img

Akušerė gyvybės kultūros puoselėjimo konferencijoje: tegul man pasako, kad embrionas – ne žmogus

Akušerė gyvybės kultūros puoselėjimo konferencijoje: tegul man pasako, kad embrionas – ne žmogus

„Su kolegomis juokaujame, kad jei kiekvieną gimtadienį švęstume su taure rankoje tai nebūtų, kam priimti gimdymus“, – pasakojo Akušerių ginekologų sąjungos atstovė, akušerė Alina Liepinaitienė. Tačiau, anot jos, akušerių darbas – ne vien tik gražiausių gyvenimo akimirkų stebėjimas.
„Per pirmąjį savo budėjimą susidūriau su situacija, kai atvažiavo moteris, kurios vaisius buvo žuvęs gimdoje. Bendravome 18 valandų ir visą tą laiką galvojau, ką darysiu, kai gims vaikelis“, – pasakojo akušerė. Šis vaikas gimė negyvas. „Ir aš jai [motinai] nesakiau nieko, tiesiog apkabinau, nes tokioms situacijoms nėra žodžių“, – sakė A. Liepinaitienė.

 

 

Akušerės teigimu, savo darbe jos profesijos atstovai su tokiomis situacijomis susiduria reguliariai. „Kai susiduriame su netektimi, ypač netektimi po naujagimio gimimo, kai tėvai laukė, tikėjosi, ir jie jo neteko. Tiek mums, tiek tėvams labai sunku. Mums sunku, nes nežinai, ką sakyti tėvams“, – dalinosi specialistė.
Ji teigė, kad neseniai, paskelbus naujieną apie negimusių vaikų laidojimo vietą Šiluvoje, ją sukrėtė komentaras, kuriame buvo klausiama: negi juos dar ir žmonėmis pradėsime vadinti?

„Man kaip specialistei ir kaip mamai buvo labai skaudu“, – sakė A. Liepinaitienė. Ji pati prisipažino kaip motina netekusi vienuolikos vaikų. „Jeigu yra kas nors pasaulyje, kas gali ateiti ir man į akis pasakyti, kad tai yra ne žmogus, tai aš labai norėčiau tokį žmogų pamatyti“, – sakė akušerė.

Mokslininkas: mokslo faktai padeda ir negimusį kūdikį pamatyti kaip žmogų

Į auditoriją akušerė Alina Liepinaitienė kreipėsi lapkričio 18 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Gyvybės kultūros puoselėjimas technologijų pažangos laikmetyje“. Renginyje buvo diskutuojama apie medicininius, teisinius ir pasaulėžiūrinius su gyvybės apsauga susijusius klausimus.

Konferencijoje pranešimą skaitęs genetikas profesorius dr. Danielius Serapinas, teigė, kad mokslo faktai padeda ir negimusį kūdikį pamatyti kaip žmogų. „Kai mes pamatome procesus – nuo genų susijungimo, iki prenatalinės atminties formavimosi, tikrai nekyla abejonių, kad čia egzistavo kažkoks stebuklas ir aukštesnis protas turėtų jį formuoti“, – sakė genetikos specialistas.

 

„Nuo pradėjimo momento suformuojamas naujo žmogaus genomas, genetinės informacijos rinkinys, kuris turi visą programą nuo pat pirmos ląstelės – akių, plaukų spalva, ūgis, charakterio ypatumai, su kai kuriomis išimtimis net gyvenimo trukmė. Eskizas jau yra, žmogui tik reikia nuspalvinti tą knygutę“, – teigė mokslininkas. Jo teigimu, genetikos požiūriu žmogaus gyvenimas prasideda nuo genų funkcionavimo pradžios – tai yra, nuo genų susijungimo momento.

Taip pat mokslininkas teigė, kad tėvų gyvenimo būdas gali paveikti vaiko genetiką. „Vien tik per mąstymo būdą, tėvų gyvenimo būdas gali paveiki vaiko charakterį ir psichikos sveikatos lygį“, – sakė mokslininkas. Anot jo, tai įrodyta epigenetikos mokslo tyrimais. Prof. dr. D. Serapino teigimu, tėvų gyvenimo būdas gali veikti embriono genų reguliaciją.

Mokslininkas teigė, kad embriono psichologija tikrai egzistuoja. „Šeštą-septintą savaitę formuojasi somatosensorinė sistema – nervai pasiekia iš smegenų užuominų raumenis. Jutiminiai nervai pasiekia sensorines zonas“, – sakė D. Serapinas.

„Jeigu pažiūrėsim į embriono smegenis, tai nuo aštuntos savaitės jau galime užfiksuoti elektrines bangas, užrašyti encefalogramą. Aišku, kiek tai susiję su mąstymu ir sąmoningumu – kitas klausimas. Čia yra elektrinės bangos. Bet kad miega vaisius ir yra miego ir būdravimo ritmai, tai tikrai – nuo šešioliktos savaitės“, – sakė tyrėjas.

„Smegenų asociaciniai ryšiai formuojasi iki gimimo. Ankščiau buvo manoma, kad analizė, suvokimas, priežasties ir pasekmės susiejimas yra tik po gimimo pasirodantis dalykas. Tačiau prieš keletą metų buvo publikuoti tyrimai, rodantys, kad sąmoningumas jau yra tikrai gerokai ankščiau iki gimimo. Ir net gi buvo iškelta hipotezė ar vaikas gali sapnuoti. Jau prieš dešimt metų buvo įrodyta, kad gali. Bet kas įdomiausia, kad yra padaryta prielaida, kad vaikas gali sapnuoti išorinį pasaulį dar iki gimimo“, – sakė D. Serapinas.

„Žvelgdami į vaisių galime matyti jo emocijas – verksmą, šypseną, net gi šypseną galime matyti iki gimimo. Pasirodo, kad vaisiaus smegenys yra jautresnės stresui, nei po gimimo“, – sakė D. Serapinas.

Iki gimimo smegenys turi teigiamą grįžtamąjį ryšį streso hormonui kortizoliui – gavusios streso hormono, jos išskiria jo dar daugiau. Gimus – atvirkščiai, smegenys atsako neigiamu grįžtamuoju ryšiu, slopindamos stresinę reakciją. Mokslininko teigimu, yra duomenų rodančių, kad motinos patiriamas stresas gali palikti genetinius įspaudus, lemiančius vaiko gyvenimo trukmę. Stresas turi įtaką su senėjimu susijusių telomerų ilgiui. Taip pat motinos patiriamas stresas turi įtakos vėliau vaiko patiriamiems elgesio sutrikimams, jo atsparumui stresui.

Mokslininkas teigė, kad kvantinė genetika rodo dar negimusį vaiką turint sąmonę – „nes yra įrodyta, kad mūsų smegenys yra ne tik smegenų masė, bet jose vyksta kvantinius dėsnius turintys procesai, kai dalelė gali būti ir teigiama, ir neigiama, ir tai priklauso nuo žmogaus požiūrio, nuo jo minčių, nuo jo vertybių. Ir būtent šitie tyrimai įrodė, kad žmogus yra daugiau nei psichologija su smegenų mase – o tai yra kažkas aukščiau.“

Psichologė: jei norime rūpintis vaiku, neišvengiamai turime rūpintis moterimi, šeima

Ne tik mokslinius psichologijos tyrimus, bet ir moteris konsultuojanti psichologė doc. dr. Giedrė Širvinskienė konferencijoje teigė, kad tapti motina daugeliui moterų yra ne tik didelis džiaugsmas, bet ir išbandymas.

„Labai dideli pokyčiai vyksta biologiniame lygmenyje, bet nemažesni vyksta ir psichologiniame lygmenyje, – sakė psichologė. – Nuo nėštumo pradžios moteris pradeda keliauti per motinystės tapsmo kelionę. Tai ne visada lengva kelionė – jos tapatybė keičiasi iš „aš moteris“ į „aš mama“. Kyla klausimai: ar sugebėsiu? Kokia aš būsiu mama?“

Doc. dr. G. Širvinskienė teigė, kad moters kelionė per nėštumą susijusi su daugybe įvairių emocijų, tikrai ne vien džiaugsmingomis. Nėštumas psichologinėje streso skalėje užima dvyliktą vietą – pirmojoje yra sutuoktinio mirtis, antrojoje skyrybos, trečiojoje – įkalinimas.

 

„Gali būti, kad besilaukianti moteris tuo pačiu metu susiduria su keliais didelį stresą keliančiais įvykiais. Pavyzdžiui, netektimi arba išsikyrimu“, – sakė psichologė.
Anot doc. dr. G. Širvinskienės, iš nėščiųjų dažnai tikimasi, kad emociškai jos skraidžios padebesiais. Tačiau tikrai ne visos moterys su džiaugsmu priima nėštumo faktą. Psichologė teigė, kad tyrimai rodo, jog maždaug kas dešimtai vaiką pagimdžiusiai moteriai buvo sunku priimti nėštumą.

„Daug yra kalbama apie pogimdyvinę depresiją, bet dažnai tie simptomai pasireiškia jau nėštumo metu“, – sakė G. Širvinskienė. Taip pat moterys susiduria su emociniais sunkumais po persileidimų. Psichologė sakėsi pastebėjusi, kad dažnai išgyvendamos gedėjimo procesą jos jaučiasi labai vienišos, nes yra mažiau priimta išgyventi dėl praradimo vaiko, kuris dar nebuvo gimęs. Kartais gedėjimo reakcijos būna itin sunkios, turi depresijos, potrauminio streso sindromo simptomų, moterims kyla sunkumų su priklausomybėmis.

„Tai nėra tik moters istorija, tik jos gyvenimo etapas. Tos patirtys persiduoda kitai kartai, turi patirtį vaikui“, – pastebėjo psichologė. Jos teigimu, motinų išgyvenamas stresas ar depresija didina riziką, kad vaikas susidurs su emociniais sunkumais ar kognityvinės raidos problemomis. Be to, jos teigimu, Lietuva turi aukštus vaikų emocinių ir elgesio sunkumų rodiklius.

Anot doc. dr. G. Širvinskienės, svarbu atsiminti, kad moteris nėštumo niekada neišgyvena socialiniame vakuume. Tai kaip į jos gyvenimo pokyčius reaguoja aplinkiniai be galo svarbu tiek jos, tiek vaiko ateičiai ir gerovei.

„Pati konsultuodama moteris, kurios išgyveną baimę, nerimą dėl nėštumo, girdžiu apie tokias situacijas, kai vyras moteriai sako: susitvarkyk arba išsiskirsim. Arba tėvai jaunai merginai sakė: negyvensi pas mus su savo vaiku, spręsk pati, mes tau nepadėsim. Arba moksleivei mokykloje pasakyta – nebandyk daugiau rodytis čia nėščia“, – patirtimi dalinosi specialistė. Jos teigimu, kai kuriais atvejais aplinkinių padrąsinimas gali būti svarbus prisidėjimas prie gyvybės kultūros puoselėjimo.

Teisininkas: pastebima antikonstitucinė tendencija svarbiausius klausimus spręsti apeinant Seimą

Teisininkas, Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Vytis Turonis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas požiūris, kad žmogaus teisės yra prigimtinės. Tai reiškia, kad jos egzistuoja nepriklausomai nuo susitarimų ir yra aukščiau išleistų įstatymų. „Prigimtines teises žmogus turi vien todėl, kad priklauso žmonių rūšiai. Jas turi kiekvienas žmogus, jei parodžius pirštu galima pasakyti, kad tai žmogus“, – sakė teisininkas.

 

V. Turonis aptarė ir konstitucinės teisės į žmogaus gyvybės apsaugą problemas praktikoje. Jis pastebėjo antikonstitucinę tendenciją svarbiausius politinės bendruomenės klausimus spręsti apeinant Seimą ir išvengiant viešo ir skaidraus teisėkūros proceso.

„Konstitucinis teismas ne viename nutarime yra pabrėžęs, kad teisę leisti įstatymus, įtvirtinančius su prigimtinėmis žmogaus teisėmis susijusias teises ir pareigas, gali tik Seimas“, – teigė V. Turonis. Anot jo, pavyzdžiui, abortų klausimas Lietuvoje reguliuojamas tik ministro įsakymų, nors sprendimus dėl jų, pagal konstitucinę doktriną, priimti gali tik Seimas.

Kritikos susilaukė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėl žmogaus teisių klausimus sprendžiančių poįstatyminių aktų. Pranešėjas davė suprasti, kad nuo to galiausiai nukenčiame visi, nes pasikeitus valdžiai nesunkiai gali būti pažeistos svarbiausios žmogaus teisės.

„Kyla pavojus prigimtinių teisių įgyvendinimui ir teisės stabilumui, nes pasikeitus vos vienam ministrui valstybės politika gyvybės ir sveikatos apsaugos srityje gali keistis dramatiškai“, – teigė teisininkas Vytis Turonis.

Teisininkas taip pat priminė, kad teisės į gyvybę apribojimai yra draudžiami, todėl valstybė ir jos institucijos turėtų būti itin atsargios priimdamos su žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos momentais susijusius teisės aktus. Anot teisės specialisto, Konstitucinio teismo doktrinoje aiškiai įtvirtinta, kad su žmogaus teisių ir laisvių ribojimais susiję klausimai gali būti sprendžiami tik įstatymu.

 

Konferencijoje pranešimus skaitė: LSMU Bioetikos katedros sociologė dr. Aušra Rimaitė, LSMU Šeimos medicinos klinikos genetikas prof. dr. Danielius Serapinas, LSMU Sveikatos psichologijos katedros vedėja doc. dr. Giedrė Širvinskienė, VDU Santuokos ir šeimos studijų centro prof. kun. Audrius Narbekovas ir prof. Birutė Obelenienė, teisininkas Vytis Turonis ir Lietuvos akušerių sąjungos atstovė, VDU doktorantė Alina Liepinaitienė.

Sveikinimo žodį tarė: Kauno klinikų direktorius dr. Tomas Lapinskas, J.E. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Seimo laikinosios grupės „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ pirmininkė Asta Kubilienė, buvęs Sveikatos apsaugos ministras bei Seimo narys Aurelijus Veryga.

Respublikinę mokslinę-praktinę konferenciją „Gyvybės kultūros puoselėjimas technologijų pažangos laikmetyje“ organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno klinikos, Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, Laisvos visuomenės institutas, VDU Katalikų teologijos fakultetas, Lietuvos akušerių sąjunga, Kauno arkivyskupijos šeimos centras, Krizinio nėštumo centras, LSMU Anesteziologijos klinika, Ateitininkų federacijos korporacija Gaja.

 

            

© 2022, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas“ (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.

1. PERIODINĖ PARAMA KAS MĖNESĮ


 

Teikti kas mėnesinę paramą galite per savo

elektroninės bankininkystės sistemą -

sudarę periodinio mokėjimo sutartį.

 

 



2. VIENKARTINĖ PARAMA

 

Įprasta vienkartinė parama bankiniu pavedimu

VšĮ Laisvos visuomenės institutas

K. Paco g. 4, Vilnius

J.a.kodas: 303081003

Sąskaitos nr.: LT417300010135577285

Bankas: Swedbank, AB, 73000, HABALT2

Paysera sąskaita:

EVP8310002518134 (LT283500010002518134)

3. 1.2 % NUO GPM











Kad ir kokiu būdu nuspręstumėte paremti LVI, džiaugtumėmės turėdami Jūsų kontaktus, kad galėtume Jums padėkoti, pakviesti į rėmėjams skirtus renginius. Laikydamiesi duomenų apsaugos reikalavimų, mes įsipareigojame niekam jų neatskleisti ir naudoti tik nurodytu pagrindu. Praneškite apie savo paramą el. paštu info(eta)laisvavisuomene.lt.

Nuoširdžiai dėkojame Jums už išreikštą pasitikėjimą ir paramą.