img

Visuomenės nuomonės apklausos išsami analizė Partnerystės įstatymo (ne)pritarimo klausimu

Visuomenės nuomonės apklausos išsami analizė Partnerystės įstatymo (ne)pritarimo klausimu

Visuomenė partnerystei sako aiškų „ne“ ir šis nepritarimas per metus ženkliai išaugo

Duomenis analizavo sociologė dr. Živilė Advilonienė

 

2022 m. kovo 10-19 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuo 18 m. iki 74 m. požiūrio tyrimas (N=1005). Tyrimui respondentai atrinkti tikimybinės atrankos principu išlaikant populiacijos proporcijas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Tyrimas atliktas 25 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų, taikant mišrų duomenų rinkimo būdą: imant tiesioginius akivaizdinius interviu ir interviu telefonu. Tyrime Laisvos visuomenės instituto užsakymu pateikti du klausimai, susiję su lyčiai neutralios partnerystės įstatymo vertinimu: teirautasi, ar gyventojai pritaria Partnerystės įstatymui, kuris įstatymiškai įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas; taip pat, ar jie pritartų tokio įstatymo svarstymui Seime nepaprastosios padėties Lietuvoje sąlygomis dėl karo Ukrainoje. Siekiant pateikti platesnį požiūrio tiriamu klausimu vaizdą, duomenų analizėje remiamasi ir pernai panašiu laikotarpiu atliktų reprezentatyvių nacionalinių tyrimų duomenimis (2021 sausio 20-26 d., N-1000, Norstat LT, WEB apklausa – internetinis omnibusas; 2021 sausio 15-19 d., N-529, Baltijos tyrimai, apklausa internetu (CAWI)). 

„Pirmajame klausime partnerystė susiejama su šeimos įteisinimu todėl, kad respondentai aiškiai suprastų, apie kokį politinį sprendimą yra teiraujamasi. Tos pačios lyties partnerystė suteiktų šeimos statusą homoseksualioms poroms, nes, visų pirma, Civiliniame kodekse partnerystė reiškia bendrą gyvenimą, turint tikslą sukurti šeimos santykius (CK 3.229 str.) ir ši blanketinė norma yra įtvirtinta CK III Šeimos knygoje. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje teisinio statuso suteikimą tos pačios lyties porų gyvenimui laiko šeimos teisinio statuso suteikimu. Taigi tos pačios lyties partnerystės įteisinimas neišvengiamai įteisintų tos pačios lyties šeimas.“

2022 m. kovo 10-19 d. atliktas tyrimas atskleidė, kad Partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas pritaria ar visiškai pritaria aiški mažuma šalies gyventojų, tik kiek daugiau nei dešimtadalis (14,8 proc.). Maždaug kas dešimtas (11,4 proc.) šiuo klausimu neturi nuomonės, o didžioji dalis (73,7 proc., žr. 1 pav.) įstatymui nepritaria ar visiškai nepritaria.

1 pav. Pritarimas ar nepritarimas partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties šeimas, proc. (2022 03 10-19 d., N-1005, Vilmorus)

 

 Jei tarp kiek daugiau nei dešimtadalio (14,8 proc.) pritariančiųjų visišką pritarimą išreiškė vos 3,4 proc., tai tarp nepalaikančiųjų lyčiai neutralios partnerystės įstatymo visiškai jam nepritariančiųjų (48,6 proc.) dalis buvo beveik dvigubai didesnė, nei vertinančių jį kiek švelniau – nepritariant (25,2 proc.). Tai rodo, kad gyventojų požiūryje ryškiausiai išreikštas visiškas nepritarimas visuomenėje įtampas keliančiam lyčiai neutralios partnerystės įstatymui, kaip ir aiški nepritarimo ar visiško nepritarimo imtinai (73,8 proc.) jam tendencija, beveik penkis kartus viršijanti minėto įstatymo palaikymą, t.y. pritarimą ar visišką pritarimą jam (14,8 proc.). Be to, lyginant naujausio Vilmorus tyrimo rezultatus su 2021 m. sausio mėn. bendrovės Baltijos tyrimai (N-529) ir Norstat LT (N-1000) atliktų reprezentatyvių nacionalinių tyrimų rezultatais, pastebima aiški tendencija, kad visuomenės nepritarimas lyčiai neutralios partnerytės įstatymui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų šeimas ženkliai padidėjo. Jei prieš metus visiškai pritariančių, kad Lietuvoje šeimą galėtų kurti tos pačios lyties poros buvo 11 proc. (Baltijos tyrimai, N-529), tai šiais metais, teiraujantis, ar tiriamieji pritartų Partnerystės įstatymui, kuris įteisintų vienos lyties asmenų šeimas, visiškai pritarančių buvo daugiau nei tris kartus mažiau, vos 3,4 proc. Ženkliai – nuo 20 proc. iki 11,4 proc. – sumažėjo ir pritariančiųjų dalis, kas rodo, kad palaikančių tos pačios lyties asmenų šeimos kūrimo įstatyminį įteisinimą per metus sumažėjo dvigubai – nuo 31 proc. iki 14,8 proc. Dar ryškesni visuomenės požiūrio tiriamu klausimu poslinkiai išryškėjo nepritarimo pozicijoje: jei prieš metus visiškai nepritariančiųjų buvo 32 proc., tai šiemet jų dalis išaugo 16,6 proc. – iki 48,6 proc., o nepritariančiųjų procentas išliko stabilus, išaugo vos 1,2 proc. – nuo 24 proc. (2021 m.) iki 25,2 proc. (2022 m.). Panašiai ir neturinčiųjų nuomonės dalis beveik nepakito (13 proc. pernai ir 11,4 proc. šiemet), nors ir galima pastebėti nežymią tendenciją, kad neturinčiųjų nuomonės dalis mažėja aiškiai nepritariančiųjų ir visiškai nepritariančiųjų išaugimo sąskaita (žr. 2 pav.).

2 pav. Pritarimas ar nepritarimas lyčiai neutralios partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties šeimas, proc. (2022 03 10-19 d., N-1005, Vilmorus; 2021 01 15-19, N-529, Baltijos tyrimai)

 

Panašūs duomenys pernai gauti ir Norstat LT tyrime (N-1000), parodžiusiame, kad tik kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) tuo metu pritarė, jog šeimas Lietuvoje galėtų kurti tos pačios lyties poros, daugiau nei pusė (55 proc.) tam nepritarė, o 18 proc. neturėjo nuomonės (žr. 3 pav.).

3 pav. Pritarimas ar nepritarimas, kad Lietuvoje šeimą galėtų kurti tos pačios lyties poros (2021 01 20-26 d., N-1000, Norstat)

 

Taigi, visų trijų tyrimų duomenys rodo panašias tendencijas: didžioji visuomenės dalis nepritaria ar visiškai nepritaria partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, ir šis nepritarimas turi tendenciją augti. Be to, lyginant 2021 metų duomenis su šių metų tyrimo duomenimis panašu, kad visuomenėje kylant aštrioms diskusijoms vertybiniais, Konstitucines nuostatas šeimos sampratoje iš pagrindų siekiančiais keisti klausimais, kai kone kiekvienas pilietis dėl to vienaip ar kitaip yra skatinamas priimti savo poziciją, stebimas aiškiau savo požiūrį išreiškiančios gyventojų dalies augimas ir neapsisprendusiųjų dalies mažėjimas. Būtų galima kelti prielaidą, kad daugiau ar mažiau aštrias diskusijas keliančių klausimų kone primygtinis svarstymas neatsižvelgiant į aiškiai išreikštą negatyvią visuomenės poziciją tais klausimais, tampa prielaida ar net paskata aiškesnės asmeninės laikysenos prisiėmimui ir išreiškimui, kas ir visuomenę, ne tik pavienį jos asmenį skatina būti labiau atsakingais ir pilietiškais. Ženklus negatyviai lyčiai neutralios partnerystės klausimu pasisakančiųjų skaičiaus išaugimas rodo, kad visuomenė yra ne tik jautri šiuo klausimu ir vis aiškiau išreiškia savo negatyvią poziciją, bet ir kad tai daro ne trumpalaikių jausminių reakcijų vedama, o argumentų ir vykstančių procesų stebėjimu, analize, galimų grėsmių atpažinimu, ką galima vertinti kaip pilietiškos, atsakomybę už šalies dabartį ir ateitį, jos pamatines Konstitucines nuostatas siekiančios prisiimti visuomenės bruožą.      

Analogiškas tendencijas atskleidžia ir kitu klausimu išryškėjusi visuomenės laikysena. Teiraujantis, ar gyventojai pritaria Partnerystės įstatymo svarstymui Seime, kai dėl karo Ukrainoje sunerimusioje Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis, paaiškėjo, kad didžioji dalis (71,6 proc.) tam nepritaria arba visiškai nepritaria, o visiškai nepritariančiųjų dalis (44,9 proc.) ženkliai viršija tiesiog nepritariančiųjų (26,7 proc.) skaičių. Ypač ryški takoskyra atsiskleidžia tarp pritariančių ir visiškai pritariančių partnerystės įstatymo svarstymui Seime karo Ukrainoje fone (15,1 proc., tarp kurių visiškai pritariančių yra tik 3,2 proc.) bei nepritariančių ar visiškai nepritariančių (71,6 proc., iš kurių visiškai nepritaria 44,9 proc., nepritaria 26,7 proc.), o neturinčių nuomonės šiuo klausimu tėra vos kiek daugiau, nei dešimtadalis (13,3 proc., žr. 4 pav.).

4 pav. Pritarimas ar nepritarimas partnerystės įstatymo svarstymui LR Seime, kai dėl karo Ukrainoje sunerimusioje Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis, proc. (2022 03 10-19 d., N-1005, Vilmorus)

 

Pastebėtina, kad tiek pritarimą ar nepritarimą lyčiai neutralios partnerystės įstatymui kaip galimybei, kad šeimą galėtų kurti tos pačios lyties asmenys, tiek ir pritarimą ar nepritarimą Partnerystės įstatymo svarstymui LR Seime pavasario sesijoje, kai Lietuvoje dėl karo Ukrainoje paskelbta nepaprastoji padėtis, išsako analogiška gyventojų dalis. Jei lyčiai neutralios partnerystės įstatymui visumoje nepritaria 73,8 proc. gyventojų, o jį palaiko vos 14,8 proc., tai teiraujantis apie pritarimą ar nepritarimą šio įstatymo svarstymui Seime karo Ukrainoje fone Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, išryškėja analogiška tendencija: 71,5 proc. tokiam svarstymui nepritaria ir tik 15,1 proc. pasisako palankiai. Neapsisprendusiųjų dalis ir vienu, ir kitu atveju panaši – kiek daugiau, nei dešimtadalis (11,4 proc. lyčiai neutralios partnerystės įstatymo klausimu, 13,3 proc. tokio įstatymo svarstymo Seime esamomis sąlygomis atveju). Taigi, šalies gyventojų pozicija abiem tarpusavyje susijusiais klausimais yra analogiška ir rodo aiškų nepritarimą: abiem atvejais (tiek vertinant patį įstatymą kaip įteisinantį tos pačios lyties asmenų šeimas, tiek ir šio įstatymo projekto svarstymą Seime dabartinėje situacijoje) palankiai vertinančių yra vos apie 15 proc., kai nepritariančiųjų abiem atvejais yra aiški didžioji dalis – 73,8 proc. nepalaiko lyčiai neutralios partnerystės įstatymo, 71,5 proc. pasisako prieš tokio įstatymo svarstymą LR Seime šiuo metu. Tad abiem atvejais tendencijos išlieka analogiškos – kraštutinių pozicijų (visiško pritarimo ir visiško nepritarimo) laikosi pakankamai skirtinga visuomenės dalis: jei visišką pritarimą abiem klausimais išsako absoliuti mažuma šalies gyventojų (vos 3,2-3,4 proc.), tai visišką nepritarimą – beveik pusė (44,9-48,6 proc.), o neturinčių nuomonės esama tik kiek daugiau nei dešimtadalis (11,4-13,3 proc., žr. 1 pav. ir 4 pav.). Taigi, visuomenė šiais klausimais dvejonių neturi: ji sako aiškų „ne“, ir šis nepritarimas per metus ne sumažėjo, o priešingai – ženkliai išaugo.

Čia labai svarbu suprasti, kad nepritarimas lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projekto svarstymui esamu karo Ukrainoje laikotarpiu, kai Lietuvoje paskelbta nepaprastoji padėtis, ir pačiam lyčiai neutralios partnerystės įteisinimui keičiant Konstitucinę šeimos sampratą nereiškia nei homofobiškų Lietuvos gyventojų nuostatų, nei kitos, nei heteroseksuali seksualinės orientacijos buvimo fakto neigimo, nei tokios orientacijos asmenų atmetimo. Šių ir ypač 2021 metų tyrimų, kuriuose greta požiūrio į partnerystės įstatymą teirautasi ir papildomų klausimų apie lyčiai neutralią partnerystę, duomenys aiškiai parodė, kad šalies gyventojai supranta tos pačios lyties asmenų tarpusavio santykių teisinio reguliavimo poreikį, tačiau mato ir siūlo kitus probleminių klausimų sprendimo mechanizmus, kurie nekeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pamatinių nuostatų šeimos sampratos klausimais ir neįneštų papildomų įtampų ir dar labiau neskaldytų įjautrintos visuomenės. Tai kaip tik rodo, kad faktas yra pripažįstamas ir keliamas klausimas dėl socialinių, teisinių klausimų sprendimo siūlant kitą sprendimų kelią. Tai ypač svarbu šiandienos kontekste, kai karo Ukrainoje fakto akivaizdoje susiduriame su eilės socialinių, teisinių ir kitų sričių klausimų operatyvaus ir savalaikio sprendimo poreikiu. Ne tik siekiant patenkinti karo pabėgėlių iš Ukrainos (daugiausiai moterų ir vaikų iki 18 m.) poreikius, bet ir užtikrinti jiems saugų prieglobstį, savalaikę pagalbą ir integraciją į šalies švietimo sistemą, darbo rinką ir kt. Esama situacija iškelia eilę svarbių ir skubiai svarstytinų klausimų, tame tarpe ir teisinio reguliavimo, tad lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo klausimas esamame kontekste, taip pat karo grėsmių akivaizdoje, kaip rodo tyrimo rezultatai, visuomenei neatrodo esąs pirmaeilis.  

 

LYTIS   

Lyties požiūriu kiek negatyviau lyčiai neutralios partnerystės įstatymą vertina vyrai (77,6 proc.), nei moterys (70,1 proc.), jų daugiau yra ir abejojančių (13,3 proc. vyrų ir 9,8 proc. moterų). Tuo tarpu moterys, nors ir retai (20,1 proc.), bet dvigubai dažniau nei vyrai (9,1 proc., žr. 5 pav.) pritaria ar visiškai pritaria partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, ką iš dalies būtų galima paaiškinti dažnu prigimtiniu kiek labiau išreikštu moterų jautrumu, jausmingumu, polinkiu į empatiją.

5 pav. Pritarimas ar nepritarimas partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, proc. (2022 03 10-19 d., N-1005, Vilmorus)

 

Visgi, vertinant pritarimą ar nepritarimą Partnerystės įstatymo svarstymui Seime dėl karo Ukrainoje paskelbus nepaprastąją padėtį mūsų šalyje, vyrų ir moterų pozicija tiriamu klausimu supanašėjo: moterys kiek rečiau, nei Partnerystės įstatymo vertinimo atveju linkę pritarti jo svarstymui Seime esant minėtoms aplinkybėms (16,3 proc., kai palaikančių įstatymą buvo 20,1 proc.) ir dažniau juo abejoti (14,6 proc.; Partnerystės įstatymo vertinimo atveju – 9,8 proc., žr. 5 pav. ir 6 pav.). Tuo tarpu vyrų grupėje pastebėta nežymi priešinga tendencija: jie rečiau palaiko partnerystės įstatymą (9,1 proc.) ir dažniau dėl jo abejoja (13,3 proc.), tačiau kiek dažniau pritaria įstatymo svarstymui Seime esamomis nepaprastosios padėties dėl karo Ukrainoje sąlygomis (13,9 proc.) ir kiek rečiau dėl to abejoja (12 proc.). Nepaisant to, tiek vyrai, tiek moterys didžiąja dalimi nepritaria partnerystės įstatymui (70,1 proc. moterų ir 77,6 proc. vyrų) ir jo svarstymui Seime nepaprastosios padėties Lietuvoje sąlygomis dėl karo Ukrainoje (atitinkamai 69,2 proc. moterų ir 74,1 proc. vyrų), tad visumoje esminių skirtumų tarp vyrų ir moterų pozicijos šiais klausimais nėra (žr. 5 pav. ir 6 pav.) 

6 pav. Pritarimas ar nepritarimas partnerystės įstatymo svarstymui LR Seime, kai dėl karo Ukrainoje sunerimusioje Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis, proc. (2022 03 10-19 d., N-1005, Vilmorus)

 

Lyginant 2021 m. ir 2022 m. tyrimuose atsiskleidusį gyventojų požiūrį į lyčiai neutralią partnerystę, kurią įteisinus šeimas galėtų kurti tos pačios lyties poros, stebimas ryškus nuomonių poslinkis lyties požiūriu. Lyginant šių metų Vilmorus tyrimo (N-1005) ir analogiškos imties 2021 m. Norstat LT (N-1000) duomenis, stebima ženkli požiūrio slinktis link aiškiau išreikštos nepritarimo pozicijos lyčiai neutralios partnerystės klausimu, ir ši slinktis fiksuojama tiek tarp vyrų, tiek ir tarp moterų. Jei pernai lyčiai neutraliai partnerystei pritarė 34 proc. moterų ir 29 proc. vyrų, tai šiais metais matomas akivaizdus pritarimo sumažėjimas, ypač tarp vyrų, kur palaikymas per metus krito tris kartus – nuo 29 proc. pernai iki 9,1 proc. šiais metais. Moterų tarpe palaikymas sumažėjo pusantro karto, t.y. krito nuo 34 proc. iki 20,1 proc. Priešingai, nepritarimas lyčiai neutraliai partnerystei abejose grupėse per metus išaugo beveik dvidešimčia procentų: tarp moterų nuo 52 proc. pernai iki 70,1 proc. šiais metais, vyrų atitinkamai nuo 59 proc. iki 77,6 proc. Be to, pastebėta ir kita tendencija – moterų grupėje pastebimai (nuo 14 proc. iki 9,8 proc.), sumažėjo neturinčių nuomonės šiuo klausimu, o tarp vyrų šis procentas išliko panašus (pakilo nuo 12 proc. iki 13,3 proc., žr. 7 pav.). Tad požiūrio tiriamu klausimu duomenys pagal lytį patvirtino bendrą tendenciją, kad pritarimas lyčiai neutralios partnerystės įstatymui per metus ženkliai sumažėjo ir priešingai, išaugo nepritarimas. Be to, analizuojant duomenis atskirais sociodemografiniais pjūviais, dalyje jų (tame tarpe ir lyties požiūriu) ryškėja tendencija, kad mažėja ne tik pritarimas lyčiai neutralios partnerystės, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, įstatymui, bet ir neapsisprendimas šiuo klausimu. Ir šis neapsisprendimo mažėjimas rodo tendenciją, kad gyventojai prisiima, tarsi labiau išsigrynina asmeninę poziciją šiuo klausimu, vis aiškiau išreikšdami nepritarimą jam. 

7 pav. Pritarimas ar nepritarimas lyčiai neutralios partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, pagal lytį, 2021 ir 2022 m., proc. (2022 03 10-19 d., N-1005, Vilmorus; 2021 01 20-26 d., N-1000, Norstat LT)

 

2021 m. kiek mažesnės imties Baltijos tyrimų (N-529) duomenys rodo analogiškas požiūrio kaitos į lyčiai neutralią partnerystę ir jos įstatyminį įtvirtinimą tendencijas. Nors imtimi šis tyrimas buvo kiek mažesnės apimties (N-529), jis yra reprezentatyvus (rezultatų paklaida – 3.1 procentinių punktų). Lyginant pernai šio tyrimo metu gautus duomenis su šių metų Vilmorus (N-1000) tyrimo rezultatais, atsiskleidė analogiškas tendencijas, kaip ir lyginant 2021 m. Baltijos tyrimų (N-1005) ir šių metų Vilmorus (N-1000) tyrimo rezultatus: fiksuojamas per metus įvykęs ženklus požiūrio tiriamu klausimu poslinkis link labiau išreikšto negatyvaus lyčiai neutralios partnerystės, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, vertinimo. Jei prieš metus jai pagal Baltijos tyrimų bendrovės (N-1000) tyrimo duomenis pritarė sąlyginai panašus vyrų (25 proc.) ir moterų (28 proc.) skaičius, tai šių metų tyrime matomas akivaizdus ne tik dar ryškesnis nuomonių išsiskyrimas lyties požiūriu, bet ir pritarimo lyčiai neutralios partnerystės įstatymui kritimas, ypač tarp vyrų, kur palaikymas sumažėjo beveik tris kartus – nuo 25 proc. iki 9,1 proc. Moterų tarpe palaikymas taip pat sumažėjo beveik dešimčia procentų – krito nuo 28 proc. iki 20,1 proc. Kita vertus, nepritarimas lyčiai neutraliai partnerystei, įteisinančiai tos pačios lyties asmenų šeimas, priešingai, išaugo tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų: moterų grupėje augimas ypač ryškus – beveik 20 procentinių punktų (nuo 51 proc. pernai iki 70,1 proc. šiais metais), tarp vyrų panašiai, nuo 60 proc. iki 77,6 proc. Įdomu tai, kad moterų grupėje daugiau nei dvigubai sumažėjo ir neturinčių nuomonės – nuo 21 proc. iki 9,8 proc., vyrų tarpe procentas išliko panašus (sumažėjo nuo nuo 15 proc. iki 13,3 proc., žr. 8 pav.). Tai patvirtina, kad požiūris į lyčiai neutralią partnerystę ir jos įteisinimą įstatymiškai linksta link nepritarimo, ir tą atskleidžia ir duomenys pagal lytį.

8 pav. Pritarimas ar nepritarimas lyčiai neutralios partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, pagal lytį, 2021 ir 2022 m., proc. (2022 03 10-19 d., N-1005, Vilmorus; 2021 01 15-19 d., N-529, Baltijos tyrimai)

 

AMŽIUS

Pagal amžių palankiausiai partnerystės įstatymą vertina jaunimas iki 29 m. (33,1 proc.) ir 30-39 m. amžiaus asmenys (22 proc.). Kitose amžiaus grupėse palaikymas lyčiai neutraliai partnerystei laipsniškai ženkliai mažėja su kiekviena amžiaus grupe – nuo 17,3 proc. (tarp 40-49 m. asmenų) iki 2,5 proc. (tarp vyresnių nei 70 m.). Negatyviausiai šiuo klausimu pasisako asmenys nuo 60 m. (83,8 proc. tarp 60-69 m. ir 87,3 proc. virš 70 m. nepritaria partnerystei), taip pat kiek mažiau asmenys nuo 40 iki 59 m. (71,5 proc. tarp 40-49 m. ir 78,7 proc. tarp 50-59 m.). Matome ryškėjančią tendenciją, kad kuo asmuo vyresnis, tuo ryškesnis negatyvus lyčiai neutralios partnerystės įstatymo vertinimas, tačiau net ir jauniausiose amžiaus grupėse aiškiai dominuoja nepalakus požiūris į partnerystės įstatymą. Tokią poziciją išsako daugiau nei pusė visų amžiaus grupių atstovų: 50,4 proc. jaunimo iki 29 m., 62,4 proc. asmenų tarp 30-39 m. amžiaus, o vyresnėse amžiaus grupėse nepritarimas palaipsniui auga nuo 71,5 proc. iki 87,3 proc. vyriausioje amžiaus grupėje. Kita vertus, pastebima tendencija, kad būtent jauniausieji dažniausiai dvejoja šiuo klausimu: jei vyresnėse amžiaus grupėse nuo 40 m. dėl savo nuomonės dvejoja nuo 6,1 proc. iki 11,2 proc., tai tarp asmenų iki 39 m. abejojančiųjų yra ženkliai daugiau – nuo 15,6 proc. (tarp 30-39 m.) iki 16,5 proc. (jaunimas iki 29 m., žr. 5 ir 6 pav.). Taigi, nors jaunesni asmenys kiek dažniau pozityviai vertina lyčiai neutralią partnerystę, vis tik jie rečiau išreiškia aiškią savo poziciją, ir tai gali būti susiję tiek su aiškios, nevienareikšmiškos asmeninės pozicijos neturėjimu ir/ar jos paieškomis, tiek su galimu nesaugumo jausmu būti nesuprastam ar nepriimtam savo aplinkoje, ypač, jei joje vengiama atvirai išsakyti savo nuomonę. Kita vertus, tai gali būti ženklas, kad nors šiose amžiaus grupėse dėl intensyvesnių ir gausesnių ryšių (tiek tiesioginių, tiek virtualių) palaikymo, tikėtina, dažniau susiduriama su įvairiais žmonėmis, tačiau, nepaisant to, stinga asmeninio aiškaus, tvirto, internalizuoto visuomenėje vykstančių reiškinių, procesų supratimo ir vertinimo, dėl ko asmeniškai ir/ar grupėje socialiai konstruojama tikrovė ir tapatybė gali būti labili bei tik iš dalies atitinkanti ir atspindinti jauno žmogaus vidinį pasaulėvaizdį ir pasaulėjautą.

Kaip ir analizuojant 2021 m. Norstat LT (N-1000) ir Baltijos tyrimai (N-529) bei 2022 m. Vilmorus (N-1005) tyrimų metu gautus duomenis pagal kitus sociodemografinius pjūvius, taip ir pasiskirstyme pagal amžių[1] fiksuojamas panašus požiūrio į lyčiai neutralią partnerystę ir jos įstatyminį įteisinimą pokytis: visose amžiaus grupėse lyginant 2021 m. ir 2022 m. duomenis ženkliai mažėja pritarimas partnerystei ir auga nepritarimas jai, o dalyje amžiaus grupių (ypač tarp 50-74 m. amžiaus asmenų, nuo 15-18 proc. iki 9,3 proc. bei pagal didesnės imties Norstat LT tyrimą 30-49 m. amžiaus grupėje nuo 19 proc. iki 13.3 proc.) mažėja neturinčių nuomonė dalis. Jauniausioje ir vidutinio amžiaus grupėse pritarimo lyčiai neutraliai partnerystei, kai šeimą gali kurti tos pačios lyties asmenų poros, pokytis yra maždaug pusantro karto: jaunimo iki 29 m. amžiaus grupėje pokytis yra apie 14-15 proc. pritarimo mažėjimo linkme (nuo 47-48 proc. 2021 m. krenta iki 33,1 proc. 2022 m.), 30-49 m. amžiaus grupėje mažėja 10-15 proc. (nuo 30-35 proc. 2021 m. iki 19,7 proc. 2022 m.). Vyriausioje amžiumi grupėje pritarimo sumažėjimas dar ženklesnis – lyčiai neutraliai partnerystei šiais metais pritariama 2-3 kartus rečiau (pritarimas krenta nuo 15-21 proc. 2021 m. iki 7,4 proc. 2022 m., žr. 9 pav.). Kita vertus, aiškėja ir kita tendencija: nepritarimas lyčiai neutraliai partnerystei visose trijose amžiaus grupėse per metus išaugo apie 1,3 karto. Jaunimo iki 29 m. grupėje nepritarimas augo 9,4-13,4 proc. (nuo 37-41 proc. 2021 m. iki 50,4 proc. 2022 m.), tarp 30-49 m. amžiaus asmenų stebimas dar ryškesnis – apie 14-16 proc. – nepritarimo augimas (nuo 51-53 proc. 2021 m. iki 67 proc. 2022 m.), o vyriausioje amžiumi grupėje (50-73 m.) nepritarimas lyčiai neutraliai partnerystei išaugo 16-19 proc. (nuo 64-67 proc. 2021 m. iki 83,3 proc. 2022 m., žr. 9 pav.).  Taigi, visose amžiaus grupėse stebima analogiška tendencija: pritariančių lyčiai neutraliai partnerystei dalis ženkliai mažėja (nuo 10 iki 20 procentinių punktų, priklausomai nuo amžiaus grupės), o nepritariančiųjų atitinkamai daugėja (nuo 9 iki 19 proc., priklausomai nuo amžiaus). Tad stebime procentaliai panašios visuomenės dalies nuomonės persiskirstymą ir pakankamai ženklų prisiimamos pozicijos tiriamu klausimu augimą nepritarimo linkme. 

9 pav. Pritarimas ar nepritarimas lyčiai neutralios partnerystės įstatymui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų šeimas, pagal amžių, 2021 ir 2022 m., proc. (2022 03 10-19 d., N-1005, Vilmorus; 2021 01 20-26 d., N-1000, Norstat LT; 2021 01 15-19 d., N-529, Baltijos tyrimai)

 

Lyčiai neutralios partnerystės įstatymo svarstymo Seime klausimu stebima analogiška nuomonių pasiskirstymo tendencija: kuo asmuo vyresnis, tuo rečiau pritariama tiriamu klausimu. Jei tarp jaunimo iki 29 m. beveik trečdalis (30,1 proc.) pritaria minėto įstatymo svarstymui Seime šalyje esant nepaprastajai padėčiai dėl karo Ukrainoje, tai vyriausiųjų grupėje (virš 70 m.) tokios pozicijos laikosi vos 2,5 proc. Be to, palaikymo procentas ženkliai (daugiau nei dešimtimi procentinių punktų, nuo 30,1 proc. jauniausioje amžiaus grupėje iki 18,4 proc. tarp 30-39 m.) krenta ir palaipsniui ženkliai mažėja su kiekviena amžiaus grupe – nuo 17,3 proc. (tarp 40-49 m.) iki 2,5 proc. (tarp vyresnių nei 70 m.). Ir priešingai, su amžiumi vis aiškiau išsakoma nepritarimo tendencija: jei tarp jaunimo iki 29 m. nepritariančiųjų Partnerystės įstatymo svarstymui esamomis aplinkybėmis yra tik kiek daugiau nei pusė (54,9 proc.), tai jau nuo 30-39 m. (68,8 proc.) ir 40-49 m. (68,2 proc.) nepritariančiųjų procentas palaipsniui auga dešimtimis procentinių punktų – nuo 72,6 proc. (tarp 50-59 m.) iki 82,3 proc. (vyresni nei 70 m., žr. 6 pav.). Taigi, duomenys tik dar kartą patvirtina jau pastebėtus dėsningumus pagal gyventojų amžiaus kategorijas: jaunimas iki 29 m. palankiausiai vertina Partnerystės įstatymą (33,1 proc.), tačiau ir šioje amžiaus grupėje mažėja pritarimas jo svarstymui Seime nepaprastosios padėties Lietuvoje sąlygomis (30,1 proc.) ir atitinkamai auga nepritarimas tam (nuo 50,4 proc. paties įstatymo vertinimo atveju iki 54,9 proc. jo svarstymo Seime esamomis aplinkybėmis klausimu, žr. 5 pav. ir 6 pav.).  

 

IŠSIMOKSLINIMAS

Pastebima, kad aukštąjį išsimokslinimą įgijusieji dažniausiai (25 proc., lyginant su 8,8 proc. neįgijusiais vidurinio išsimokslinimo ir 11 proc. su viduriniu, aukštesniuoju ir spec. viduriniu išsimokslinimu) pritaria lyčiai neutralios partnerystės įstatymui. Visgi, tarp jų, kaip ir tarp žemiausią – nebaigtą vidurinį išsimokslinimą įgijusiųjų – dažniausiai esama neturinčių nuomonės šiuo klausimu (po 12,3 proc.). Kita vertus, nepaisant kiek palankesnio asmenų su aukštuoju išsimokslinimu požiūrio, šioje grupėje beveik du trečdaliai (62,7 proc.) nepritaria lyčiai neutralios partnerystės įstatymui, kaip ir tarp turinčiųjų  žemesnį, nei aukštasis išsimokslinimą, tik pastarųjų nepritarimas yra dar ryškesnis (78-78,9 proc.). Be to, įgijusieji vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį išsimokslinimą rečiausiai neturi aiškios pozicijos šiuo klausimu – vos kas dešimtas dėl jos abejoja (11 proc.), tuo tarpu kitose išsilavinimo grupėse šis procentas yra nežymiai aukštesnis (12,3 proc., žr. 10 pav.). Tad nors aukštąjį išsimokslinimą įgijusieji ir vertina partnerystės įstatymą palankiausiai, jie dažniausiai ir neturi aiškios pozicijos šiuo klausimu.

10 pav. Pritarimas ar nepritarimas lyčiai neutralios partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, pagal išsimokslinimą, proc. (2022 03 10-19 d., N-1005, Vilmorus)

 

Panašiai ir požiūryje į Partnerystės įstatymo svarstymą Seime nepaprastosios padėties Lietuvoje sąlygomis dėl karo Ukrainoje aukštąjį išsimokslinimą įgijusieji dažniausiai (22,2 proc.) lyginant su žemesnio išsimokslinimo grupėmis (10,5 proc. su nebaigtu viduriniu ir 12,5 proc. su viduriniu, aukštesniuoju ir spec. viduriniu) pritaria šio įstatymo svarstymui, ir rečiausiai jam nepritaria (64,8 proc., lyginant su kitomis išsimokslinimo grupėmis – su nebaigtu viduriniu išsimokslinimu 66,7 proc., 74,8 proc. su viduriniu, aukštesniuoju ir spec. viduriniu) bei pakankamai dažnai neturi aiškios pozicijos (13 proc., atitinkamai kitose išsimokslinimo grupėse – 22,8 proc. ir 12,7 proc., žr. 11 pav.). Taigi, išsimokslinimas iš dalies turi įtakos pritarimo ar nepritarimo pozicijos lyčiai neutralios partnerystės atžvilgiu išsakymui, tačiau tyrimo duomenys atskleidžia ir kitą faktą: pakankamai dažnai įgijusieji aukštąjį išsimokslinimą patiria asmenines dvejones šiais klausimais.

Įdomu, kad tarp asmenų su aukštuoju išsimokslinimu (64,8 proc.) yra beveik tiek pat nepritariančių Partnerystės įstatymo svarstymui LR Seime, kai Lietuvoje dėl karo Ukrainoje paskelbta nepaprastoji padėtis, kaip ir tarp tų, kurie nėra įgiję vidurinio išsimokslinimo (66,7 proc.). Palankaus šio įstatymo svarstymo vertinimą tarp aukštąjį išsimokslinimą įgijusiųjų (22,2 proc.) atsveria mažesnė nuomonės šiuo klausimu neturinčiųjų dalis (13 proc.), tuo tarpu tarp žemiausią išsilavinimą įgijusių asmenų, priešingai, nuomonės neturėjimas (22,8 proc.) sąlygoja dvigubai mažesnę (10,5 proc.) pritariančių Partnerystės įstatymo svarstymui dalį, tuo tarpu nepritariančiųjų tam dalis yra beveik identiška, apie du trečdalius atitinkamoje išsimokslinimo grupėje (atitinkamai 64,8 proc. su aukštuoju ir 66,7 proc. su nebaigtu viduriniu išsimokslinimu). Pastebėtina ir tai, kad labiausiai šiais klausimais apsisprendę yra įgijusieji vidurinį, spec. vidurinį ir aukštesnįjį išsimokslinimą: 12,5 proc. pritaria Partnerystės įstatymo svarstymui Seime esamomis aplinkybėmis, trys ketvirtadaliai (74,8 proc.) tam nepritaria, o neturinčių nuomonės procentas yra mažiausias tarp visų išsimokslinimo grupių (12,7 proc.). Tokie tyrimo duomenys paneigia dalyje žiniasklaidos kanalų visuomenei formuojamą įvaizdį, kad Partnerystės įstatymui ir/ar jo svarstymui esamomis aplinkybėmis nepritaria žemesnį išsimokslinimą turintieji, kai tuo tarpu tyrimas atskleidžia, kad nepritarimą įstatymo svarstymui esamu laikotarpiu išreiškia beveik identiškas žemiausią ir aukščiausią išsimokslinimą įgijusių procentas – du trečdaliai, atitinkamai 66,7 proc. ir 64,8 proc., o tarp tarpinės išsilavinimo grandies (įgijusių vidurinį, spec. vidurinį ir aukštesnįjį išsimokslinimą) nepritarimo procentas yra dar aukštesnis, net du trečdaliai (74,8 proc., žr. 11 pav.).

11 pav. Pritarimas ar nepritarimas Partnerystės įstatymo svarstymui LR Seime, kai dėl karo Ukrainoje sunerimusioje Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis, pagal išsimokslinimą, proc. (2022 03 10-19 d., N-1005, Vilmorus)

 

PAJAMOS

Pastebima tendencija, kad kuo aukštesnės yra tiriamųjų pajamos, tuo dažniau pritariama partnerystės įstatymui ir jo svarstymui Seime, ir šis nuoseklus pritarimo augimas pastebimas nuo gaunančių 351-450 Eur vienam šeimos nariui per mėn. iki aukščiausias pajamas gaunančiųjų (nuo 12,6 proc. iki 18,8 proc. palaiko partnerystės įstatymą, nuo 10,9 proc. iki 18,4 proc. pritaria jo svarstymui Seime dabartinėmis aplinkybėmis), kai tuo tarpu žemiausioje pajamų grupėje (iki 350 Eur vienam šeimos nariui) palaikymas partnerystės įstatymui yra vos 7,2 proc. Kita vertus, kuo aukštesnės pajamos gaunamos, tuo dažniau abejojama dėl savo pozicijos: 12,5 proc. abejoja dėl partnerystės įstatymo, 14,1 proc. dėl jo svarstymo, kai kitose pajamų grupėse šie procentai yra pastebimai žemesni (žr. 5 pav. ir 6 pav.). Be to, abiem klausimais didėjant pajamoms vienam šeimos nariui mažėja nepritarimas partnerystės įstatymui (nuo 83,5 proc. žemiausių pajamų grupėje iki 68,8 proc. tarp gaunančių aukščiausias pajamas) ir tokio įstatymo svarstymui Seime nepaprastosios padėties dėl karo Ukrainoje sąlygomis (nuo 76,3-79,3 proc. tarp gaunančių iki 450 Eur per mėn. vienam šeimos nariui iki 67,6 proc. aukščiausioje pajamų grupėje, žr. 6 pav.). Taigi, matoma aiški tendencija – kuo aukštesnės pajamos vienam šeimos nariui gaunamos, tuo palankiau vertinamas partnerystės įstatymas ir pritariama jo svarstymui Seime, tačiau kartu didėja ir neapsisprendusiųjų, neturinčių aiškios asmeninės pozicijos šiais klausimais dalis. Taigi, nors aukštesnis pragyvenimo lygis sąlygoja liberalesnį požiūrį į lyčiai neutralios partnerystės klausimus, vis tik matoma aiški tendencija, kad jis sąlygoja ir didesnį neapsisprendimą, kuris atskirais atvejais beveik sutampa su pozityviu tiriamo klausimo vertinimu (pvz., tarp 451-600 Eur vienam šeimos nariui per mėn. gaunančiųjų 13,9 proc. pritaria partnerystės įstatymo svarstymui Seime, bet beveik tiek pat – 13,2 proc. – šiuo klausimu neturi nuomonės, žr. 6 pav.).

 

GYVENAMOJI VIETA

Pagal gyvenamąją vietą, gyvenantieji sostinėje (24,5 proc.) dažniausiai palaiko lyčiai neutralios partnerystės įstatymą, tuo tarpu mažėjant gyvenamosios vietovės dydžiui, aiškiai mažėja ir įstatymą palaikančiųjų dalis, kartais net du-tris kartus: nuo 20,9 proc. didmiesčiuose (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys), 11 proc. kituose miestuose iki 8 proc. kaimo vietovėse. Atitinkamai priešinga tendencija pastebima nepritarimo atveju: mažiausiai nepritariančių lyčiai neutraliai partnerystei yra Vilniuje (63,5 proc.) ir didmiesčiuose (58,6 proc.), tačiau paraleliai čia esama ir daugiausiai abejojančiųjų (atitinkamai 12 proc. Vilniuje ir 20,5 proc. didmiesčiuose), tuo tarpu mažesniuose miestuose (83,3 proc.) ir kaimo vietovėse (82,3 proc.) aiški gyventojų dauguma pasisako prieš tokį partnerystės įstatymą, taip pat ir rečiausiai – du-keturis kartus rečiau – dvejoja dėl savo pozicijos (atitinkamai 5,7 proc. kituose miestuose ir 9,8 proc. kaimuose, žr. 5 pav.). Tai rodo, kad daugiausiai netikrumo dėl savo pozicijos tiriamais klausimais esama didmiesčiuose, o mažesnėse gyvenamosiose vietovėse gyvenantieji išsako aiškesnę pritarimo ar nepritarimo laikyseną. Taigi, gyvenamoji vieta turi įtakos pozityviam ar negatyviam lyčiai neutralios partnerystės vertinimui, tačiau kartu iš dalies sąlygoja ir neapsisprendimą šiuo klausimu. Ypač pastebėtina, kad neapsisprendimo kur kas daugiau yra didmiesčiuose, kuriuose tiek informacijos prieinamumas, tiek galimybės diskutuoti yra didesnės, nei mažesniuose miestuose ar kaimuose. Nepaisant to, būtent didmiesčiuose susiduriama su pakankamai dažnu – kas penkto-dešimto žmogaus – nuomonės neturėjimu. Kita vertus, įdomu tai, kad vertinant galimybę LR Seime pavasario sesijoje svartyti lyčiai neutralios partnerystės įstatymą išlieka analogiškos tendencijos, tačiau didmiesčių gyventojai ryškiau (64,7 proc.) nei vertinant partnerystės įstatymą (58,6 proc., žr. 5 pav. ir 6 pav.) pasisako prieš jo svarstymą Seime dėl paskelbtos nepaprastosios padėties Lietuvoje. Šiuo klausimu daugiau yra ir dvejojančiųjų – nuo 9,1 proc. kituose miestuose iki 19,5 proc. didmiesčiuose (žr. 5 ir 6 pav.).

Pagal gyvenamąją vietą pastaraisiais metais taip pat pastebima ir ženkli požiūrio slinktis: tiek kaimo vietovėse, tiek miestuose ir didmiesčiuose ryškėja palankaus lyčiai neutralios partnerystės įstatymo vertinimo mažėjimas, ypač kaimo vietovėse – nuo 22-28 proc., atitinkamai pagal Norstat (N-1000) ir Baltijos tyrimų (N-529) duomenis 2021 m. sausį iki vos 8 proc. 2022 m. kovą (Vilmorus, N-1005[2]). Taigi, pritarimas lyčiai neutraliai partnerystei, kuri įteisintų tos pačios lyties porų šeimas per metus sumažėjo apie tris kartus arba apie 14-20 proc. Ir priešingai, per tą patį laikotarpį ženkliai išaugo nepritarimas partnerystės įstatymui: nuo 58-59 proc. iki 82,3 proc. kaimuose, nuo 60-62 proc. iki 83,3 proc. miestuose ir nuo 50-57 proc. iki 61,1 proc. didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, žr. 12 pav.). Kartu miestuose ir kaimo vietovėse ženkliai sumažėjo neturinčiųjų nuomonės tiriamu klausimu (nuo 13-21 proc. iki 9,8 proc. kaimuose ir nuo 10-18 proc. iki 5,7 proc. miestuose), tuo tarpu didmiesčiuose neturinčiųjų nuomonės procentas išliko stabilus – 15-16 proc. 2021 m. ir 16,2 proc. 2022 m. (žr. 12 pav.). Taigi, vertinant duomenų visumą, didmiesčiuose vyko pakankamai ryškus poslinkis nuo pritarimo lyčiai neutralios partnerystės įstatymui mažėjimo link aiškesnio nepritarimo jam. Kartu pastebima, kad nepritarimo procentas išaugo pritarimo mažėjimo sąskaita, nes neturinčiųjų nuomonės dalis per šiuos metus  išliko stabili. Tokie duomenys leidžia kelti prielaidą, kad didmiesčiuose vyksta vertybinių orientacijų slinktis – pritarimo mažėjimą sąlygoja didėjanti nepritarimo tiriamu klausimu laikysena. Atskiras klausimas būtų gilintis į veiksnius ir aplinkybes, sąlygojančias tokį poslinkį, bet tikėtina, kad tokius požiūrio pokyčius daugiau ar mažiau sąlygoja visuomenėje vykstančių procesų stebėjimas, didesnis ar mažesnis į(si)traukimas į juos, skatinantis priimti bei išreikšti aiškesnę asmeninę poziciją aktualiais ir jautrias diskusijas visuomenėje keliančiais klausimais.

12 pav. Pritarimas ar nepritarimas lyčiai neutralios partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, pagal gyvenamąją vietą, 2021 ir 2022 m., proc.  (2022 03 10-19 d., N-1005, Vilmorus; 2021 01 20-26 d., N-1000, Norstat LT; 2021 01 15-19 d., N-529, Baltijos tyrimai)

 
APIBENDRINANČIOS ĮŽVALGOS

 

2021 m. sausio (Norstat LT, N-1000;  Baltijos tyrimai, N-529) ir 2022 m. kovo (Vilmorus, N-1005) tyrimų duomenys atskleidė, kad visuomenė sako aiškų „ne“ partnerystei, ir šis nepritarimas per metus ženkliai išaugo – nuo 56 proc. iki 73,8 proc.

Visuomenė aiškiai nepritaria ir Partnerystės įstatymo svarstymui Seime nepaprastosios padėties Lietuvoje sąlygomis dėl karo Ukrainoje – 71,5 proc. tam sako „ne“.

Nepritarimo partnerystei, kuri įstatymiškai įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, augimas stebimas tiek bendruose tyrimo rezultatuose, tiek per tokius sociodemografinius pjūvius, kaip lytis, amžius, gyvenamoji vieta[3]: nepritarimo augimas pagal skirtingus kriterijus siekia 10-20 ir daugiau proc. Kartu per metus ženkliai, daugiau nei dvigubai (apie 15 proc., t.y., nuo 31 proc. iki 14,8 proc.) sumažėjo pritariančiųjų partnerystei ir neturinčių nuomonės (nuo 13 proc. iki 11,4 proc.).

Partnerystės įstatymą, įteisinantį tos pačios lyties asmenų šeimą, palaiko ketvirtadalis asmenų su aukštuoju išsimokslinimu (25 proc.), tuo tarpu likusiose išsimokslinimo grupėse tokios pozicijos laikosi vos dešimtadalis (8,8-11 proc.). Beveik du trečdaliai (62,7 proc.) su aukštuoju išsimokslinimu ir keturi penktadaliai (beveik 80 proc.) su nebaigtu viduriniu, viduriniu, spec. viduriniu, aukštesniuoju išsimokslinimu išreiškia aiškų nepritarimą partnerystei. Be to, beveik visose grupėse pagal išsimokslinimą neturinčiųjų nuomonės dalis yra panaši – kiek daugiau nei dešimtadalis.

Pritarimas partnerystei kyla didėjant pajamoms, per mėnesį gaunamoms vienam šeimos nariui, tačiau analogiškai auga ir neturinčiųjų nuomonės dalis (iki 12,5 proc.). Išryškėjo tendencija: kuo aukštesnės pajamos šeimoje gaunamos, tuo labiau pritariama Partnerystės įstatymui (nuo 68,8 proc. iki 76,9 proc.), tačiau dažniau dėl jo ir abejojama (9,3-12,5 proc. gaunančių daugiau nei 451 eur pajamas per mėn. vienam šeimos nariui). Net ir aukščiausias pajamas gaunančiųjų grupėje pritarimas partnerystei neviršija 18,8 proc., o nepritarimas išlieka aukštas (daugiau nei du trečdaliai, 68,8 proc.), tuo tarpu žemesnes pajamas gaunančiųjų tarpe nepritarimą išsako daugiau nei keturi penktadaliai (79,3-83,5 proc.). Analogiškos tendencijos atsiskleidė ir vertinant Partnerystės įstatymo svarstymo Seime nepaprastosios padėties Lietuvoje sąlygomis dėl karo Ukrainoje klausimą: pritarimas įstatymo svarstymui yra dar žemesnis (nuo 10,9 proc. iki 18,4 proc.), o abejonės dėl to dar didesnės (nuo 9,8 proc. iki 14,1 proc.).

 

Lyginamoji 2021 m. ir 2022 m. tyrimų duomenų analizė atskleidė:

auga aiškus nepritarimas partnerystei, ženkliai mažėja jai pritariančių ir šiek tiek – neturinčių nuomonės dalis. Tai rodo, kad per metus įvyko požiūrio šiuo klausimu poslinkis link aiškiau išreikšto nepritarimo (ženkliai padaugėjo visiškai nepritariančių ir sumažėjo pritariančių ar visiškai pritariančių partnerystei), ir tai vyko neturinčių aiškios pozicijos ir pritariančių partnerystei dalies mažėjimo sąskaita.

– moterys nežymiai palankiau vertina Partnerystės įstatymą, tačiau per metus tiek vyrų, tiek moterų pritarimas šiam įstatymui ženkliai krito ir atitinkamai išaugo nepritarimas jam. Tiek vyrai, tiek moterys daugiau nei 70 proc. išreiškia nepritarimą ar visišką nepritarimą Partnerystės įstatymui.

– visose amžiaus grupėse ženkliai mažėja pritarimas ir pastebimai auga nepritarimas Partnerystės įstatymui. Jauniausioje amžiumi grupėje (iki 29 m.) pritarimas mažėja ryškiausiai (krito apie 15 proc.) nepritarimo išaugimo sąskaita, nes neturinčių nuomonės dalis per metus liko nepakitusi (16 proc.). Vyresnėse amžiaus grupėse (nuo 30 iki 74 m.) palaipsniui mažėja pritarimas partnerystei ir neturinčių nuomonės dalis bei pastebimai auga nepritarimas partnerystei (išauga apie 15-20 proc.).

– pagal gyvenamąją vietą palankiausiai partnerystė vertinama didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, 22,7 proc.) ir mažiausiai palankiai – kaimuose ir kituose miestuose (apie dešimtadalis, 8-11 proc.), čia ir mažiausiai dvejojama dėl savo pozicijos (apie 83 proc. nepritaria partnerystei, o dvejoja mažiau nei dešimtadalis, vos 5,7-9,8 proc.). Didmiesčiuose nepritarimas partnerystei mažiausias (61,1 proc.), o abejojimas didžiausias (beveik kas penktas, 16,2 proc.). Tyrimai atskleidė ir kitą tendenciją: pritarimas partnerystei per pastaruosius metus stipriai sumažėjo (iki 20 procentinių punktų) visose grupėse pagal gyvenamąją vietą ir ženkliai (iki 23,3 procentinių punktų) išaugo nepritarimas jai, o abejojančiųjų ženkliai sumažėjo (iki beveik 13 procentinių punktų), išskyrus didmiesčius, kuriuose abejojančiųjų dalis išliko stabili (apie 16 proc.).

_____________________

[1] Kadangi 2021 m. vykdytuose Norstat LT (N-1005) ir Baltijos tyrimai (N-529) tyrimuose dalyvavusiųjų amžius buvo sugrupuotas į stambesnes grupes, todėl lyginamojoje 2021 m. ir 2022 m. tyrimų metu gautų duomenų analizėje tiriamųjų amžiaus grupės apjungtos (sustambintos), siekiant aiškesnės ir tikslesnės lyginamosios duomenų analizės.

[2] Kadangi 2021 m. vykdytuose Norstat LT (N-1005) ir Baltijos tyrimai (N-529) tyrimuose dalyvavusiųjų gyvenamoji vieta buvo sugrupuota į stambesnes grupes, todėl papildomoje lyginamojoje 2021 m. ir 2022 m. tyrimų metu gautų duomenų analizėje tiriamųjų gyvenamosios vietos grupės apjungtos (sustambintos, apjungiant Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį į didmiesčių grupę), siekiant aiškesnės ir tikslesnės lyginamosios duomenų analizės.

[3] Lyginamoji 2021 m. ir 2022 m. tyrimų duomenų analizė pagal išsimokslinimą ir pajamas vienam šeimos nariui per mėn. nebuvo galima dėl skirtingų minėtuose tyrimuose parinktų grupavimo kriterijų.

© 2022, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas“ (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.

1. PERIODINĖ PARAMA KAS MĖNESĮ


 

Teikti kas mėnesinę paramą galite per savo

elektroninės bankininkystės sistemą -

sudarę periodinio mokėjimo sutartį.

 

 



2. VIENKARTINĖ PARAMA

 

Įprasta vienkartinė parama bankiniu pavedimu

VšĮ Laisvos visuomenės institutas

K. Paco g. 4, Vilnius

J.a.kodas: 303081003

Sąskaitos nr.: LT417300010135577285

Bankas: Swedbank, AB, 73000, HABALT2

Paysera sąskaita:

EVP8310002518134 (LT283500010002518134)

3. 1.2 % NUO GPM











Kad ir kokiu būdu nuspręstumėte paremti LVI, džiaugtumėmės turėdami Jūsų kontaktus, kad galėtume Jums padėkoti, pakviesti į rėmėjams skirtus renginius. Laikydamiesi duomenų apsaugos reikalavimų, mes įsipareigojame niekam jų neatskleisti ir naudoti tik nurodytu pagrindu. Praneškite apie savo paramą el. paštu info(eta)laisvavisuomene.lt.

Nuoširdžiai dėkojame Jums už išreikštą pasitikėjimą ir paramą.