Grace Melton
Asmenis, kurių pamatinės žmogaus teisės yra pažeidžiamos, galima ir reikia ginti remiantis galiojančiais žmogaus teisių įstatymais ir normomis, nepaisant jų rasės, tautybės, lyties, seksualinės orientacijomis ar bet kokių kitų savybių. JTO valstybės narės ir žmogaus teisių gynėjai turėtų skatinti ir ginti pamatines, natūralias žmogaus teises, o ne iš naujo apibrėžinėti ar naikinti teises remiantis savo politinėmis preferencijomis.
Nieko nenustebino, kad liberalūs JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos kritikai griežtai kritikavo naujausią JAV Valstybės departamento Neatimamų teisių komisijos (angl. Commission on Unalienable Rights) pranešimą. Turint omenyje komisijos išvadą – kad kiekvienas asmuo turi teisę į pagarbą ir iš žmogiško orumo kylančias žmogaus teises – neatrodo, kad pranešimas bus sutiktas prieštaringai. Visgi, organizacijos Human Rights Watch teigimu, pranešimas tokias teises „pamina“.
Ji teisi, kad formaliai žmogaus teisių apsaugai skirti komitetai gali būti pasitelkiami kaip priedanga tokioms teisėms pakirsti, tačiau ji klysta tuo kaltindama Neatimamų teisių komisiją. Vietoje to ji turėtų pažvelgti į Jungtinių Tautų Organizaciją. JT žmogaus teisių apsaugos aparate yra sisteminių problemų, kurios prisideda prie prastų pamatinių teisių ir laisvių apsaugos rezultatų.
JT žmogaus teisių apsaugos mechanizmai gali sėkmingai skatinti ir ginti žmogaus teises tik tuo atveju, jei jų autoritetą ir legitimumą pripažins JT valstybės narės. JT organams ar biurokratams viršijant įgaliojimus, plečiant savo veikimo ribas ar plečiant ar iš naujo apibrėžiant sutartis, kurių jie patys privalo laikytis, tokiam legitimumui kenkiama. JT žmogaus teisių ekspertai ir biurokratai neturėtų kurti ar skatinti naujų teisių be valstybių narių leidimo. Tai ypač pasakytina apie atvejus, kai tokios naujos teisės pakerta ar kelia grėsmę tikroms pamatinėms žmogaus teisėms (pavyzdžiui, teisei į gyvybę, religijos, tikėjimo ar sąžinės laisvei), kurios yra įtvirtintos JT steigimo dokumentuose ir kodifikuotos tarptautinėje teisėje.
JT ataskaita apie smurtą ir diskriminaciją dėl lyties
Ypatingai ryškus šio JT politizavimo ir žmogaus teisių perprasminimo tendencijos pavyzdys –ataskaita dėl vardan religijos ar tikėjimo kylančių smurto ir diskriminacijos lyties pagrindu (angl. gender-based), kurią Žmogaus teisių tarybai pristatė specialusis pranešėjas religijos ir tikėjimo laisvės klausimais Ahmedas Shaheedas. Ši ataskaita yra vienas drąsiausių pažangiųjų žmogaus teisių biurokratų bandymų steigti naujas teises, skatinti abortą ir įtvirtinti išraiškas bei elgesį, susijusius su seksualine orientacija ir lyties tapatybe kartu aukojant tarptautiniu mastu pripažintą teisę į religijos laisvę ir sąžinės apsaugą. Tai turėtų labai neraminti tuos, kurie vertina gyvybę, šeimą ir religijos laisvę.
Specialusis pranešėjas teigė, kad ataskaita siekiama atkreipti dėmesį į vardan religijos ar tikėjimo kylantį smurtą ar diskriminaciją lyties pagrindu. Ataskaita galėjo akcentuoti esminius religijos laisvės pažeidimus, su kuriasi susiduria daugybė moterų visame pasaulyje, ypač – moterys iš religinių mažumų bendruomenių, kurios dažnai tampa nederamo elgesio ir smurto aukomis. Vietoj to, beveik visa ataskaita skirta pasmerkti tuos, kurie tiki negimusios gyvybės apsauga, santuoka kaip vieno vyro ir vienos moters sąjunga bei biologinės lyties nekintamumu.
Ironiška: šiame tariamo religijos laisvės eksperto pranešime religija ir tikintieji laikomi problema. Pranešėjas į išvadas įtraukė „smurto ir diskriminacijos dėl lyties reiškinių, atsirandančių dėl religiniais „pateisinimais“ grįstos valstybės politikos ir įstatymų“, sąrašą. Jis taip pat pažymėjo, kad „valstybės, kuriose tebeveikia įstatymai, kriminalizuojantys abiejų partnerių sutikimu pagrįstus tos pačios lyties asmenų santykius, tokių įstatymų išlaikymą grindė religiniais „pateisinimais“; teigdamos, kad tokie draudimai paremti islamo ar krikščionybės principais.“
Specialusis pranešėjas į smurto ir diskriminacijos dėl lyties sąrašą įtraukė „valstybės apribojimus naudotis seksualinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis“. Jis susirūpinęs pažymėjo, kad „daugelyje pasaulio šalių vyriausybės tebetaiko dalinius ar visiškus aborto draudimus. Religiniai veikėjai šias priemones skatina ir pasisako prieš pastangas pertvarkyti įstatymus.“ A. Shaheedas reiškė nepritarimą „diskriminaciniams religiniams įsakams, kurie daro įtaką įstatymams ir politikai dėl seksualinių ir reprodukcinių teisių ribojimo“, įskaitant „dalinį ar visišką draudimą atlikti abortą ar naudoti kontracepciją, pagalbinio apvaisinimo technologijų ir lyties keitimo operacijų draudimus bei įrodymais pagrįsto lytinio švietimo ribojimus“.
Toliau pranešime kaip ypatingą susirūpinimą kelianti sritis aptariamos paslaugų teikimo vietos, veikiančios atsižvelgiant į religinius įsitikinimus. Klausiama, ar gydytojams apskritai turėtų būti leidžiama prieštarauti abortams remiantis sąžinės įsitikinimais.
Tai, kad specialusis pranešėjas nuoširdžius tikinčiuosius ir gyvybės, šeimos ir tradicinės santuokos šalininkus laiko smurto ir diskriminacijos dėl lyties vykdytojais vien dėl to, kad pastarieji elgiasi vadovaudamiesi savo tikėjimo principus, ypač neramina. Jo pranešimas simbolizuoja tiesioginį išpuolį prieš religijos laisvę bei teisę į gyvybę, tėvų teises ir sąžinės apsaugą. Jis taip pat nusitaiko konkrečiai į JAV dėl leidimo remiantis religiniais įsitikinimais nesutikti atlikti aborto ar suteikti kontraceptinių priemonių. Ataskaitoje taip pat cituojami asmens seksualine orientacija ar lyties tapatybe pagrįsti skundai dėl įvaikinimo ar komercinių paslaugų teikimo taisyklių.
Tęsinys netrukus.
šaltinis: The Threat to Life and Liberty from the United Nations’ Abuse of Human Rights
© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.