Kokia mokykla padeda vaikams ateityje sukurti laimingą santuoką?

Kokia mokykla padeda vaikams ateityje sukurti laimingą santuoką?
Michael Cook

Diskusija apie privačių ir valstybinių mokyklų privalumus ir trūkumus dažniausiai sukasi apie jų gebėjimą pasiekti gerų mokymosi rezultatus, mokyklą baigusių mokinių dalį ir į aukštąsias mokyklas įstojusių mokinių skaičių. Aiškinamasi, kurio tipo mokyklos sėkmingiau suteikia vaikams įgūdžius, reikalingus jiems klestėti šiandieninėje ekonomikoje. […]

Tačiau gyvenime yra svarbu ne tik sėkmė mokykloje ir darbe. Svarbu išugdyti gero charakterio moteris ir vyrus, gerus piliečius, gerus sutuoktinius ir tėvus.

Pilietinis ugdymas ir asmeninių charakterio savybių ugdymas daugeliui yra kertiniai švietimo prioritetai.

2019 metų apklausos duomenimis, beveik trys ketvirtadaliai suaugusių amerikiečių teigė, kad pilietinio ugdymo pamokos turėtų būti privalomos visiems moksleiviams. 2015 metais „Education Next“ atlikta apklausa parodė, kad didžioji dauguma sutinka, kad asmeninių charakterio savybių ugdymui mokyklose turėtų būti skiriamas „didelis“ dėmesys. 

Amerikos įmonių institutas ir Šeimos studijų institutas ką tik paskelbė stulbinančią ataskaitą apie tai, kaip skirtingų tipų Amerikos mokykloms sekasi formuoti asmenines charakterio savybes, pavadintą „Protestantiška šeimos etika: kaip protestantiškos, katalikiškos, privačios ir valstybinės mokyklos susijusios su santuoka, skyrybomis ir vaikų gimimu ne santuokoje?“ Rezultatai stebina.

Tyrimo autoriai Brad Wilcox, Albert Cheng, Patrick J. Wolf ir Wendy Wang pastebi, kad dauguma tėvų iš mokyklų tikisi daugiau nei tik akademinių ir sporto pasiekimų:

„Įtariame, kad tėvai taip pat rūpinasi, kaip mokyklos gerai paruoštų jų sūnus ir dukras šeimos gyvenimui ateityje. Tai yra, tėvai tikisi, kad mokyklos maksimaliai padidina jų vaikų šansus vėliau gyvenime sukurti stiprias šeimas ir sumažina tikimybę sukurti šeimą dar prieš santuoką.“

Jie pastebi, kad mokyklos – tai ne tik klasės, bet ir „moralinės bendruomenės“. Jos nukreipia vaikus eiti vienu ar kitu pilietiniu ir šeimos keliu, net jei tai nėra jų ketinimas. Jos įdiegia moksleiviams tam tikras vertybes, normas, praktikas ir įpročius, taip pat suteikia specifinį bendraamžių įtakos ir socialinių tinklų kontekstą.

Galiausiai mokyklose suformuojama mokinių asmenybė su vienokiu ar kitokiu charakteriu. Skirtingi mokyklų tipai daro didelę įtaką charakterio formavimuisi, taip pat lemia ir tikimybę moksleiviui patekti į teisėsaugos akiratį, jų pilietinio įsitraukimo lygį ir moralinius įsipareigojimus, jaučiamus kaimynams.

 

Kaip skirtingų tipų mokykloms sekasi paruošti vaikus ateityje būti tėvais?

Mokslininkai teigia: „iki šiol nedaug žinojome apie tai, kaip skirtingų tipų mokyklos susijusios su būsimu moksleivių gyvenimu šeimose. Riboti šioje srityje atlikti tyrimai rodo, kad religinės mokyklos yra susijusios su didesniu jaunų žmonių santuokų skaičiumi, bet mažiau žinome apie tai, kaip skirtingų tipų mokyklos susijusios su skyrybų rizika ar ne santuokoje gimusiais vaikais.“

Šiam tyrimui autoriai naudojo padėtį visoje šalyje atspindinčius duomenis iš „Suprasti Ameriką“ tyrimo (angl. Understanding America Study, UAS) ir „Nacionalinio ilgalaikio tyrimo 1997“ (angl. National Longitudinal Survey 1997, NLSY97) ir tyrinėjo ryšius tarp pabaigtos mokslo įstaigos ir tikimybės susituokti, išsiskirti ir susilaukti vaikų ne santuokoje.

Privačiose mokyklose mokęsi vyrai ir moterys dažniau buvo susituokę, rečiau išsiskirdavo, jų tarpe mažiau gimdavo nesantuokinių vaikų.

Paveikslas žemiau vaizduoja, kokia dalis suaugusių amerikiečių iš kiekvieno mokyklų sektoriaus gyvena nepažeistoje santuokoje, buvo praeityje išsiskyrę, ar kada nors turėjo nesantuokinių vaikų (neįtraukiamos demografinės savybės tokios kaip rasė, etninė grupė, tėvų išsilavinimas, amžius ir lytis. Vis dėlto, tendencijos lieka nepakitę net įtraukiant demografines charakteristikas panaudojant regresinį modelį.) Tyrimo autoriai gavo šiuos rezultatus:

  • suaugusieji, praeityje lankę protestantiškas mokyklas, daugiau nei dvigubai dažniau gyveno nepažeistoje santuokoje lyginant su valstybines mokyklas lankiusiais. Jie taip pat beveik 50 proc. rečiau nei baigusieji valstybines mokyklas turėdavo nesantuokinių vaikų.
  • lankiusieji protestantiškas mokyklas bei pasaulietines privačias mokyklas turėjo 60 proc. mažesnę tikimybę patirti skyrybas, lyginant su valstybines mokyklas lankiusiais žmonėmis.
  • Lankiusieji katalikiškas mokyklas 30 proc. rečiau turėdavo nesantuokinių vaikų nei lankiusieji valstybines mokyklas.

Iš rezultatų matyti, kad berniukai ir mergaitės, lankantys privačias mokyklas, turi didesnę tikimybę ateityje išvengti nesantuokinių vaikų ir sudaryti santuokas bei jose gyventi. Ši tendencija ypač ryški tarp protestantiškų mokyklų mokinių.

Galima numanyti, kad šios mokyklos dažniau diegia tam tikrą „protestantišką šeimos etiką“ savo mokiniams. Ši etika atrodo ypatingai padedanti kurti stiprias ir stabilias šeimas.

Tyrimo išvados

Wilcox ir jo kolegos daro išvadą: „apskritai ši studija leidžia manyti, kad privačios mokyklos labiau tarnauja visuomenės gėriui skatindamos amerikiečius sudaryti stipresnes ir stabilesnes santuokas, lyginant su valstybinėmis mokyklomis. … Esminis dalykas: privačias mokyklas lankantys mokiniai turi didesnius šansus suaugę sukurti sėkmingas šeimas“.

Be abejo, šio tyrimo rezultatai turi būti tikslinami. Kurios krikščionybės atšakos sėkmingiau perduoda šeimos vertybes? Kokių tipų katalikiškos mokyklos? Kodėl protestantiškos mokyklos atrodo tai darančios sėkmingiau nei katalikiškosios? O kaip dėl namų mokymo?

Ypatingas šios ataskaitos bruožas yra tas, kad ji kelia klausimus, kurie retai užduodami žiniasklaidoje. Kokio tipo mokyklos kuria vertingiausią žmogiškąjį kapitalą? Kokio tipo mokyklos ruošia vaikus būti dosnius, darbščius, gerus sutuoktinius ir tėvus? Galiausiai, ar tai nėra pats svarbiausias rezultatas? Nes kokia žmogui nauda iš to, kad stodamas į aukštąją mokyklą surinks maksimalų balų skaičių, tačiau gyvenimą užbaigs išsiskyręs, nelaimingas ir vienišas?

Šaltinis: What kind of school will help your kids to be happily married?

© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.