img

Abejonės dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projekto korektiškumo

Abejonės dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projekto korektiškumo

Jau rytoj LR Seime bus balsuojama dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas).

Į šį įstatymo projektą siūloma įdėti nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje apima ir smurtą lyties pagrindu, o taip pat jį papildyti „smurto lyties pagrindu“ sąvoka, kuri apibrėžiama, kaip „dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma.“

 

Kodėl šie įstatymo pakeitimai yra ydingi?

Pasiūlymas yra perteklinis. Įstatyme jau yra smurto artimoje aplinkoje sąvoka, kuri apima visas galimas smurto artimoje aplinkoje rūšis ir formas, įskaitant ir smurtą lyties pagrindu.

Dabartinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas yra neutralus lyties požiūriu, t. y. nesieja smurto artimoje aplinkoje su lyties faktoriumi ir nedaro jokių apibendrinančių išvadų apie smurto priežastis. Siūloma pataisa daro įstatymą ne neutralų lyties atžvilgiu ir įtvirtina prezumpciją dėl moterų.

Pasiūlymu siekiama visuomenę įtikinti, kad smurto prieš moterį priežastis yra moters lytis, ir kad smurtaujama yra ne apskritai prieš silpnesnį, o konkrečiai moters atžvilgiu. Toks smurto priežasčių ir smurto mechanizmo aiškinimas kyla iš Stambulo konvencijos, pagal kurią vyrų smurtas prieš moteris yra istoriškai susiklostęs reiškinys, nulemtas aukštesnės vyrų padėties ir dominavimo visuomenėje.

Pasiūlymas įtvirtintų vyro kaltės prezumpciją, kas yra neetiška. Negalima sieti smurto tik su vyriška lytimi.

Smurto lyties pagrindu sąvoka, taip kaip ją siūloma apibrėžti, yra akivaizdžiai ideologinės kilmės ir politizuota, grįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, kuri, ignoruodama psichologines ir socialines smurto artimoje aplinkoje priežastis, siūlo smurto artimoje aplinkoje problemą spręsti ne mažinant agresiją visuomenėje, bet ją kurstant lyties pagrindu.

Smurto reiškinio ir jo priežasčių negalima redukuoti į vieną socialinę teoriją, o ja paremto mąstymo užtvirtinti įstatyme. 2006 m. atliktoje JTO Generalinio sekretoriaus giluminėje visų formų smurto prieš moterį studijoje pripažįstama, kad nėra vienos smurto prieš moterį priežasties: „jokia pavienė priežastis negali būti pakankama, aiškinant smurto prieš moterį reiškinį. Šis smurtas atsiranda dėl specifinių faktorių individualiame, grupiniame, nacionaliniame ir globaliame lygmenyje konvergencijos.“  (https://www.un.org/womenwatch/daw/vaw/SGstudyvaw.htm)

Jeigu apibrėžiant smurto sąvoką yra remiamasi smurto priežastimis, tai tada reikia į įstatymą įrašyti visus socialinius faktorius, kurie lemia smurto artimoje aplinkoje reiškinį. Lietuvoje pagrindiniai socialiniai faktoriai, lemiantys smurtą artimoje aplinkoje, yra žemas išsilavinimas, nedarbas ir alkoholio ar narkotikų vartojimas. Tai patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Sąvokos „smurtas lyties pagrindu“ turinys nėra aiškus – Lietuvos įstatymai neapibrėžia lyties sąvokos. Siūloma sąvoka yra neutrali lyčiai, taigi, ji sukuria prielaidas smurtu dėl lyties įvardinti ir tuos atvejus, kai asmuo save priskiria kitai biologinei lyčiai ar įsivaizduojamai lytinei tapatybei.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūloma „smurto lyties pagrindu“ sąvokos atsisakyti.

 

Siekis eliminuoti konkurentus ir užsitikrinti išimtinę teisę teikti paslaugas

 

Šių metų vasario 28 d. Socialdemokratai LR Seimui pateikė pasiūlymą dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projekto.

Pasiūlyme teigiama, kad Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija teikia pasiūlymą, jog teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama išskirtinai TIK nevyriausybinei organizacijai ar jos padaliniui, kuris siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Pasiūlyme prašoma pakeisti įstatymo projekto Nr. XIVP-1056 (4) 16 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:

„Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiami viešajam juridiniam asmeniui  nevyriausybinei organizacijai ar jopadaliniui, kuris siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga) ir atitinka šiuos reikalavimus.“

Dabartiniame įstatymo Projekte numatyta, kad teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama bet kokiam viešajam juridiniam asmeniui, įskaitant ir NVO. Priimant pateiktą pasiūlymą, būtų siaurinamas asmenų, galinčių teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, ratas. Tai gali neigiamai atsiliepti paslaugų prieinamumui, nes ne visuose rajonuose specializuota kompleksinė pagalba yra teikiama, o dėl tokių paslaugų gali tekti vykti į kitą rajoną ar didesnį centrą, galimos susisiekimo bei ilgų paslaugų laukimo eilių problemos. Žvelgiant iš kliento perspektyvos, visuomet naudingiau turėti galimybę rinktis iš platesnio paslaugų teikėjų rato.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymą visiems, norintiems teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, yra taikomi tokie patys patirties ir kokybės reikalavimai, todėl toks galimų specializuotos kompleksinės pagalbos teikėjų rato siaurinimas nėra niekuo pagrįstas. Specializuotą kompleksinę pagalbą pagal įstatymą teiks tik akredituoti subjektai.

Su nauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija yra pereinama prie naujo specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo finansavimo modelio. Jei anksčiau šiai veiklai buvo taikomas projektinis finansavimas, tai po įstatymo įsigaliojimo bus pereita prie sutartinio modelio, t. y. teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą turintys asmenys sudarys sutartis su valstybe ir gaus biudžetinį finansavimą.

Iš esmės tokiu siūlymu suinteresuotos NVO nori užsitikrinti išimtinę teisę teikti šios rūšies paslaugas. Faktas, kad pasiūlymo autoriai yra šias paslaugas teikiančios NVO, rodo galimą lobistinį interesą. Dar daugiau, LR SADM teigimu, po įstatymo priėmimo, įvedus apsaugos nuo smurto orderį, tikimasi ženkliai padidėjusio specializuotų kompleksinės pagalbos paslaugų poreikio. Tad šiuo pasiūlymu suinteresuotos NVO siekia įgyti išimtinę teisę teikti savo paslaugas, eliminuojant iš rinkos galimus konkurentus, įskaitant ir valstybines institucijas, ir tuo pačiu užsitikrinti stabilų finansavimą.

Su pasiūlymu riboti juridinių asmenų, galinčių teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, siaurinimu, remiantis ne organizacijos gebėjimu šią paslaugą teikti (paslaugų kokybe), o juridinio asmens statusu, nesutiko LR Seimo Teisės departamentas. Nepritarė tam ir įstatymo projektą pateikusi LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tačiau toks įstatymo pakeitimo projektas keliauja toliau į LR Seimo posėdžių salę.

© 2022, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas“ (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.

1. PERIODINĖ PARAMA KAS MĖNESĮ


 

Teikti kas mėnesinę paramą galite per savo

elektroninės bankininkystės sistemą -

sudarę periodinio mokėjimo sutartį.

 

 



2. VIENKARTINĖ PARAMA

 

Įprasta vienkartinė parama bankiniu pavedimu

VšĮ Laisvos visuomenės institutas

K. Paco g. 4, Vilnius

J.a.kodas: 303081003

Sąskaitos nr.: LT417300010135577285

Bankas: Swedbank, AB, 73000, HABALT2

Paysera sąskaita:

EVP8310002518134 (LT283500010002518134)

3. 1.2 % NUO GPM











Kad ir kokiu būdu nuspręstumėte paremti LVI, džiaugtumėmės turėdami Jūsų kontaktus, kad galėtume Jums padėkoti, pakviesti į rėmėjams skirtus renginius. Laikydamiesi duomenų apsaugos reikalavimų, mes įsipareigojame niekam jų neatskleisti ir naudoti tik nurodytu pagrindu. Praneškite apie savo paramą el. paštu info(eta)laisvavisuomene.lt.

Nuoširdžiai dėkojame Jums už išreikštą pasitikėjimą ir paramą.