskirtinę paramą jam rodo Darbo partijos (26,7 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos (35,7 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (42,9 proc., žr. 6 pav.) rėmėjai, atmetantys bet kokią paramą Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Taigi, per palankumo politinėms partijoms prizmę atsiskleidžiantis požiūris į teisinį kartu gyvenančių asmenų santykių reguliavimo būdą patvirtina nepalankų didžiosios visuomenės dalies požiūrį į Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir rodo daugiau ar mažiau išreikštą paramą Artimo ryšio įstatymo projektui, siekiančiam reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius neįteisinant homoseksualių šeimų ir nekeičiant Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos.

6 pav. Pasiskirstymas pagal Civilinės sąjungos įstatymo ir Artimo ryšio projektų, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius, ir palankumą politinėms partijoms, proc. (2022 06 9-18 d., N-1003, Vilmorus)

Stebima ir kita tendencija – du penktadaliai Liberalų sąjūdžio (40,8 proc.) ir Laisvės partijos (40,7 proc.) bei mažiau nei trečdalis TS-LKD (30,8 proc.) partijų rėmėjų klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo spręstų Seime priimant Civilinės sąjungos įstatymą. Visgi, kur kas dažniau jie palaikytų referendumo dėl Konstitucijos pataisos kelią (41 proc. – 51 proc.), ir visais atvejais ši pozicija  pastebimai ryškesnė, nei remiant šio klausimo sprendimą Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu. Tai rodo, kad valdančiosios Seimo koalicijos siekis priimti Civilinės sąjungos įstatymą ne tik neatspindi šių partijų rinkėjų pozicijos ir neatstovauja jų valios, bet net jai prieštarauja. Be to, klausimo dėl homoseksualių šeimų įteisinimo sprendimo referendumu laikosi nuo daugiau nei pusės (55,8 proc., remiančių partiją „Laisvė ir teisingumas“) iki aiškios daugumos (85,7 proc., Lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos rėmėjai, žr. 7 pav.) tiriamųjų. Jį remia Lietuvos regionų frakcijos (82,1 proc.), Demokratų partijos “Vardan Lietuvos” (68,4 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (atitinkamai 64,3 proc. ir 64,9 proc.), Darbo partijos (63,3 proc.) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (61,4 proc., žr. 7 pav.) rėmėjai.

7 pav. Pasiskirstymas pagal požiūrį, kas turėtų spręsti klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo ir politinių partijų palaikymą, proc. (2022 06 9-18 d., N-1003, Vilmorus)

Net ir Laisvės partijos rėmėjai, kurių absoliuti dauguma (96,3 proc., žr. 5 pav.) pasisako už Civilinės sąjungos įstatymo projektą, taip pat palankiau, nei kitų partijų atveju jį vertinantys LR liberalų sąjūdžio ir TS-LKD šalininkai, kalbant apie homoseksualių šeimų įteisinimo klausimo sprendimą pasisako ne už minėto įstatymo priėmimą, o už referendumą, kuriame visuomenė balsuotų dėl Konstitucijos pataisos (palaiko 41 proc. – 51 proc. šių partijų rėmėjų, žr. 7 pav.). Opozicinėse partijose palaikymas referendumui dar ryškesnis (55,8 proc. – 85,7 proc.), o Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą LR Seime remia mažuma (3,3 proc. – 15,4 proc., žr. 7 pav.), atskirais atvejais – nei vienas asmuo.

 

Civilinės sąjungos įstatymo projekto vertinimas pagal socio-demografines respondentų ypatybes

Lyties aspektas

Nepriklausomai nuo lyties visais trim tyrime pateiktais klausimais visuomenė išreiškė aiškų nepritarimą Civilinės sąjungos įstatymo projektui: jo nepalaiko 70,6 proc. vyrų ir 66 proc. moterų (žr. 8 pav.); ženkliai dažniau remiamas Artimo ryšio (26,5 proc. moterų ir 23,4 proc. vyrų), o ne Civilinės sąjungos įstatymo projektas (16,2 proc. moterų ir 10,6 proc., žr. 9 pav.). Klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo siūloma spręsti referendumo keliu (58,6 proc. vyrų, 56,9 proc. moterų), o Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą kaip būdą spręsti minėtą klausimą palaiko vos kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc. vyrų ir 15,8 proc. moterų, žr. 10 pav.).

8 pav. Pritarimas ar nepritarimas Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, pagal lytį, amžių, pajamas ir gyvenamąją vietą, proc. (2022 06 9-18 d., N-1003, Vilmorus)

Taigi, lyties faktorius statistiškai reikšmingos įtakos požiūrio į Civilinės sąjungos įstatymo projektą skirtumams neturi, nors ir matoma nežymi (dažniausiai paklaidos ribose) kiek palankesnė moterų pozicija tiriamais klausimais.

9 pav. Pasiskirstymas pagal Civilinės sąjungos įstatymo ir Artimo ryšio projektų, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius, palaikymą pagal socio-demografines respondentų charakteristikas, proc. (2022 06 9-18 d., N-1003, Vilmorus)

10 pav. Pasiskirstymas pagal požiūrį, kas turėtų spręsti klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo ir socio-demografines respondentų charakteristikas, proc. (2022 06 9-18 d., N-1003, Vilmorus)

 
Amžiaus aspektas

Pagal amžių nepritarimą ar visišką nepritarimą Civilinės sąjungos įstatymui išreiškia dauguma vyresnių nei 40 m. (75,1 proc. – 78,7 proc.), daugiau nei pusė 30-39 m. amžiaus asmenų (54,2 proc.) ir daugiau nei trečdalis jaunimo iki 29 m. (36,2 proc., žr. 8 pav.). Nors lyginant su kitomis amžiaus grupėmis jaunimas minėtą įstatymo projektą vertina palankiausiai (jam pritaria 52 proc.), vis tik beveik pusė (48 proc.) laikosi kitokios pozicijos: daugiau nei trečdalis nepritaria įstatymui (36,2 proc.), apie dešimtadalis neturi nuomonės (11,8 proc.). Kitose amžiaus grupėse palaikymas įstatymui ženkliai menkesnis ir svyruoja nuo 7,7 proc. (asmenys virš 70 m.) iki 29,0 proc. (30-39 m.), tad priklausomai nuo amžiaus grupės Civilinės sąjungos įstatymo projekto nepalaiko nuo 2 iki 10 kartų daugiau vyresnių nei 30 m. gyventojų, nei yra jį palaikančių. Be to, nuo 2021 m. ryškėja didėjančio nepritarimo panašiems įstatymo projektams tendencija tarp 30-49 m. ir vyresnių nei 60 m. asmenų.[4]

Nepritarimas Civilinės sąjungos įstatymui matomas ir beveik visose amžiaus grupėse išreikštu 2-5 kartus didesniu pritarimu Artimo ryšio, nei Civilinės sąjungos įstatymo projektui: Artimo ryšio projektą remia nuo 19,4 proc. (vyriausiųjų grupėje) iki 34,2 proc. (tarp 30-39 m.) gyventojų, kai Civilinės sąjungos įstatymą palaiko mažiau nei penktadalis (5,2 proc. – 17,4 proc.) vyresnių nei 30 m. asmenų. Tik jaunimas iki 29 m. dažniau remtų Civilinės sąjungos įstatymo (36,2 proc.) nei Artimo ryšio (18,9 proc.) projektą, bet dažniausiai ir neturėtų nuomonės šiuo klausimu (22 proc., žr. 9 pav.). Kita vertus, visose amžiaus grupėse daugiau nei pusė (51 proc. – 63,9 proc.), ypač 30-59 m. amžiaus asmenys (60,9 proc. – 63,9 proc.) klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo spręstų referendumu. Tyrimas atskleidė ir tai, kad viešojoje erdvėje neretai formuojamas įspūdis apie Partnerystės ar Civilinės sąjungos įstatymų projektus palaikantį jaunimą nėra tikslus: jaunuoliai iki 29 m. daugiau nei dukart dažniau remia homoseksualių šeimų klausimo sprendimą referendumu (52 proc.), nei Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu (tik 22 proc.), tik kiek daugiau nei trečdalis remtų šį įstatymą siekiant reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius (36,2 proc.), tokia pat dalis apskritai nepritaria ar visiškai nepritaria Civilinės sąjungos įstatymo projektui, o dešimtadalis (11,8 proc.) šiuo klausimu neturi aiškios pozicijos (žr. 8 pav. ir 10 pav.).

 
Gyvenamosios vietos aspektas

Ryškiausiai „ne“ Civilinės sąjungos įstatymui sakoma mažesniuose miestuose (71 proc.) ir kaimuose (75,9 proc.), o palaikymas jam išreiškiamas 4-6 kartus rečiau (atitinkamai 18,1 proc. ir 13,3 proc.). Panašiai lyčiai neutralias civilines sąjungas siekiančiam įteisinti įstatymui nepritaria daugiau nei pusė didmiesčių (57,3 proc.) ir beveik du trečdaliai Vilniaus (64,1 proc.) gyventojų, o jį palaiko vos ketvirtadalis (26,7 proc.) vilniečių ir gyvenančiųjų didmiesčiuose. Taigi, aukštas nepritarimo Civilinės sąjungos įstatymui lygmuo matomas visoje šalyje: priklausomai nuo gyvenamosios vietos jis svyruoja nuo 57,3 proc. iki 75,9 proc. Išskirtinai paminėtina sostinė: tik 9,2 proc. jos gyventojų neturi nuomonės šiuo klausimu, o likusieji išreiškia aiškų pritarimą arba nepritarimą – 2,4 kartus daugiau vilniečių nepritaria Civilinės sąjungos įstatymo projektui (64,1 proc.), nei kad jį palaiko (26,7 proc.). Panaši pozicija ir mažesniuose miestuose bei kaimuose: tik dešimtadalis (10,8 proc.) neturi nuomonės, o trys ketvirtadaliai (71,0 proc. – 75,9 proc., 8 pav.) įstatymo projektui nepritaria. Priešingai, ženkliai dažniau palaikomas Artimo ryšio projektas, ypač Vilniuje ir didmiesčiuose (27,1-27,2 proc.), kur šis palaikymas ženkliai lenkia pritarimą Civilinės sąjungos įstatymo projektui (17,3 proc. – 19,5 proc.). Kituose miestuose ir kaimuose taip pat dažniau pritariama Artimo ryšio projektui (apie 23 proc.), o Civilinės sąjungos įstatymo projektas palaikomas 2-3 kartus rečiau (13,5 proc. miestuose, 7,1 proc. kaimuose, žr. 9 pav.). Daugiau nei pusė (52,4 proc. – 69,4 proc.) Vilniaus, didmiesčių ir kaimų gyventojų bei pusė gyvenančiųjų kituose miestuose (49,8 proc.) klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo spręstų referendumu ir tik mažiau nei penktadalis (apie 17 proc.) vilniečių ir kitų miestų gyventojų bei absoliuti mažuma gyvenančiųjų kaime pritartų šio klausimo sprendimui Civilinės sąjungos įstatymu (6,8 proc., žr. 10 pav.). Taigi, priešingai nei plėtojama viešoji nuomonė, didmiesčių, tame tarpe ir Vilniaus gyventojai įvairiais aspektais nepalaiko Civilinės sąjungos įstatymo projekto: didžiąja dalimi jam nepritariama; juose ryškiausiai pagal gyvenamąją vietą palaikomas Artimo ryšio projektas; daugiau nei pusė remtų homoseksualių šeimų įteisinimo klausimo sprendimą referendumu, o ne Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu.

 
Pajamų aspektas

Nepritarimas Civilinės sąjungos įstatymo projektui ryškiausias tarp gaunančių žemiausias (iki 450 eur) pajamas vienam šeimos nariui per mėnesį (73,5 proc. – 76,3 proc.), tačiau ir tarp aukštesnes (451-600 eur) bei aukščiausias (nuo 601 eur) pajamas gaunančiųjų nepalankus šio projekto vertinimas 2,8-4 kartus viršija pritarimą jam: didesnių (65,8 proc.) ir didžiausių (71,1 proc.) pajamų gavėjų grupėse įstatymo projektui nepritaria didžioji dalis, o jį palaiko mažuma (atitinkamai 17,4 proc. ir 23,5 proc., žr. 8 pav.). Be to, gaunantieji aukštesnes pajamas dažniau prisiima aiškią poziciją dėl įstatymo alternatyvų sprendžiant kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims kylančias praktines problemas: didėjant pajamoms mažėja nepalaikančiųjų nei vienos iš įstatymų projektų alternatyvų (nuo 55,6 proc. iki 41,4 proc.) ir neturinčių nuomonės (nuo 21,2 proc. iki 13,7 proc.), tačiau daugėja palaikančių Artimo ryšio projektą (21,9 proc. – 29 proc.), o palaikymas jam ypač ryškus aukščiausias pajamas gaunančiųjų grupėse (27,7 proc. – 29,0 proc., žr. 9 pav.). Nors augant pajamoms nuo 7,1 proc. iki 16 proc. didėja ir Civilinės sąjungos įstatymo projekto palaikymas, visumoje jam pritariama 2-3 kartus rečiau, nei Artimo ryšio projektui. Tai atskleidžia priešingą žinią viešojoje erdvėje neretai formuojamam naratyvui apie kone tiesioginį ryšį tarp gaunamų aukštesnių pajamų ir Partnerystės / Civilinės sąjungos įstatymų palaikymo. Priešingai, tyrimo rezultatai rodo, kad kuo aukštesnės pajamos gaunamos, tuo aiškesnė pozicija prisiimama: mažėja neturinčių nuomonės ir nepalaikančių nei Civilinės sąjungos, nei Artimo ryšio projekto, o Artimo ryšio projektas palaikomas apie du kartus dažniau, nei Civilinės sąjungos įstatymas. Tad teigti, kad turintieji aukštesnes pajamas palaiko pastarąjį įstatymo projektą netikslu. Tą patvirtina ir tai, kad asmenys su aukštesnėmis pajamomis dažniau (57,7 proc. – 62,7 proc.) nei gaunantieji mažiausias pajamas (54,9 proc., žr. 10 pav.) pasisako už homoseksualių šeimų įteisinimo klausimo sprendimą referendumo, o ne Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo Seime keliu. 

 
Išsimokslinimo aspektas

Pagal išsimokslinimą nepritarimo Civilinės sąjungos įstatymui pozicija ryškiausia tarp įgijusių vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį išsimokslinimą (73 proc.), o jo palaikymas šioje grupėje žemiausias (14,9 proc.). Asmenys su aukštuoju išsimokslinimu įstatymo projekto nepalaiko kone dvigubai dažniau, nei jam pritaria (atitinkamai 57,7 proc. ir 32,2 proc.), o žemiausią išsimokslinimą įgijusieji jam nepritaria daugiau nei tris kartus dažniau (64,2 proc. nepalaikančių ir 20,8 proc. palaikančių, žr. 11 pav.). Taigi, tiek aukštesnio, tiek žemesnio išsimokslinimo asmenys didžiąja dalimi sako aiškų „ne“ Civilinės sąjungos įstatymui ir tik apie dešimtadalis neturi šiuo klausimu nuomonės.

11 pav. Pritarimas ar nepritarimas Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, pagal išsimokslinimą ir socialinę padėtį, proc. (2022 06 9-18 d., N-1003, Vilmorus)

Vertinant alternatyvius Seime pateikimo stadiją praėjusius Civilinės sąjungos įstatymo ir Artimo ryšio projektus, siekiančius reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius, matomos kelios tendencijos: pirma, kuo aukštesnis išsimokslinimas, tuo aiškiau prisiimama pozicija šiuo klausimu (mažėja nepalaikančių nei vieno projekto ir neturinčių nuomonės); antra, kuo aukštesnis išsimokslinimas, tuo aiškiau palaikomas Artimo ryšio projektas (išauga dvigubai, nuo 15,1 proc. iki 30,8 proc.). Taigi, asmenys su aukštuoju išsimokslinimu rečiausiai blaškosi pasirinkime: tik kiek daugiau nei trečdalis nepalaikytų nei vieno projekto (36,7 proc.; kitose išsimokslinimo grupėse apie 50 proc.), apie dešimtadalis neturi nuomonės (10,8 proc.; kitose grupėse 18-19 proc., žr. 12 pav.). Be to, nepaisant lyginant su kitų išsimokslinimų grupių atstovais palankiausio požiūrio į Civilinės sąjungos įstatymą (palaiko 21,7 proc.), asmenys su aukštuoju išsimokslinimu ženkliai dažniau ir dažniausiais iš visų remtų Artimo ryšio projektą (30,8 proc.), o ne Civilinės sąjungos įstatymą (21,7 proc.), o asmenys su  viduriniu, aukštesniuoju ir spec. viduriniu išsimokslinimu paramą jam išreikštų du kartus dažniau (23,3 proc. palaikytų Artimo ryšio, 9,9 proc. Civilinės sąjungos įstatymo projektą, žr. 12 pav.). Tai leidžia kelti prielaidą, kad vidurinį ir aukštesnį nei vidurinis išsimokslinimą įgijusieji atpažįsta po Civilinės sąjungos įstatymu slypinčią galimą šeimos sampratos visuomenėje kaitą, todėl labiau linkę palaikyti Artimo ryšio projektą, nei pritarti Civilinės sąjungos įstatymui.

 12 pav. Pasiskirstymas pagal Civilinės sąjungos įstatymo ir Artimo ryšio projektų, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius, palaikymą, išsimokslinimą bei socialinę padėtį, proc. (2022 06 9-18 d., N-1003, Vilmorus)

Atsiskleidė dar viena su išsimokslinimo lygmeniu susijusi tendencija – augant išsimokslinimui didėja ir palaikymas siekiui homoseksualių šeimų įteisinimo klausimą spręsti referendumo dėl Konstitucijos pataisos keliu. Šį būdą remia 57 proc. asmenų su aukštuoju, 59,3 proc. su viduriniu, aukštesniuoju ir spec. viduriniu, o mažiausiai – su žemesniu nei vidurinis išsimokslinimu (41,5 proc.). Pastarieji dažniausiai neturi nuomonės šiuo klausimu (43,4 proc.), o kiek daugiau nei dešimtadalis palaiko Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo Seime kelią (15,1 proc., žr. 13 pav.). Be to, nors aukštąjį išsimokslinimą įgijusieji dažniau (20,3 proc.), nei asmenys su žemesniu išsimokslinimu (11,1 proc. – 15,1 proc.) palaiko homoseksualių šeimų įteisinimo klausimo sprendimą Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo keliu, vis tik beveik tris kartus dažniau jie remia referendumo kelią (57 proc.).

13 pav. Pasiskirstymas pagal požiūrį, kas turėtų spręsti klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo bei respondentų išsimokslinimą ir socialinę padėtį, proc. (2022 06 9-18 d., N-1003, Vilmorus)

Tai dar kartą leidžia kelti prielaidą, kad asmenys su viduriniu ir aukštesniu nei vidurinis išsimokslinimu atpažįsta per Civilinės sąjungos įstatymą siekiamą keisti šeimos sampratą, todėl homoseksualių šeimų įteisinimo klausimo sprendimą 3-5 kartus dažniau linkę spręsti referendumo keliu, šeimos sampratą grindžiant ne įstatymų lygmenyje, o Konstitucinėmis nuostatomis.    

 
Socialinės padėties aspektas

Civilinės sąjungos įstatymui aiškiai nepritaria didžioji dalis tiek dirbančiųjų (55,9 proc. – 75,8 proc.), tiek nedirbančiųjų (bedarbių, pensininkų, 59,1 proc. – 80,6 proc.), o jį palaiko nuo 7,1 proc. (pensininkai) iki 32,7 proc. (specialistai/tarnautojai). Taigi, pritarimas šiam įstatymo projektui ženkliai menkesnis, išskyrus moksleivių ir studentų grupę, kurioje daugiau nei pusė  pritaria Civilinės sąjungos įstatymo projektui (61,8 proc., žr. 11 pav.). Vis tik, esant kelioms galimoms alternatyvoms net ir jų pasirinkimas remti Civilinės sąjungos įstatymo projektą yra menkesnis (38,2 proc.), nei pritarimas pačiam įstatymo projektui (61,8 proc., žr. 11 pav.). Bedarbiai vienodai menkai remtų tiek Civilinės sąjungos, tiek Artimo ryšio įstatymų projektus (po 13,6 proc.), o dažniausiai nepalaikytų nei vieno iš jų (47,7 proc.), tuo tarpu kitų grupių pagal socialinę padėtį atstovai ženkliai dažniau remtų Artimo ryšio projektą (20,7 proc. – 31,8 proc.), nei Civilinės sąjungos įstatymą (5,8 proc. – 23,7 proc., žr. 12 pav.). Panašiai dirbantieji, ypač specialistai ir aptarnaujantys/techniniai darbuotojai dažniausiai pasisako už homoseksualių šeimų įteisinimo klausimo sprendimą referendumu (58,8 proc. – 62,8 proc.). Tokios pozicijos laikosi ir apie pusė nedirbančiųjų – 53,1 proc. pensininkų, 47,7 proc. bedarbių, daugiau nei du penktadaliai (44,1 proc.) moksleivių ir studentų. Tuo tarpu Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo kelią remtų mažuma, nuo 8,8 proc. (pensininkai) iki 20,4 proc. (specialistai, tarnautojai), taip pat 23,5 proc. moksleivių ir studentų (žr. 13 pav.). Taigi, siekiant spręsti homoseksualių šeimų įteisinimo klausimą, aiškiai palaikomas referendumo dėl Konstitucijos pataisos būdas, ypač ryškiai išreikštas tarp skirtingo profilio dirbančiųjų, ir atmetamas siekis jį spręsti Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo Seime keliu. 

 
APIBRENDRINANČIOS ĮŽVALGOS:
Naujausia Vilmorus apklausa (2022 birželio 9-18 d.) rodo, kad:

visuomenė nepalaiko Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Jam nepritaria ar visiškai nepritaria daugiau nei du trečdaliai (68,2 proc.) gyventojų ir tik penktadalis jį palaiko (20,1 proc.).

– lyginant su kovo mėnesio (vertintas pritarimas ar nepritarimas Partnerystės įstatymui) duomenimis nežymiai (5,3 proc.) išaugo palaikančiųjų kitu pavadinimu pateikto įstatymo projektą dalis, tačiau beveik tiek pat padaugėjo ir visiškai jam nepritariančiųjų (5,4 proc.).

– nors nuo kovo mėn. pritarimas ar visiškas pritarimas Partnerystės / Civilinės sąjungos įstatymui padidėjo nuo 14,8 proc. iki 20,1 proc., nepritarimas išliko aukštas: daugiau nei du trečdaliai (68,2 proc.) gyventojų jam nepritaria ar visiškai nepritaria, o visiškas nepritarimas jam per kelis mėnesius išaugo 5,4 proc.

nepritarimas įstatymo projektams, kuriais vienu ar kitu būdu siekiama įteisinti homoseksualias šeimas, tapo ryškesnis, nei prieš pusantrų metų (2021 m. sausį) vertinant pritarimą ar nepritarimą, kad šeimą galėtų kurti tos pačios lyties asmenys: tuomet tam pritarė 27-30 proc., dabar panašiu klausimu palaikymą išsako 20,1 proc. Taigi, visuomenės pozicija lieka aiškiai nepalanki lyčiai neutralių šeimų įteisinimui.

– pagal visus socio-demografinius kriterijus aiškiai vyrauja nepritarimas ar visiškas nepritarimas Civilinės sąjungos įstatymo projektui, ir tai griauna viešojoje erdvėje plėtojamą naratyvą, kad Partnerystės ar Civilinės sąjungos įstatymų projektų nepalaiko žemesnio išsimokslinimo, vyresni, gyvenantys mažesniuose miestuose ir kaimuose, gaunantys žemesnes pajamas, užimantys žemesnį socialinį statusą asmenys. Priešingai, tyrimas atskleidė, kad, nors pagal dalį minėtų socio-demografinių charakteristikų (pvz., amžių, gyvenamąją vietą, pajamas) išimtiniais atvejais esama kiek didesnio palankumo minėtiems įstatymams, vis tik aiški didesnioji dalis ar net dauguma jų nepalaiko. Pvz., gyvenantys Vilniuje ir didmiesčiuose, gaunantys aukštesnes ar aukščiausias pajamas, įgiję aukštąjį išsimokslinimą, priešingai nei formuojama viešojoje nuomonėje, aiškiai pasisako prieš Civilinės sąjungos įstatymą, ir tai matoma visuose tyrimo klausimuose ir socio-demografiniuose pjūviuose.

– nepritarimas Civilinės sąjungos įstatymo projektui atsiskleidžia ir kitais aspektais: esant galimybei rinktis vieną iš dviejų įstatymų projektų, siekiančių reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius bei spręsti jiems kylančias problemas, dvigubai dažniau (25 proc.) palaikomas Artimo ryšio projektas, nors didžioji dalis arba nepalaikytų nei vieno iš projektų (46,1 proc.), arba yra šiuo klausimu neapsisprendę (15,5 proc.), o Civilinės sąjungos įstatymą alternatyviame pasirinkime palaikytų tik kiek daugiau nei dešimtadalis (14 proc.).

– nepritariama, kad homoseksualių asmenų šeimų įteisinimo klausimas būtų sprendžiamas Civilinės sąjungos įstatymu. Tokį sprendimo kelią palaiko vos 14 proc. Priešingai, didžioji dalis (57,7 proc.) šį klausimą spręstų referendumu – visuomenei išsakant poziciją dėl galimos Konstitucijos pataisos. Nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, pajamų, gyvenamosios vietos ir išsimokslinimo absoliučioje didžiumoje atvejų daugiau nei pusės gyventojų palaikymo persvara (nuo 51,0 proc. iki 69,4 proc.) pasisakoma už homoseksualių šeimų įteisinimo klausimo sprendimą referendumo keliu, o Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo kelią pagal skirtingus socio-demografinius kriterijus remia mažiau nei penktadalis (6,8 proc. – 17,8 proc.), taip pat 22 proc. jaunimo iki 29 m. Kita vertus, stebima tendencija: kuo aukštesnis išsimokslinimas, tuo labiau palaikomas homoseksualių šeimų įteisinimo klausimo sprendimas referendumu (57-59,3 proc. asmenų su viduriniu, aukštesniu nei vidurinis bei aukštuoju išsimokslinimu). Panašu, kad aukštesnį išsimokslinimą įgijusieji atpažįsta po Civilinės sąjungos įstatymu slypinčias šeimos sampratos visuomenėje keitimo grėsmes, todėl labiau palaiko Artimo ryšio įstatymo projektą bei homoseksualių šeimų įteisinimo klausimo sprendimą referendumu, grindžiant šeimos sampratą Konstitucinėmis nuostatomis, o ne įstatymu.    

Visais trim klausimais (pritarimo ar nepritarimo Civilinės sąjungos įstatymo projektui; Civilinės sąjungos ar Artimo ryšio projekto palaikymo; homoseksualių šeimų įteisinimo klausimo sprendimo Seime ar referendumu) aiškų nepritarimą Civilinės sąjungos įstatymo projektui išreiškia opozicinių partijų rėmėjai, taip pat didesnė ar mažesnė dalis remiančiųjų Seimo daugumos koalicijoje esančias partijas:

– pritarimo ar nepritarimo Civilinės sąjungos įstatymui klausimu pagal politines pažiūras išsiskiria remiantieji Seimo daugumos politines partijas: projektą palaiko absoliuti dauguma Laisvės partijos šalininkų (96,3 proc.), pusė LR liberalų sąjūdžio (51 proc.) ir kiek daugiau nei trečdalis (37,6 proc.) TS-LKD rėmėjų, tuo tarpu jam nepritaria dauguma visų be išimties opozicinių partijų rėmėjų (76,9 proc. – 100 proc.), taip pat beveik pusė remiančių TS-LKD (46,2 proc.). Civilinės sąjungos įstatymo projektui nepritaria 89,3 proc. Lietuvos regionų partijos, 82,1 proc. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, 83,3 proc. Darbo partijos, 77 proc. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, 81,4 proc. Socialdemokratų partijos šalininkų, o jį remia aiški mažuma, nuo 7,1 proc. – 17,3 proc.

esant galimybei rinktis Civilinės sąjungos ar Artimo ryšio įstatymo projektą, teisiškai reguliuojančius kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius ir praktines problemas, Civilinės sąjungos įstatymo projektą išimtinai palaikytų tik Laisvės partijos rėmėjai (85,2 proc.). Ženkliai mažiau palaikančiųjų esama tarp remiančių Liberalų sąjūdį (38,8 proc.) ir TS-LKD (28,2 proc.). Opozicinių partijų rėmėjai pirmenybę teiktų Artimo ryšio projektui (17,9 proc. – 42,9 proc.): jį palaikytų 42,9 proc. Lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos, 31,6 proc. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, 31 proc. Socialdemokratų partijos, 29,7 proc. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, 26,7 proc. Darbo partijos, 17,9 proc. Lietuvos regionų partijos šalininkų. Nemaža dalis (41,4 proc. – 57,1 proc.) remiančių šias partijas nepalaikytų nei vieno iš minėtų įstatymo projektų, bet remtų homoseksualių šeimų įteisinimo klausimo sprendimą referendumu (63,3 proc. – 85,7 proc.).

– mažuma minėtų opozicinių partijų rėmėjų (iki 10,7 proc.) siekiant spręsti klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo remtų Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą Seime, tuo tarpu didžioji dalis palaikytų referendumą (82,1 proc. Lietuvos regionų partijos, 68,4 proc. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, 64,9 proc. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, 63,3 proc. Darbo partijos, 61,4 proc. Socialdemokratų partijos rėmėjų). Šį kelią remtų ir nuo dviejų penktadalių iki pusės Seimo valdančiosios daugumos partijų šalininkų – 41 proc. TS-LKD rėmėjų, 44,4 proc. remiančių Laisvės partiją ir 51 proc. – Liberalų sąjūdį. Taigi, nepaisant itin aukšto pritarimo Civilinės sąjungos įstatymo projektui (96,3 proc.), tik du penktadaliai (40,7 proc.) Laisvės partijos rėmėjų pasisakytų už homoseksualių šeimų įteisinimo klausimo sprendimą šiuo įstatymu ir dažniau remtų referendumą (44,4 proc.). Analogiškai už referendumą pasisako ir didesnė dalis TS-LKD (41,0 proc.) bei LR Liberalų sąjūdžio (51 proc.) rėmėjų, tuo tarpu Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo kelią remtų atitinkamai 30,8 proc. ir 40,8 proc. Taigi, nepaisant Seimo valdančiosios koalicijos siekio įteisinti lyčiai neutralią civilinę sąjungą Civilinės sąjungos įstatymo keliu, šių partijų elektoratas siunčia priešingą žinią: šeimos sampratą keičiantys klausimai spręstini ne įstatymais, o tautos valios išreiškimu referendume balsuojant už arba prieš pataisas LR Konstitucijoje. Juolab, kad net ir labai palankiai Civilinės sąjungos įstatymo projektą vertinančių Laisvės partijos bei Liberalų sąjūdžio rėmėjų pozicija neatsveria skeptiško jų ir ypač visuomenės požiūrio į šio klausimo sprendimą minėto įstatymo priėmimu.

Taigi, tyrimo duomenys atskleidė, kad tokie faktoriai, kaip tos pačios lyties asmenų šeimas įteisinti siekiančio įstatymo projekto pavadinimo pakeitimas, trumpas laiko tarpas nuo jo viešo pristatymo gegužę iki šalies gyventojų nuomonės apklausos birželį visuomenės nesuklaidino: ji panašiai negatyviai vertina Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kaip ir išsakant poziciją dėl Partnerystės įstatymo. Tai galima vertinti kaip požymį to, jog visuomenė daugiau ar mažiau seka šio klausimo svarstymo viešojoje erdvėje ir Seime eigą, yra pajėgi pakankamai operatyviai reaguoti į su įstatymo projektu susijusius pokyčius (pavadinimo, sąvokų, turinio etc.), geba ir po pakeistu įstatymo projekto pavadinimu atpažinti savo esme menkai pakitusį turinį ir laipsnišką tos pačios lyties asmenų šeimų įteisinimo siekį.

Tyrimo rezultatai parodė, kad visuomenė nelinkusi keisti savo pozicijos: homoseksualių šeimų įteisinimo klausimais jos požiūris kinta menkai, atskirais atvejais jis išreiškiamas dar tvirtesniu nepritarimu lyčiai neutraliai civilinei sąjungai. Kita vertus, lieka menkai neturinčių nuomonės dėl dalies su Civilinės sąjungos įstatymo projektu susijusių klausimų: dvejojančiųjų dalis nemažoje dalyje atvejų svyruoja tarp 11-16 proc., išskyrus klausimą apie galimą homoseksualių šeimų įteisinimo klausimo sprendimo būdą Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo ar referendumo keliu – šiuo klausimu nuomonės neturi kiek daugiau nei ketvirtadalis (28,3 proc.). Tai paaiškintina kita išryškėjusia tendencija: tik mažiau nei du penktadaliai (38,5 proc.) visuomenės linkę palaikyti vieną iš dviejų įstatymo projektų alternatyvų – Civilinės sąjungos įstatymo projektą (kuris teisiškai reguliuodamas kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius ir praktines problemas įteisintų ir homoseksualias šeimas) arba Artimo ryšio projektą (kuris spręstų kartu gyvenančių asmenų praktines problemas neįteisindamas homoseksualių šeimų). Nepaisant to, tyrimas atskleidė, kad visuomenė dukart dažniau linkusi nesusituokusių (tame tarpe ir homoseksualios orientacijos) asmenų santykius reguliuoti Artimo ryšio projektu (palaiko 25 proc.) nei pritarti Civilinės sąjungos įstatymui (13,5 proc.). Be to, Artimo ryšio projektą labiausiai palaiko įgijusieji aukštąjį išsimokslinimą (30,8 proc.), vilniečiai ir kitų didmiesčių gyventojai (apie 27 proc.), jauni ir brandaus amžiaus asmenys nuo 30 m. iki 59 m. (24,9 proc. – 34,2 proc.), dirbantieji, ypač aptarnaujančio ir techninio profilio darbuotojai bei specialistai/tarnautojai (30,8 proc. – 31.8 proc.). Palaikymas jam auga didėjant pajamoms vienam šeimos nariui (nuo 22,1 proc. iki 29 proc.). Vis tik, nei vienas, nei kitas įstatyminio reguliavimo būdas visuomenei neatrodo esąs tinkamiausias: beveik pusė (46,1 proc.) nepalaiko nei vieno iš jų, virš dešimtadalio (15,5 proc.) neturi nuomonės, todėl labiau remiamas visuomenės referendumo kelias sprendžiant homoseksualių šeimų įteisinimo klausimą (57,7 proc.). Tai rodo, kad visuomenė supranta poreikį teisiškai reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (tame tarpe ir homoseksualios orientacijos) santykius, remia pastangas šį klausimą spręsti, tačiau renkasi ir remia Konstitucinės šeimos sampratos nekeičiantį kelią.   

_______________________________________________

[1] 2022 m. kovo mėn. teikta analogiška klausimo formuluotė teiraujantis pritarimo ar nepritarimo Seime pateikimo stadijos nepraėjusiam bei koregavimui grąžintam Partnerystės įstatymui: „Ar jūs pritariate, ar nepritariate Partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties šeimas?

[2] Detaliau apie šiuos tyrimus čia: Visuomenė partnerystei sako aiškų „ne“ ir šis nepritarimas per metus ženkliai išaugo // https://laisvavisuomene.lt/visuomene-partnerystei-sako-aisku-ne-ir-sis-nepritarimas-per-metus-zenkliai-isaugo/  ; Lietuvos gyventojų nuomonių apklausa // https://laisvavisuomene.lt/laisvavisuomene-lt-gyventoju-nuomoniu-apklausa/

[3] Seimo narių balsavimo rezultatai. Frakcijų balsavimo rezultatai. Seimo rytinis posėdis Nr. 175 (2022-05-26) // https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067&p_k=1&p_kade_id=9&p_ses_id=126&p_fakt_pos_id=-501724&p_bals_id=-46185#balsKlausimas

[4] Palyginimui žr. https://laisvavisuomene.lt/visuomenes-nuomones-apklausos-analize-partnerystes-istatymo-nepritarimo-klausimu/

© 2022, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas“ (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.

1. PERIODINĖ PARAMA KAS MĖNESĮ


 

Teikti kas mėnesinę paramą galite per savo

elektroninės bankininkystės sistemą -

sudarę periodinio mokėjimo sutartį.

 

 



2. VIENKARTINĖ PARAMA

 

Įprasta vienkartinė parama bankiniu pavedimu

VšĮ Laisvos visuomenės institutas

K. Paco g. 4, Vilnius

J.a.kodas: 303081003

Sąskaitos nr.: LT417300010135577285

Bankas: Swedbank, AB, 73000, HABALT2

Paysera sąskaita:

EVP8310002518134 (LT283500010002518134)

3. 1.2 % NUO GPM











Kad ir kokiu būdu nuspręstumėte paremti LVI, džiaugtumėmės turėdami Jūsų kontaktus, kad galėtume Jums padėkoti, pakviesti į rėmėjams skirtus renginius. Laikydamiesi duomenų apsaugos reikalavimų, mes įsipareigojame niekam jų neatskleisti ir naudoti tik nurodytu pagrindu. Praneškite apie savo paramą el. paštu info(eta)laisvavisuomene.lt.

Nuoširdžiai dėkojame Jums už išreikštą pasitikėjimą ir paramą.