Partnerystė ar susitarimas dėl bendro gyvenimo?

Liberalų sąjūdžio atstovai šią savaitę pristatė Civilinio kodekso pataisas, kurios įteisintų vyro ir moters bei tos pačios lyties asmenų partnerystę. Tokia partnerystė būtų lygiavertė santuokinei vyro ir moters šeimai ir padėtų pagrindus vienalyčių santuokų įteisinimui. Liberalų pataisos partnerystę fiksuotų užregistravus ją pas notarą arba partneriams kartu pragyvenus ilgiau kaip metus. Dėl tokio reguliavo partneriais taptų ir to nenorintys, tačiau ilgiau nei metus kartu gyvenantys asmenys (kartu butą nuomojantys studentai, draugai, giminaičiai, šeimos kurti nenorinčios poros, t.t.).

Vakar Seime buvo užregistruota ir alternatyva partnerystei: Civilinio kodekso pataisos, kurios numato atskirą sutarties rūšį – susitarimą dėl bendro gyvenimo (Susitarimas). Jį galėtų sudaryti kartu gyvenantys asmenys, kurie nesiekia ar negali sukurti šeimos. Šių pataisų tikslas – išspręsti kartu gyvenantiems asmenims kylančias praktines problemas: paveldėjimą, informaciją ligos atveju, turto dalybas, būsto nuoma ir pan.

Kuo ypatingas susitarimas dėl bendro gyvenimo?

Susitarimas dėl bendro gyvenimo gali būti sudaromas žodžiu, raštu, o norint panaudoti Susitarimą prieš kitus asmenis (gydytojus, advokatus, kt.), reikalinga notaro forma.
Susitarimą gali sudaryti veiksnūs pilnamečiai asmenys, daugiau jokie reikalavimai nekeliami, todėl juo galėtų pasinaudoti ne tik nesusituokusios poros, bet ir kiti asmenys, kurie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį.
Pataisos akcentuoja galimybę suteikti teisę bendrai gyvenančiam asmeniui susipažinti su paciento sveikatos informacija bei atstovauti, priimant sprendimus dėl paciento sveikatos priežiūros.
Paveldimo turto mokesčio lengvatos galėtų būti taikomos paveldėtam turtui, kuris būtų kurtas bendromis jėgomis esant asmenų susitarimui dėl bendro gyvenimo.

Kuo susitarimo dėl bendro gyvenimo įteisinimas naudingas?

Pataisos bendro gyvenimo santykius reguliuoja per jungtinės veiklos, o ne per šeimos institutą, todėl jomis būtų apsaugota prigimtinės šeimos samprata. Kitais žodžiais, susitarimas dėl bendro gyvenimo neprilygtų išskirtiniam susituokusių vyro ir moters bei jų vaikų santykiui.
Pataisos per prievartą nelaikytų šeima asmenų, kurie gyvena kartu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nedeklaruoja siekio sukurti šeimos santykių ir neturi bendrų vaikų.
Pataisos atlieptų poreikį sureguliuoti gyvenimo kartu reiškinį ir apsaugoti asmenų teises ir interesus, padėtų išvengti neigiamų padarinių nutraukus bendrą gyvenimą.

Kodėl svarbu priimti susitarimą dėl bendro gyvenimo, o ne partnerystę?

Partnerystės įteisinimas sukuria pagrindą santuokos sampratos pakeitimui, į ją įtraukiant vienos lyties porų santuokas. Beveik visose valstybėse, kurios įteisino vienalyčių porų santuoką, prieš tai buvo įteisinta partnerystė. Vidutiniškai nuo partnerystės įteisinimo iki santuokos sampratos pakeitimo valstybėse praėjo 8-9 metai. Skaitykite daugiau.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudenciją partnerystė įtvirtina šeimos teisinius santykius, partneriai yra laikomi šeimos nariais. Atsižvelgiant į ankstesnius šio teismo sprendimus, neabejotina, kad Lietuvos sprendimas įteisinti partnerystę tik tarp skirtingos lyties asmenų būtų pripažintas prieštaraujančiu Europos žmogaus teisių konvencijai ir Lietuva privalėtų įstatymais šeimos statusą suteikti ir tos pačios lyties asmenų poroms. Tai reikštų, kad valstybė vienodai vertintų ir remtų tos pačios lyties porų privatų gyvenimą ir vaikus auginančių moters bei vyro šeimą. Todėl santuokinės vyro ir moters šeimos modelis negalėtų būti skatinamas kaip vertingas pasirinkimas, pavyzdžiui, švietimo sistemoje, pirmo būsto įsigijimo paramos programose, finansuojant pagalbinį apvaisinimą.
Lietuvos teisinė sistema leidžia šeimą sukurti visiems, atitinkantiems tokias santuokos sudarymo sąlygas kaip lyčių skirtingumas, veiksnumas, santuokinis amžius, monogamija ir draudimas tuoktis artimiems giminaičiams. Todėl nėra pateisinamos priežasties, kodėl šalia santuokos valstybėje turėtų egzistuoti alternatyvi šeimos sukūrimo forma (partnerystė).

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.