img

Ar translytiškumą bandantys paaiškinti mokslininkai pasidavė?

Ar translytiškumą bandantys paaiškinti mokslininkai pasidavė?

 

Michael Cook

 

Translytiškos tapatybės reiškinys vis dar yra paslaptis, neturinti mokslinio paaiškinimo. Tačiau ar jai jo reikia? Paaiškinimas – kaip lazda, turinti du galus, ir daug stebėtojų paaiškinimui taria „Ne“. Nesant paaiškinimo kyla pavojus, kad medicina sugrįš prie translytiškumo kaip psichinės ligos apibūdinimo. Paaiškinimui esant kyla net didesnis pavojus, jog kritikai bandys jį „ištaisyti“, kas vestų prie žmogaus teisių pažeidimų.

Taigi bent kol kas translytiškumo fenomeno apologetai apsieina be paaiškinimo.

Translytis žurnalistas Alexas Baraschas, skelbiantis publikacijas tokiuose žiniasklaidos šaltiniuose kaip Washington Post, Variety ir Slate, kiek anksčiau teigė, kad mokslinio paaiškinimo translyčių tapatybėms siekimas gali padaryti daugiau žalos nei atnešti naudos. „Liūdna tikrovė yra ta, kad biologinis esencializmas padeda ne visada“, – rašė jis. (Biologinis esencializmas reiškia tai, ką žurnalistai įprastai vadina kaip faktais.)

Tačiau priežasčių ieškantys mokslininkai yra nepasotinami.

Kai kurie translytiškumą tyrinėjantys mokslininkai atsakymų ieško už biologijos ribų. Pavyzdžiui, neseniai Tarptautinis seksualinės sveikatos žurnalas paskelbė straipsnį, kuriame rašoma, kad viena iš priežasčių galėtų būti reinkarnacija. Tai buvo tema, kuri pasirodydavo japoniškuose komiksuose ar labai keistuose tinklaraščiuose, tačiau dabar tai yra daugėjančių trans mokslą remiančių įrodymų dalis.

Straipsnyje keturi mokslininkai iš Virginijos universiteto Medicinos mokyklos teigia, kad mergaitės, kurios elgiasi kaip berniukai, ir berniukai, kurie elgiasi kaip mergaitės, prisimena praėjusį gyvenimą, kuriame buvo kitos lyties. „Praėję gyvenimai gali būti trečiuoju veiksniu šalia genetikos ir aplinkos įtakos, kurie formuoja asmenybės raidą“, – mintija autoriai. „Mūsų tyrimas rodo, kad analizuojant praėjusio gyvenimo prisiminimus apibūdinančius vaikus pastebimas glaudus ryšys tarp lyties neatitikimo ir prisiminimų gyvenimo, kai jie buvo priešingos lyties.“

Galima manyti, kad remtis reinkarnacija yra absurdiškai nemoksliška. Vis dėlto tai yra translytiškumo mokslas (transgenderscience), taigi taikomi kitokie įrodymų standartai. Be to, Tarptautinis seksualinės sveikatos žurnalas yra recenzuojamas žurnalas, ir kas jūs esate, kad abejotumėte, ar pažangai ieškant priežasčių translytiškumo moksle reikalingi „įrodymai“? Kaip sako A. Baraschas, „turėtumėte pradėti tikėti translyčiais, kai jie atvirai pasisako apie tai, kas jie yra“. Netgi apie jų praėjusius gyvenimus, nugyventus kaip Egipto princesės ar įsiutę vikingai.

Dar didesnį nerimą apie tai, kad mokslas pasiduoda ieškodamas atsakymų translytiškumo klausimais sukėlė pasaulyje populiarus mokslo žurnalas Nature.

Spalio mėnesį žurnalui New York Times buvo nutekintas JAV Sveikatos ir socialinių reikalų departamento dokumentas su juodraštiniu genetika ir genitalijomis grįstu lyties apibrėžimu. Toks apibrėžimas su lytimi susijusioms valdžios taisyklėms ir reguliavimams sukurtų teisinę sistemą, kuri „turėtų biologinį pagrindą, kuris yra aiškus, pagrįstas mokslu, objektyvus ir administruojamas“.

Vedamajame straipsnyje pavadinimu „JAV pasiūlymas dėl lyties apibrėžimo neturi jokio mokslinio pagrindo“ žurnalas Nature pratrūko pykčiu. Jis teigė, kad pasiūlymas „yra baisi mintis, kuria reikia atsikratyti“. Pasiūlymas „neturi tokio mokslinio pagrindimo ir anuliuotų dešimtmečius progreso bei lyties (klasifikacija, pagrįsta vidinėmis ir išorinėmis kūno charakteristikomis) ir socialinės lyties (socialinio konstrukto, susijusio su biologiniais skirtumais, tačiau taip pat įsišaknijusio kultūroje, visuomenės normose ir individo elgesyje) supratimo.“

Įdomu, kad beveik tuo pačiu metu The Economist – ne mokslinis, tačiau socialiai progresyvus ir skrupulingus tyrimus atliekantis žurnalas – paskelbė skeptišką translytiškumo kontroversijos apžvalgą. Pagrindinis straipsnio susirūpinimas iš esmės buvo tas, kad liberali translyčių teisių interpretacija į pavojų statytų moteris ir vaikus. Straipsnyje teigta, kad dar yra žymiai per anksti keisti teisės aktus į juos įtraukiant naują mokslinių klausimų supratimą. „Mintis, kad socialinė ir biologinė lytys yra visiškai skirtingos yra nauja ir menkai suprantama.“

Taigi ar gali būti žurnalo Nature tiesus pareiškimas, kad lyties priskyrimas remiantis genetika ir genitalijomis „neturi jokio mokslinio pagrindo“ būti per kategoriškas? Galbūt jis iš tikrųjų reiškia, kad Trumpo administracija ignoruoja „ekspertų konsensusą“, kad lytis yra sudėtinga, o socialinė lytis yra spektras?

Nature Sveikatos departamento pasiūlymą apibūdino kaip „naujausią tarp pasiūlymų, kurie bandydami užsidirbti pigių politinių taškų piktnaudžiauja mokslu, jį ignoruoja bei kenkia marginalizuotoms grupėms“.

Bet kokį mokslą? Mokslą, paremtą „ekspertų konsensusu“, o ne laboratorijose taikomais moksliniais metodais? Mokslą, pagrįstą reinkarnacija? Galbūt atsižvelgiant į biologinių faktų trūkumą ir politinę skubą pateisinti translytiškumo ideologiją nenuostabu, kad kai kurie mokslininkai griebiasi neracionalaus ir neįrodomo misticizmo.

Debatai dėl translytiškumo kenkia tam, kaip veikia mokslas. Jei ši abejotina tendencija įsibėgės, ar išvysime mokslininkus tyrinėjant ryšį tarp translytiškumo ir frenologijos? Astrologijos? Homeopatijos? Argumentai, atrodo, eina niekais.

versta pagal Have scientists given up trying to explain transgender?

© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.