Dovilas Petkus. Kurios partijos išduoda savo rinkėją?

Neseniai Laisvos visuomenės instituto užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa dėl vienalyčių partnerysčių įteisinimo Lietuvoje atskleidė įdomių faktų apie mūsų visuomenę bei politines partijas.

Apklausos metu daugiau nei 73 proc. gyventojų teigia nepritariantys vienalyčių partnerysčių, dabar vadinamų civilinėmis sąjungomis įteisinimui. Tačiau minimi procentai yra įdomesni žvelgiant iš laiko perspektyvos.

Šiemet sukanka dešimt metų nuo to laiko, kai pirmą kartą lietuvių buvo klausiama, ką jie mano apie vienalyčių porų santykių įteisinimą. 2012 m. tokioms sąjungoms nepritarė 74 proc. Šiemet tokių buvo 73 proc. Visa tai rodo, jog per ištisą dešimtmetį, kurio metu liberalios politinės jėgos ragino pakeisti šeimos sampratą, dosniai fonduose aprūpinamos LGBT organizacijos teikė skundus ir organizavo „pasididžiavimo“ eitynes, o nacionalinis transliuotojas LRT stengėsi visomis išgalėmis įtikinti mus priimti kitas šeimos formas jų statistinis pasiekimas – 1 proc. Trumpai tariant – jokio poveikio.

Tokį rezultatą galima paaiškinti tik keliais būdais. Pirma, lietuvių tauta galimai turi ypatingą atsparumo geną bet kokiai propagandai. Mokslinio marksizmo ir leninizmo katedrose išgyvenę lietuviai dabartiniais laikais tapo atsparūs ir moksliniam genderizmui. Antra opcija – mūsų LGBT agitatorių ir juos atstovaujančių politikų metodai yra atgrasūs ir neįtikinantys visuomenės keisti pažiūras.

Tokį spėjimą patvirtintų ir minėtoje apklausoje išryškėję rezultatai, kurie parodė, kad per pastaruosius porą metų valdžioje dominuojant Laisvės partijos retorikai, palaikymas vienalytėms sąjungoms menksta. Griežtai nepritariančių vienalytėms sąjungoms skaičius išaugo (54 proc.), o abejojančių ar ne taip griežtai prieš vienalytes sąjungas pasisakančių asmenų skaičius tirpo (2021 m. tokių buvo 24 proc., šiandien – vos 14 proc.).

Kurios partijos atstovauja rinkėjus tinkamai, o kurios – ne?

Apklausa taip pat parodė, kaip požiūris į vienalytes sąjungas pasiskirstęs tarp įvairių partijų elektoratų ir kaip jų nuostatas atstovauja išrinkti Seimo nariai.

Kalbant apie valdančiuosius galima pažymėti, kad abi liberalios partijos išties tinkamai ir proporcingai atstovauja savo rinkėją. Laisvės partijos rinkėjai akivaizdžiausiai Lietuvoje remia partnerysčių įteisinimo klausimą (96,3 proc.) ir jų partijų atstovai nuosekliai dirba šia linkme. Liberalų sąjūdžio atstovavimas rinkėjui ir proporcijos Seime taip pat atspindi jų rinkėjų nuotaikas. Nors Liberalų sąjūdžio rinkėjus vienalyčių partnerysčių klausimas skaldo (51 proc. pritaria, 43 proc. nepritaria), tą galime matyti ir parlamente, kuriame didesnė liberalų pusė partnerystes remia, tačiau vadinamieji keturi „agroliberalai“ atspindi konservatyvų partijos sparną šeimos klausimais.

Atvirkščiai nei Liberalų sąjūdžio partijoje yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų gretose. Nors didesnė konservatorių rinkėjų dalis nepritaria vienalytėms sąjungoms (46 proc. nepritaria, 37,6 proc pritaria, kiti – nežino), absoliuti konservatorių dauguma Seime partnerystes remia. Vienalytės sąjungos išties skaldo šiandieninę konservatorių partiją, bet elektoratą atstovaujanti proporcija Seime visiškai neatitinka realybės. Beveik 40 iš 50–ies konservatorių šiandien balsuoja už civilinės sąjungos ar partnerysčių projektus ir vos kas penktas šios partijos deleguotas Seimo narys susilaiko.

Opozicijai priklausančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Regionų frakcijos bei Lenkų rinkimų akcijos atstovai savo rinkėjų nuostatas nebalsuoti už tokias partnerystes įgyvendina tinkamai. Nors S. Skvernelio frakcijoje „Vardan Lietuvos“ atsirado keletas palaikymo balsų partnerystei (Lukas Savickas, Rūta Miliūtė, Tomas Tomilinas), bent jau kol kas dauguma šios frakcijos narių nuo palaikymo partnerystėms susilaikydavo. Ar šios partijos nariai nepakeis pažiūrų ir šioje rudens sesijoje – dar pamatysim. Visgi, „Vardan Lietuvos“ pritarimas vienalytėms sąjungoms būtų akivaizdi savojo elektorato išdavystė, kadangi net 82 proc. šią partiją palaikančių nusistatę prieš minėtas sąjungas.

Išskirtinio dėmesio opozicijoje verta Lietuvos socialdemokratų partija, kurią galime drąsiai vadinti labiausiai savo rinkėją Lietuvoje išdavusia partija šeimos klausimais. Lietuvos socialdemokratų rinkėjas vienalyčių sąjungų klausimu yra konservatyvesnis (81 proc. prieš) net ir už LVŽS elektorato atstovą (77 proc. prieš), tačiau partijos balsavimai Seime yra priešingi.

Didžioji dalis Socialdemokratų frakcijos Seimo narių palaiko šį klausimą, nors jų rinkėjas aiškiai nesutinka. Skirtingai nei TS – LKD ar Liberalų sąjūdžio atveju, tai net nėra skilimas, elektorato daugumos valia yra aiški, tačiau tokios nuomonės atstovavimas socialdemokratų tarpe yra visiškai menkas.

Dėmesį atkreipti į apklausos rezultatus verčia ir klausimas, kas turėtų spręsti klausimą dėl homoseksualių „šeimų“ įteisinimo. Dauguma gyventojų (57,7 proc.) teigia, kad tokie klausimai turėtų būti sprendžiami ne Seime, bet visuomenės referendumu.

Net ir Laisvės partijos rėmėjai, kurių absoliuti dauguma pasisako už Civilinės sąjungos įstatymo projektą, taip pat palankiau, nei kitų partijų atveju jį vertinantys LR liberalų sąjūdžio ir TS-LKD šalininkai, kalbant apie homoseksualių „šeimų“ įteisinimo klausimo sprendimą, pasisako ne už minėto įstatymo priėmimą Seime, o už referendumą, kuriame visuomenė balsuotų dėl Konstitucijos pataisos.

Jeigu Laisvės partiją būtų galima pagirti už nuoseklią poziciją keliant patį partnerystės klausimą, metodai, KAIP ši partija siekia įteisinti partnerystes Lietuvoje, jų rinkėjų valios neatspindi. 40 proc. Laisvės partijos rinkėjų pasisakant už tokio įstatymo priėmimą Seime, 44 proc. teigia, jog tokį sprendimą gali priimti tik tauta referendumu.

Šioje rudens sesijoje valdantieji vienalyčių sąjungų įteisinimą padarė pirmu savo darbotvarkės uždaviniu. Atsižvelgiant į apklausas ir ankstesnius balsavimus Seime, galime konstatuoti: socialdemokratai su konservatoriais – dvi tradicinės, dominuojančios politinės jėgos – yra labiausiai išdavusios savo rinkėją šeimos klausimais. Negana to, valdančiųjų pasiryžimas tokius įstatymus „prastumti“ Seime, o ne leidžiant dėl to spręsti tautai, neatitinka nei vienos partijos rinkėjų nuostatų.

Tokios apklausos būtinos tiek politikams, kad galėtų tinkamai įsivertinti, ar jie atstovauja savo rinkėjo balsą, tiek rinkėjams, kurie kituose rinkimuose galėtų matyti, kas juos išdavė, o kas – ne. Ar įsiklausys politikai į savo rinkėjų balsą? Ar turėsime tokių Seimo narių, kurie pakeis pažiūras ir jų dėka bus Lietuvoje įteisinta vienalytė partnerystė? Visą tai sužinosime jau visai netrukus.

Šaltinis: Laikmetis.lt

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.