Šiandien LR Seime buvo pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1, 3, 5, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XVP-350) – Pateikimo stadija. Balsavimo rezultatai: už 33, prieš 17, susilaikė 8.
Kviečiame susipažinti su frakcijų ir asmeninių balsavimo rezultatų lentelėmis čia.
Dėkojame Seimo nariams pasisakiusiems ir balsavusiems „Prieš” šį įstatymo projektą.
Trumpai apie projekto esmę:
Projektas kelia rimtą susirūpinimą dėl vaiko teisių apsaugos ir betėvystės skatinimo. Šiuo projektu siūloma įteisinti galimybę taikyti pagalbinio apvaisinimo procedūras ir vienišoms sveikoms moterims, nepriklausomai nuo to, ar yra sutuoktinis (partneris), neatsižvelgiant, ar tėvas yra pasirengęs dalyvauti vaiko auginime.
Tokiu būdu be kita ko menkinamos vyrų, kaip potencialių šeimos sutuoktinių bei tėčių galimybės sukurti šeimą ir tapti tėvais, taip įvykdyti vieną iš didžiausių kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslų.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas iš anksto užprogramuoja betėvystę – situaciją, kai dar už negimusį vaiką nusprendžiama, kad jis neturės tėčio. Tai nėra netikėta skaudi gyvenimo aplinkybių pasekmė (kaip žūtis ar skyrybos ir kt..), bet sąmoningas pasirinkimas, kurio pasekmes patirs vaikas.
Šis įstatymo projektas iš esmės prieštarauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, kurio 7 str. sako: „Kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną.“, 12 str. „Vaikas turi teisę gyventi ir bendrauti su savo abiem tėvais <…>“.
Valstybė privalo saugoti vaiko teisę turėti abu tėvus, o ne skatinti betėvystę! Tokios praktikos įteisinimas, kai vieno iš tėvų sąmoningai nėra nuo pat vaiko gyvybės pradėjimo, reiškia, kad Lietuvos Respublika paneigia šią vaikų teisę.
Gerbdami moterų norą susilaukti vaikų, turime neužmiršti, kad vaikui pradėti reikia dviejų t.y. vyro ir moters tarpusavio ryšio, kuris geriausiai išpildomas santuokoje. Būtent santuokoje geriausiai apsaugomi ir vaiko interesai.
Nėra moterų teisės „turėti vaiką“, bet yra vaiko teisė turėti tėvą ir motiną. Vaikas yra ne daiktas, o asmuo, kurio teisės turi būti saugomos nuo pat pradžių.
© 2025, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.