Abortų šalininkų šiaudiniai argumentai

Rudens sesijos metu Seime bus svarstomos įstatymo pataisos dėl negimusios gyvybės apsaugos, tad laikas nuodugniai ir sąžiningai žvelgti į įstatymo nuostatas, vertinti jo galimas pasekmes, kalbėti įrodymais paremtais teiginiais.

.

Abortų šalininkų šiaudiniai argumentai

Jolanta Vyšniauskaitė

Dar pavasarį prie Seimo buvo suorganizuota fotosesija, o vėliau ir protesto akcija, kur visuomenininkai, laikydami rankose plakatus su argumentais už teisę į abortą, siekė atkreipti dėmesį  į įstatymo projektą dėl Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos. Įstatymas bus svarstomas netrukus Seimo pavasario sesijoje.

Akcijos organizatoriai siekė įtikinti, jog uždraudus abortus būtų „paneigtos moterų teisės į privatų, šeimos gyvenimą, kūno vientisumą, abortų draudimas sukeltų nelegalių abortų protrūkį, kuris baigtųsi moterų mirtimis ir sveikatos sužalojimais“. Tiek šis argumentas, tiek frazės plakatuose yra emociškai paveikūs, tačiau tik tuo ir apsiriboja, kadangi nėra paremti statistika, teisine logika ar kitais svariais įrodymais. Pasisakoma klausimu, kuris tiesiogiai susijęs su žmogaus teise į gyvybę, tad įpareigoja kalbėti atsakingai ir pagrįstai. Remtis tik įtaigia retorika yra nesąžininga ir neteisinga.

Ginti moterį, jos teisę į privatumą, laisvą pasirinkimą, saugumą ir gerovę siekia tiek abortų, tiek gyvybės apsaugos šalininkai. Tačiau pastarieji primena, jog asmens teisės nėra absoliučios ir beribės, žmogaus laisvę riboja kito žmogaus buvimas ir jo turimos teisės. Negimęs kūdikis jau pradėjimo momentu yra žmogaus gyvybė, turinti unikalų genetinį kodą, besiskiriantį nuo motinos. Manipuliacija apibrėžimais, kas yra žmogus ir kas nėra, nepaneigia, jog naujo žmogaus gyvybė objektyviai atsiranda nuo jos pradėjimo akimirkos (plg. Bruce M. Carlson, Human Embryology and Development Biology, 3rd ed. Philadelphia: Msoby-Elsevier, 2004, p.36.) O jeigu teisė gyventi nėra kiekvieno žmogaus teisė, tuomet atsiranda galimybė plačioms ir pavojingoms interpretacijoms, kam tokia teisė priklauso. Taip žmogaus teisės tampa itin pažeidžiamos ir trapios, nes atmetus objektyvius kriterijus politinis režimas laisvai sprendžia apie teisę gyventi; tokios politikos pasirinkimo niekas neriboja. Istorija čia gali pateikti daug skaudžių iliustracijų, kaip lengvai įteisinama net pati žiauriausia politika, pavyzdžiui, holokausto tragedija.

Dažnai gali pasigirsti tvirtinimas, kad abortas yra pripažinta tarptautinė žmogaus teisė, tačiau iš tikrųjų nėra nė vieno tarptautinės teisės akto, kur būtų tokia teisė įtvirtinta. Interpretacijas, jog tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose apie tai kalbama netiesiogiai, pastangas skaityti „tarp eilučių“ išsklaido Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencija, kur nevienareikšmiškai įtvirtinta nuostata, kad valstybės, priimdamos bet kokius sprendimus, privalo atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (3 straipsnis). Žiauriausias veiksmas vaikų atžvilgiu yra jų žudymas.

Savo ruožtu pasisakantys už teisę į abortą dažnai pabrėžia, kad toks draudimas žiauriai paveiktų moters gerovę, atneštų baisias pasekmes ir neatgrasintų moterų nuo pasirinkimo nutraukti negimusią gyvybę: moterys esą vyks į kaimynines valstybes arba darysis abortus nelegaliai, rizikuodamos savo sveikata ir gyvybe. Tai ne tik klaidingi argumentai, siekiant įteisinti žmogaus gyvybės žudymą, o jos nutraukimo procesą padaryti patogesniu ir saugesniu, tačiau tokius abortų šalininkų teiginius lengva atmesti ir remiantis statistiniais duomenimis, surinktais tokių institucijų kaip Pasaulio Sveikatos Organizacija. Pavyzdžiui, mažiausiai abortų 2010 m. atlikta Maltoje ir Lenkijoje, t.y. šalyse, kur ribojama teisė į abortą. Lenkijoje, kur tokios įstatymų pataisos priimtos tik nuvertus sovietinį režimą, atliktų abortų skaičius ėmė drastiškai mažėti: 1985 metais, dar galiojus komunistų nustatytam liberaliam abortų reguliavimui, tūkstančiui gimusių vaikų tekdavo 199,33 abortų, o 2010 m. – 1,56.

Teiginio, kad tokius skaičius lemia praktika, jog vykstama į kaimynines valstybes daryti aborto, ir vėl nepatvirtina statistiniai duomenys, nes visose Lenkijos kaimynėse (Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Čekijoje ir Vokietijoje) per praėjusius du dešimtmečius abortų skaičius stabiliai mažėjo. Statistika apie nelegalius abortus ir dėl jų nukentėjusias moteris yra skurdesnė bei sunkiau pasiekiama, tačiau pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos turimus duomenis Lenkijoje moterų mirčių dėl nesėkmingai atlikto aborto sumažėjo nuo 3,29 šimtui tūkstančių sėkmingų gimdymų 1990-aisiais iki 0,24 šimtui tūkstančių sėkmingų gimdymų 2010-aisiais.

Minėtieji faktai ir skaičiai kalba patys už save, be to, leidžia objektyviai ir teisingai įvertinti situaciją, atsiriboti nuo emocijomis grįstos diskusijos. Abortų šalininkų pasitelktos tokios meninės instaliacijos kaip rūbų pakabos emociškai paveikia ir įbaugina visuomenę, jai nepateikiant jokių argumentų ir visiškai nesigilinant į klausimą. Vis dėlto netrukus Seime bus svarstomos įstatymo pataisos dėl negimusios gyvybės apsaugos, tad laikas nuodugniai ir sąžiningai žvelgti į įstatymo nuostatas, vertinti jo galimas pasekmes, kalbėti įrodymais paremtais teiginiais.

© 2014 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.

One Response to Abortų šalininkų šiaudiniai argumentai