Neseniai pasklido žinios apie olandą, kuris spermos donorystės dėka gali būti tūkstančio vaikų tėvas. Dienraštis The Guardian paslaugiai atsekė šį džentelmeną, kuris kukliai skaičiuoja, kad vaikų skaičius yra daug žemesnis – apie 200.
Pasirodo, Louisas (dabar 68 metų amžiaus) sąmoningai nutarė susilaukti kuo daugiau vaikų tikėdamasis, kad kada nors kaip nors kas nors iš jų su juo susisieks. „Ėmiau svarstyti, kas mane atsimins, kai manęs nebebus? Kas apie mane kalbės? Kas bus mano įpėdinis?“ – pasakoja Louisas. „Manau, mūsų didžiausia baimė yra ne mirti, bet būti užmirštiems.“
„Louisas“ yra pseudonimas. Jo tėvas buvo iš Surinamo. Ankstyvus savo metus praleidęs ten, Louisas grįžo į Nyderlandus. Jis metė universitetą, dirbo banke, jam nepasisekė visa eilė santykių. Jam buvo sunku palaikyti ryšį su žmonėmis.
Tuomet jis sukurpė planą. Dvidešimt metų nuo 1982 m. jis tris kartus per savaitę trijose skirtingose klinikose aukojo spermą. Viena iš klinikų siaubingai melavo dėl jo charakteristikos. „Joje buvo sakoma, kad turiu universitetinį išsilavinimą, ėjau vadovaujančias pareigas banke ir nenorėjau, kad mano vaikai su manimi ateityje susisiektų“, – pasakoja Louisas. Jo donorystė nutrūko 2002 metais, kai jam buvo apie 50 metų. Atėjo laikas laukti.
2011 metais planas pradėjo duoti vaisių. Televizijoje pasirodė anonimo spermos donoro dvyniai, prašę savo tėvo pasirodyti. Pirmasis susitikimas su vaikais buvo įtemptas, tačiau teikiantis daug pasitenkinimo.
Nuo tada su juo susisiekė ir daugiau vaikų, ieškančių savo biologinių giminaičių. Iki šiol Louisas yra susipažinęs su 47 iš 57 vaikų, su kuriais jo giminystė yra patvirtinta. Vienas iš jų įformino jį kaip savo teisėtą tėvą. Kiti atsisakė su juo susitikti dar kartą.
Ar jis įžvelgia kokių nors etinių problemų? Kas, jeigu jis būtų perdavęs rimtą genetinę ydą? Kaip dėl netyčinės kraujomaišos tokioje mažoje šalyje kaip Nyderlandai? Kaip dėl vaikų teisės žinoti savo tėvą? „Šiame pasaulyje yra svarbesnių klausimų“, – teigė Louisas. Visi šie klausimai atrodė jį varginantys. Jam svarbiausia – po savęs palikti palikimą. Jis tiki, kad turėtų turėti apie 200 palikuonių, tuo tarpu spermos donorų vaikus vienijantis fondas mano, kad jų gali būti iki tūkstančio. „Faraonai statė piramides. Šie vaikai yra mano piramidės“, – sakė Louisas.
Louisas gali būti visų laikų vaisingiausias spermos donoras, bet jis turi daug pirmtakų. Du olandai taip pat tapo spermos donorais, apie kuriuos skelbė antraštės. Vienas spermą aukojo 11 dirbtinio apvaisinimo klinikų ir yra bent 102 vaikų tėvas. Kitas mėgsta senamadiškesnius metodus, todėl yra samdomas kaip eržilas ir tokiu būdu yra bent 114 vaikų tėvas. Tuo tarpu vienas britas netgi sukūrė internetinę svetainę, kurioje reklamuoja savo vyrišką jėgą. Prieš keletą metų jis tvirtino, kad turi 800 vaikų.
Spermos donorai neretai būna 15, 20, 25 ar 30 vaikų tėvais. Jei jie paaukojo spermos klinikai, jie gali net nenutuokti, kiek vaikų turi, ypač, jei jų produktas siunčiamas į užsienį. Daugelis šių vaikų niekada nesusipažins su savo tėvais. Dažnai tai jiems kelia didelį sielvartą.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija numato, kad vaikas „nuo gimimo momento […] turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas“. Vietoje to, dirbtiniu apvaisinimu besiverčiantys verslininkai ir netgi vyriausybės kuria spermos bankus. Bet kaip parodo Louiso atvejis, neatsakingas gyvybės sukūrimas yra nieko daugiau kaip nusikaltimas žmogiškumui.
versta pagal Meet the father of one thousand kids
© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.