img

Laisvos visuomenės instituto veikla 2016 metais

Laisvos visuomenės instituto veikla 2016 metais

2016-ieji metai Laisvos visuomenės instituto (LVI) komandai buvo intensyvūs ir kupini iššūkių. Veikdami gyvybės apsaugos, šeimos ir sąžinės laisvės srityse, bendradarbiavome su politikais, dirbome su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir žiniasklaida. Taip pat stengėmės savo bičiuliams ir bendražygiams pateikti aktualią informaciją, teisinius ir mokslinius argumentus dėl teisės aktų projektų, supažindinti su Seimo ir kitų valstybės institucijų sprendimais bei įtraukti kuo daugiau žmonių į pilietinį veikimą, galintį padaryti įtaką gyvybei ir šeimai palankių teisės normų kūrimui.

Žemiau pateikiame trumpą svarbiausių teisės aktų projektų, su kuriais dirbome 2016 metais, apžvalgą.  Neabejojame, kad mūsų veikloje galėjo pasitaikyti klaidų, todėl esame dėkingi už Jūsų įžvalgas ir patarimus, į kuriuos stengsimės atsižvelgti tobulindami savo veiklą. Taip pat džiaugiamės gavę daugybę palaikymo ir padrąsinimo žinučių. Matydami vis didėjanti visuomenės susidomėjimą ir realius rezultatus teisėkūroje, planuojame toliau tęsti savo veiklą bei skatinti dar aktyvesnį pilietinės visuomenės įsitraukimą į politinius procesus.

*****

Teisės aktų projektų, su kuriais dirbome 2016 metais, apžvalga

Smurto prieš vaikus sąvokos išplėtimas

Pirmiausia apie naujausią teisės akto projektą – Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Mykolas Majauskas užregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) pakeitimo projektą, kuriuo siūlo išplėsti smurto prieš vaikus sąvoką. Nors LVI neabejotinai palaiko pastangas tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą ir supranta kovos su smurto prieš vaikus apraiškomis svarbą, esame įsitikinę, kad pasirinktos priemonės turi būti labiau subalansuotos, o apibrėžimai – tinkamesni nei šiame projekte.

Galiojančio įstatymo keitimas, į jį įtraukiant išskirtinai tik smurto prieš vaiką ir jo formų apibrėžimus, iš esmės keičia įstatymo kryptį. Įstatymo projektas taip sukoncentruotas į smurtą, kad nemato reikalo apibrėžti jokių kitų sąvokų, nors šis įstatymas turi būti universalus ir reglamentuoti visų vaikų, ne tik patiriančių riziką, teises. Tai ženkliai susiaurina ir nuskurdina vaiko teisių apsaugos problematiką.

Taip pat toks akcentų pasirinkimas suponuoja, kad ir toliau siekiama kovoti ne su socialinių problemų priežastimis, o pasekmėmis. Projekte naudojami smurto „rodikliai“ yra itin abstraktūs, niekaip nepamatuojami, todėl praktikoje būtų sąžiningai neįgyvendinami, painūs, jų taikymas iš esmės priklausytų nuo prižiūrinčių institucijų darbuotojų subjektyvios interpretacijos. Priėmus pataisą, vaiką auginantys asmenys iš anksto negalėtų būti užtikrinti, kad jų (ne)veikimas nėra nusikalstamas. Pavyzdžiui, taisyklė, kad namų darbai privalo būti padaryti prieš einant į lauką? Leidžiamo laiko prie kompiuterio ribojimas? Pareiga padengti stalą ar bet kokie kiti privalomi namų ruošos darbai? Reikalavimas nesikeikti? Kada šios civilizuoto gyvenimo žmonių visuomenėje gairės yra leistinos, o kada traktuotinos kaip smurto ar nepriežiūros formos: „individualumo nepripažinimas“, „pozityvios socializacijos trikdymas“ arba „nepakankamas emocinių poreikių tenkinimas, žeminantis vaiko orumą“?

Neaišku, kas ir kokiomis priemonėmis nustatytų veikimą arba neveikimą, dar ne sukėlusį, bet tik galintį sukelti žalą vaiko orumui. Todėl projektas galimai yra neskaidrus ir deklaratyvus, padaro žmonių grupę, kuriai būtų taikomas (visi Lietuvos vaikai, tėvai, įtėviai, globėjai), priklausomą nuo įstatymą laisvai interpretuojančių institucijų darbuotojų malonės, taip sudarydamas sąlygas korupcinėms veikoms.

LVI jau pateikė Seimo nariams argumentus dėl projekto nuostatų ir toliau planuojame dirbti, kad vaiko teisių apsauga būtų tobulinama sistemingai, siekiama kovoti su smurto priežastimis ir padėti šeimoms, o ne traktuoti jas kaip potencialius smurtautojus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisa dėl šeimos apibrėžimo

Dar 2013 metų pabaigoje daugiau nei 100 Seimo narių užregistravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisą, kuria siekiama įtvirtinti vieningą šeimos apibrėžimą tam, kad būtų galima vykdyti šeimoms palankią politiką. Tokia politika neįmanoma tol, kol teisiškai neaišku, kokį darinį valstybė turėtų remti. Pataisa siūloma šeimą apibrėžti per santuoką ir giminystės ryšį.

2016 metais pagaliau, po daugiau nei 2 metų vilkinimo, pataisą svarstė, tačiau jai nepritarė socialdemokrato Juliaus Sabatausko vadovaujamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tačiau Seimo nariai nepritarė tokiam sprendimui ir nutarė pataisos svarstymą perduoti Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Čia pasiekėme nemažą laimėjimą, kadangi pastarasis komitetas priėmė priešingą išvadą ir pasiūlė Seimui pritarti Konstitucijos pataisai.

Tam, kad padėtų Seimo nariams apsispręsti, LVI parengė argumentus ir atmintines Seimo nariams, kodėl Konstitucijos pataisą priimti yra svarbu,  kalbino du buvusius Lietuvos Konstitucijos teismo teisėjus ir pateikė jų poziciją, dalyvavo Seimo komitetų posėdžiuose, radijo laidose, sukūrė 3 pataisos svarbą aiškinančius video filmukus, rengė straipsnius, piliečių laiškų akcijas Seimo nariams, kartu su kitomis draugiškomis organizacijomis parengė šeimos organizacijų kreipimusis į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, daugiau nei šimto organizacijų raštą visiems Seimo nariams ir surinko 4 tūkst. parašų po pataisą palaikančia peticija.

Tikime, kad mūsų visų pastangos prisidėjo prie to, kad 2016 m. Seimo pavasario sesijos pabaigoje parlamentarai pritarė Konstitucijos pataisai. Dabar dėl jos likę dar du balsavimai, kurie vyks jau naujosios kadencijos Seime. Šiuose balsavimuose pataisai turės pritarti konstitucinė Seimo narių daugumą, t.y., net 94 Seimo nariai. Neabejotinai visi kartu turėsime įnešti nemenką indėlį, kad Lietuvos Konstitucijoje būtų įtvirtinta prigimtinės šeimos samprata.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo (toliau – PAĮ) Lietuvoje keičiantis valdžioms nepavyko priimti dvidešimt metų. 2015 metais Seimo Sveikatos reikalų komitetas balsavo už etišką – gyvybę saugantį ir ja prekiauti neleidžiantį – įstatymo variantą, tačiau 2016-ųjų pavasarį daugiausiai socialdemokratų iniciatyva užregistruota gausybė radikalių pataisų, tarp kurių ir, pavyzdžiui, galimybė apvaisinti jau mirusio vyro lytinėmis ląstelėmis. Birželio mėnesį Seimas atmetė šias pataisas ir priėmė etišką PAĮ, tačiau jį vetavo šalies Prezidentė (nors rinkiminių debatų metu pati pasisakė prieš embrionų naikinimą). Projektui grįžus į Seimą, šis priėmė Prezidentės veto, taip pirmą kartą įstatyminiu lygmeniu įteisindamas negimusios gyvybės žudymą.

Viso šio proceso metu LVI organizavo laiškų siuntimą Seimo nariams, dalyvavo organizuojant spaudos konferencijas ir kitaip pristatant mokslu grįstą, etinį ir teisinį šio įstatymo vertinimą. Kartu su kitomis organizacijomis surengėme du piketus prie Prezidentūros ir Seimo. LVI sukurtą internetinę peticiją už etišką įstatymo variantą pasirašė 4743 neabejingi piliečiai, vyko kelios laiškų akcijos per kurias Seimo nariai gavo tūkstančius laiškų.

Pastangos padėti valdžiai išgirsti susirūpinusios visuomenės ir mokslininkų balsą davė rezultatų. Rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) savo programoje įsipareigojo priimti gyvybę saugantį pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir naujos kadencijos pradžioje įregistravo atitinkamas pataisas. LVI su kitomis organizacijomis prie Seimo surengė pataisas palaikantį piketą, dalyvavo spaudos konferencijoje, teikė politikams argumentus bei grupės nevyriausybinių organizacijų pasirašytą raštą. Po ilgų diskusijų ir kilus masiniam spaudimui žiniasklaidoje, R. Karbauskis registravo kompromisą numatančias pataisas – leidimą šaldyti embrionus, bet ne juos naikinti. Joms Seime buvo pritarta po pateikimo. Gyvybės iki gimimo apsaugai nepritariančių politikų pastangomis pataisų priėmimas buvo užvilkintas, tačiau jas priimti numatyta jau sausio pradžioje.

Lytiškumo ugdymo programa

Mokyklinis lytiškumo ugdymas – viena svarbiausių priemonių formuojant jaunosios kartos dorovės normas ir seksualinį elgesį. Tačiau programos turinys gali būti labai skirtingas: nuo skatinimo atidėti lytinius santykius ir juos sieti su šeimos kūrimu iki kontraceptinių priemonių reklamos, „saugių“ lytinių santykių ir seksualinių orientacijų įvairovės propagavimo. Neatsitiktinai dėl šio dalyko programos Švietimo ir mokslo ministerijoje ne vienerius metus vyksta aršios diskusijos.

Ilgai dirbusi ministerijos sudaryta darbo grupė 2016 metų pavasarį parengė susilaikymą skatinantį ir šeimai rengiantį „Sveikatos, rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo bendrosios programos“ projektą. Kontraceptikų reklamos šalininkai šioje darbo grupėje sudarė mažumą, todėl, matydami, jog darbo grupėje negali padaryti realaus poveikio programos nuostatoms, nutekino pirminį programos projektą žiniasklaidai. Kilus milžiniškam liberalių jėgų spaudimui ir kaltinimams „Bažnyčios dogmomis“, programą rengusi darbo grupė sutiko su keliomis itin liberaliomis pataisomis. Tai lėmė, kad priimta programa yra kontraversiška – iš esmės nukreipta į rengimą šeimai ir susilaikymą nuo atsitiktinių santykių, tačiau kartu numatanti „skatinti priimti įvairias lytines orientacijas“, „savo lytinį tapatumą“ ir pan.

Dėl Lytiškumo ugdymo programos Švietimo ir mokslo ministrei buvo įteiktas 55 nevyriausybinių organizacijų kreipimasis, palaikantis konservatyvųjį programos projektą, taip pat organizuota palaikanti peticija, surinkusi beveik 3300 parašų, surengta spaudos konferencija ir pateiktas skundas Seimo etikos ir procedūrų komisijai dėl A.M. Pavilionienės viešųjų ir privačių interesų supainiojimo. Priimta programa vertintina dviprasmiškai: ji reikalauja tobulinimo, tačiau užkirto kelią kontracepcijos reklamos įteisinimui šalies mokyklose. Aktyviausiai už liberalią programą kovojusi M. A. Pavilionienė nebuvo perrinkta Seimo nare.

Partnerystės įteisinimo projektas

2015-2016 metais Seime vyko nesėkmingi bandymai įteisinti partnerystės institutą. Liberalų ir socialdemokratų Seimo narių grupė užregistravo ir kelis kartus mėgino pateikti Seimui vienalytės partnerystės įteisinimo projektą, o buvęs Teisingumo ministras Juozas Bernatonis Seimui siūlė įteisinti vyro ir moters partnerystę. Pastarasis projektas ypatingai pavojingas, nes gali pretenduoti į nemažos visuomenės dalies paramą, tačiau dėl susiformavusios Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrinos neišvengiamai įpareigotų Lietuvą įteisinti ir homoseksualų partnerystę, kuri būti prilyginama vyro ir moters santuokinei šeimai.

Abu projektai parlamentinės grupės „Už šeimą“ narių pastangomis visus kartus buvo pašalinti iš Seimo darbotvarkės. Dar daugiau, Seimas po pateikimo pritarė siūlymui apskritai ištrinti iš Civilinio kodekso partnerystės sąvoką. Jei ši pataisa bus priimta, Seimas panaikintų bet kokias prielaidas Lietuvos piliečiams turėti lūkesčių dėl partnerystės ir dėl to kreiptis į tarptautinius teismus.
Dėl registruotų partnerystės projektų teikėme Seimo nariams argumentus raštų ir atmintinių forma. Kadangi partnerystės įteisinimo bandymai buvo sustabdyti ankstyviausioje įstatymų priėmimo stadijoje, kol kas nebuvo didelio visuomenės įsitraukimo būtinybės. LVI inicijavo internetinę peticiją prieš bet kokios partnerystės įteisinimą, kurią iki šiol pasirašė 6656 asmenys. Ji vis dar aktuali, todėl nepasirašiusius kviečiame tai padaryti. Taip pat kvietėme piliečius savo nuomonę išreikšti laiškuose Seimo nariams.

Rinkėjai įvertino radikaliausių kovotojų prieš prigimtinę šeimą nuolatinę veiklą – iš devynių vienalytę partnerystę įteisinti siūliusių Seimo narių mandatus po rinkimų išsaugojo tik du. Naujos sudėties Seimas turi visas galimybes nuo svarstymo stadijos tęsti partnerystės institutą iš Civilinio kodekso pašalinančių pataisų priėmimą.  Be to, šiuo metu LVI rengia teisės aktų paketą, kuris sureguliuotų bendrai gyvenančių, bet nekuriančių šeimos, asmenų finansinius ir kitus santykius be partnerystės įteisinimo.

Notarinis santuokų nutraukimas

Vyriausybė 2016  metų sausį pateikė Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siūlo susituokusias, bet nepilnamečių vaikų neturinčias poras išskirti be teismo įsikišimo – tiesiog notaro paslaugomis. Pataisų priėmimas silpnintų šeimos ir santuokos institutus, nes panaikintų valstybės pareigą užtikrinti efektyvią teisinę pagalbą sunkumus patiriantiems sutuoktiniams ir siekti šeimos gyvenimo stabilumo, o ne kuo greitesnės ir paprastesnės griūties. Nepavykus išlaikyti šeimos santykių, valstybė privalo ginti silpnosios šalies interesus, kurie gali būti pažeidžiami prisidengiant neva laisva valia sudaromu šalių sutarimu.

 

© 2017 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.