Prezidentūra gavo atsakymus, kurių politikų užmojų tauta nepalaikys: skaičiai iškalbingi

Prezidentūra gavo atsakymus, kurių politikų užmojų tauta nepalaikys: skaičiai iškalbingi

Tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimas, Seimo, prezidento ir merų rinkimų pokyčiai. Politikai dėl šių projektų ginčijasi. O kaip juos vertina visuomenė?

Prezidentūros užsakymu balandžio viduryje bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad dauguma gyventojų nepritaria politikų užmojams.

Antai net 54,8 proc. apklaustųjų kategoriškai nepritaria, kad Seimas priimtų tos pačios lyties civilines teises išplečiantį Partnerystės įstatymą. Dar 15,5 proc. žmonių atsakė „greičiau tam nepritariantys“. Šiam įstatymui pritaria arba „greičiau pritaria“ 19,5 proc. apklausos dalyvių, o 10,2 proc. neturi nuomonės. Nors Seimas yra atidėjęs Stambulo konvencijos ratifikavimą, ją žmonės vertina palankiau.

Kad konvencija būtų ratifikuota, pritaria arba greičiau pritaria 22,1 proc. apklaustųjų. Vis dėlto 48,8 proc. žmonių mano, kad to daryti nereikia, o 29,2 proc. apklausos dalyvių neturėjo nuomonės.

Partnerystės įstatymui labiau pritaria moterys nei vyrai, taip pat – jaunesni žmonės.

45,6 proc. manančiųjų, kad Seimas turėtų įteisinti tos pačios lyties partnerystę yra iki 29 metų, taip pat – turintys aukštąjį išsilavinimą bei didesnes pajamas.

Tuo metu tarp nepritariančiųjų daugiausiai vyresnio amžiaus senjorai (81 proc.). Platesnėms homoseksualių porų teisėms labiau priešiški asmenys, kurių išsilavinimas – nebaigtas vidurinis (78,3 proc.).

Partnerystės įteisinimui labiau linkę pritarti miestų gyventojai.

Už tos pačios lyties partnerystės įteisinimą pasisakė per 25 proc. apklaustų Vilniaus ir 27 proc. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio gyventojų.

Bet 64,4 proc. apklaustų vilniečių vis dėlto nepritaria tam, kad Seimas pritartų įstatymui. Tam nepritaria ir 80 proc. kaimuose gyvenančių apklausos dalyvių. Beje, įdomu tai, kad tarp apklaustų vyrų (22,5 proc.) buvo daugiau Stambulo konvencijos rėmėjų nei tarp moterų (21,7 proc.)

Už Stambulo konvencijos ratifikavimą pasisako 21 proc. apklaustų vilniečių, 46,7 proc. Vilniaus gyventojų tam nepritaria, o 32,3 proc. neturi nuomonės.

Tarp kaimų gyventojų daugiau kaip 60 proc. nemano, kad Lietuva turėtų ratifikuoti prieš dešimt metų buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytą konvenciją dėl smurto prieš moteris ir artimoje aplinkoje.

Užtat daugumai gyventojų visiškai aišku, kaip Lietuvoje turėtų vykti prezidento, Seimo ir merų rinkimai, kurių tvarką politikai užsimojo revizuoti.

Nors Konstitucinis teismas nutarė, kad nuo 2015 metų rengiami tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, žmonės nori, kad šie pareigūnai būtų renkami tiesiogiai, o ne savivaldybių tarybose. Tokį norą išreiškė net 89,5 proc. apklaustųjų, o vos 4,7 proc. mano priešingai.

Dar daugiau (95,4 proc.) apklaustųjų įsitikinę, kad tiesiogiai, kaip ir iki šiol, turėtų būti renkamas ir prezidentas. Nors iš valdančiųjų konservatorių stovyklos buvo pasigirdę kitokių nuomonių, vis dėlto siūlymą šalies vadovą rinkti Seime palaiko tik 1,7 proc. apklaustųjų. 2,9 proc. apklausos dalyvių neturėjo nuomonės dėl to, kaip turėtų būti renkamas prezidentas.

Apklausa taip pat rodo, kad žmonės linksta prie naujos Seimo narių rinkimų tvarkos, bet ne tokios, apie kurią kalba kai kurie politikai ir Konstitucinės teisės specialistai.

Į klausimą, kaip turėtų būti renkami Seimo nariai, 27,4 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad turėtų išlikti dabartinė mišri rinkimų sistema, kai pusė parlamentarų išrenkama tiesiogiai, o pusė – pagal partijų sąrašus.

Tačiau net 64,1 proc. apklaustųjų norėtų, kad tiesiogiai būtų renkami visi Seimo nariai. Už tai, kad parlamentas būtų išrinktas tik pagal partijų sudaromus sąrašus, pasisakė 2 proc. žmonių, o 6,5 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės.

Diskusijas dėl Seimo rinkimų sistemos pakurstė Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas, anksčiau pareiškęs, kad parlamentarų rinkimas vienmandatėse rinkimų apygardose sunkiai dera su Konstitucijos logika.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vakar pripažino, kad svarstymai naikinti vienmandates apygardas yra girdimi, bet sprendimams šiuo metu esą nėra politinės valios.


Šaltinis Lrytas.lt: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/04/29/news/prezidentura-aiskinosi-kuriu-politiku-uzmoju-tauta-nepalaikys-svere-3-labiausiai-aptarinejamus-projektus-19182429/

© 2021, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.