Diskusija apie Švietimo įstatymo pataisas – teisės eksperto R. Aušroto komentaras

Diskusija apie Švietimo įstatymo pataisas – teisės eksperto R. Aušroto komentaras

Vakar Laisvos visuomenės instituto atstovas teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas dalyvavo diskusijoje, aptariant LR Prezidento siūlomas Švietimo įstatymo (toliau – ŠĮ) pataisas, kalbančias apie ikimokyklinio ugdymo privalomumą ir pradinio ugdymo ankstinimą. Keletas eksperto R. Aušroto pastebėjimų:

  1. Renginyje nebuvo svarstytos su ŠĮ pataisomis susijusios rizikos, tačiau daug kalbama apie jų įgyvendinimą. 
  2. LVI atstovas išsakė su teisėkūros iniciatyva susijusias rizikas: ŠĮ pataisos yra ne kas kita, kaip bandymas spręsti įsisenėjusias centrinių ir savivaldos viešojo administravimo institucijų problemas, nustatant įstatymines pareigas tėvams. Pagal dabar galiojančią LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvarką, dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimo, kai vaikas auga socialinę riziką patiriančioje šeimoje, susijusios yra šios problemos: savivaldybės negebėjimas užtikrinti vaiko pavėžėjimo iki ugdymo įstaigos, darželių ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų stoka, priešmokyklinio ugdymo programų trūkumai susiję su orientacija į žinias, – visa tai nėra pagrindas nustatyti privalomą ikimokyklinį ugdymą ar ankstinti pradinį ugdymą. Sprendžiant socialinę riziką patiriančių vaikų problemą, neturėtų būtų nustatoma įstatyminė pareiga visiems tėvams. Tai būtų ta pati klaida, kuri buvo padaryta su Vaiko teisių apsaugos įstatymu.
  3.  LVI pasiūlė patikslinti 2 str. 7 str. 2 d. Švietimo įstatymo pataisų formuluotę –  “vaikui, augančiam socialinę riziką patiriančioje šeimoje turi būti užtikrinamas ikimokyklinis ugdymas”. Taip pat aiškiai apibrėžti “socialinę riziką patiriančios šeimos” sąvoką bei nustatyti aiškius kriterijus, kuriais vadovaujantis šeimai yra rekomenduojamas ikimokyklinis ugdymas.
  4. Švietimo įstatymo pakeitimai yra susiję su tėvų teisių ribojimu. Toks ribojimas turi būti teisėtas, pagrįstas ir proporcingas, neriboti tėvų teisių labiau, negu reikia. Todėl siūlyta atsisakyti nuostatos, kad kitus ribojimo atvejus nustato vykdomoji institucija.
  5. Pagal Švietimo įstatymą, derantį su Konstitucija, ikimokyklinis ugdymas pirmiausia yra tėvų teisė ir pareiga. Šioje srityje valstybės (švietimo sektoriaus) pareiga yra subsidiari ir apima tik tuos atvejus, kai šeimai reikalinga pagalba.
  6. Švietimo įstatymas numato tėvų diskrecijos teisę pasirinkti, nuo kelių – 6 ar 7 metų leisti vaiką į mokyklą. Todėl ankstinant privalomąjį ugdymą yra būtina šią tėvų teisę išlaikyti, nenustatant jokių papildomų apribojimų.
  7. Norint padėti tėvams, pagal subsidiarumo principą, būtina padėti šeimai taip, kaip jie prašo, bet ne diktuojant sistemai patogias sąlygas.

Švietimo mokslo ir sporto ministerijos deleguotas ekspertas L. Slušnys minėjo, kad yra “neskanūs duomenys”, kurie rodo, jog pradėjus institucinį ugdymą anksčiau, socialinę riziką patiriančių šeimų tėvai nusišalina nuo vaiko ugdymo. Manytina, kad ši rizika yra universali, nes ir karjerą darantys ar į materialinį uždarbį orientuoti tėvai taip pat yra linkę nusišalinti nuo pareigos ugdyti savo vaikus, tai perkeliant švietimo sistemai. Tokiu būdu priešmokyklinio ugdymo ankstinimas gali neigiamai paveikti tėvų pareigų įgyvendinimo kokybei.

JTO Vaiko teisių konvencijos 8 str.  nustato vaiko teisę į tapatybę. Darytina išvada, kad per ankstyvas institucinis ugdymas gali neigiamai įtakoti vaiko tapatybės formavimąsi. Šiuo atveju tapatybė suprantama kaip tvarių vaiko ryšių su savo tėvais, broliais ir seserimis formavimąsi, kultūrinių tradicijų perėmimą, gimtąją kalbą. Anksti išleidus vaiką į institucinį ugdymą – kyla klausimas, kur bus jo tapatybės centras: šeimoje ar darželyje? Ne atsitiktinai pokario lietuvių emigrantai JAV sąmoningai neleisdavo vaiko į institucinį ugdymą, kad jis įgytų lietuviškos tapatybės šaknis.

Šias ir kitas rizikas (ne tik finansus) yra būtina įvertinti, sprendžiant, kada turėtų prasidėti privalomas institucinis ugdymas, nuo 5 ar 6 metų.

© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.