img

Kodėl kovojančius už gyvybę turėtų neraminti Pasaulio sveikatos organizacijos politika?

Kodėl kovojančius už gyvybę turėtų neraminti Pasaulio sveikatos organizacijos politika?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įrodė esanti abortų ir seksualinės laisvės šalininkė, paskelbusi, kad koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu abortai yra būtina paslauga. Organizacijos sveikatos pareigūnai teigė, kad galimas moters užsikrėtimas virusu neturėtų sutrukdyti jai gauti aborto paslaugų, o jei ji gyvena valstijoje, kurioje ribojami abortai, moteris turėtų rinktis priemones, kuriomis abortą galima pasidaryti namuose. Tai ne tik pavojinga, bet ir atskleidžia radikalią politiką organizacijos, kuri turėtų pirmenybę teikti žmonių sveikatai ir gerovei.

Praeityje PSO bendradarbiavo su Tarptautine planuotos tėvystės federacija (angl. International Planned Parenthood Federation, IPPF) skatindami abortą ir įvairias seksualines praktikas. Viena iš šio bendro projekto propaguojamų idėjų teigia, kad programos, nukreiptos į seksualinio susilaikymo skatinimą, yra žalingos „jaunuolių seksualinei ir reprodukcinei sveikatai ir teisėms“. PSO ir IPPF programos skatina lengvai paveikiamus 9-12 metų jaunuolius slapta masturbuotis, tikina 15-18 metų paauglius, kad neverta perimti tėvų požiūrio į seksą ir moko 12–15 metų amžiaus vaikus kaip patirti malonumą iš lytinių santykių nerizikuojant pastoti.

Tačiau šios bendros pastangos įtvirtinti visapusišką lytinį švietimą slepia ir paauglių merginų mokymą apie „aborto teises“, ir informaciją apie skubios kontracepcijos naudojimą. Nors skubios kontracepcijos priemonių, tokių kaip „Plan B“, „Ella“ ar „Morning After Pill“ šalininkai tikina, kad šios tabletės tik užkerta kelią nėštumui, neveikdamos kaip abortą sukeliantys vaistai, tačiau tai klaidinantis teiginys. Siekdami hormoninę kontracepciją paversti norma, Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija (angl. American College of Obstetricians and Gynecologists, ACOG) pakeitė kontracepcijos apibrėžimą.

Vietoj apibrėžimo, teigusio, kad gyvybė pradedama apvaisinimo metu, 1965 metais ACOG įvedė nuostatą, kad ji pradedama nuo implantacijos momento, kas leido skubios kontracepcijos pardavėjams teigti, kad ji nesukelia aborto. Tačiau pakeisdamos moters gimdos gleivinę, skubios kontracepcijos priemonės gali sukurti besivystančiam embrionui priešišką aplinką, o tai, kad neleidžiama implantuotis jau užsimezgusiai naujai gyvybei – tik antrinis poveikis. Nors „kito ryto“ tabletės nebūtinai sukelia abortą, jos gali veikti būtent taip, jei nesutrukdoma ovuliacijai.

Dar viena priežastis nerimauti dėl PSO politikos yra ta, kad hormoninė kontracepcija ir skubi kontracepcija gali drastiškai pakeisti moters kūną. Ypač nerimą kelia atvejai, kai tokie hormoninės kontracepcijos metodai reklamuojami jaunoms merginoms, nes jie ne tik gali žaloti jų reprodukcinės sistemos sveikatą, bet, skubios kontracepcijos atveju, moteriai gali padidėti negimdinio nėštumo rizika.

Neseniai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė, kad finansavimas, kuris buvo numatytas PSO, bus nukreiptas „Raudonojo kryžiaus“ ir „Samaritan’s Purse“ organizacijoms, siekiant kovoti su COVID-19. Ši žinia pasirodė tada, kai, remiantis PSO rekomendacijomis, Jungtinės Tautos bandė pasiekti, kad būtų patvirtintas 2 mlrd. dolerių kovos su virusu išlaidų planas, kuriame numatomas ir abortų finansavimas.

Šaltinis: ISSUESWhy pro-lifers should question the agenda of the World Health Organization

© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.