Specialistai: žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose vyksta medikamentinio aborto rinkodaros kampanija

Rugsėjo 15 dieną, minint Pasaulinę pacientų saugos dieną, Seimo laikinosios grupės „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ pirmininkė, medikė Asta Kubilienė organizavo spaudos konferenciją „Vaistai be žalos“, skirtą saugiam vaistų vartojimui.

„Pasaulinė pacientų saugos diena grindžiama pagrindiniu medicinos principu, kuris yra Hipokrato priesaikoje – pirmiausia nepakenkti. Saugus medikamento vartojimas apima įvairius aspektus: informacija apie vaistą, pastangas užkirsti kelią klaidoms, susijusioms su vaistų paskyrimu, jų vartojimu, suderinamumu ir panašiai. Neteko girdėti, kad ką nors šia tema darytų Sveikatos apsaugos ministerija ar Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, ir tai nuvilia. Šia konferencija stengsimės atskleisti nerimą keliančius aspektus dėl pacientų sveikatos, taip pat didinti visuomenės informuotumą ir įsitraukimą, stiprinti visuotinį supratimą ir valstybės tarnautojų veiksmų atsakingumą, kuriais būtų skatinama pacientų sauga“, – teigė A. Kubilienė.

Farmakologas doc. dr. Rimas Jankūnas atkreipė dėmesį, jog dažnai skelbiama, kad vaistai sukelia tik pageidaujamą poveikį – neva galima saugiai ir be jokių pasekmių nutraukti nėštumą tabletėmis, pasikeisti lytį hormoniniais vaistais ir pan. „Deja, istorija dažniausiai rodo ką kita. Sveikatos apsaugos ministras davė pradžią tam, kas vadinama vaistinio nėštumo nutraukimo paslauga, tačiau vaistas, kuriuo tai būtų daroma – Mifepristonas – Lietuvoje net nėra registruotas. Tai apie ką mes kalbame? Pirmiausia turėtų būti atliekamas saugumo ir veiksmingumo vertinimas ir tik po to galvojama, ar vaistą įtraukti į gydymo schemas. Paskaitykime, kas nurodoma vaisto informaciniame lapelyje: vaistas labai dažnai sukelia šalutinį poveikį, lengviausias nurodomas poveikis – būtinybė hospitalizuoti. Infekcija po aborto gali kilti iki 5 proc. atvejų, virškinimo sutrikimai – daugiau nei 10 proc. atvejų, lytinės sistemos sutrikimai, pvz., stiprus kraujavimas, maždaug 5 proc. atvejų. Ir Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai anksčiau yra kilę didelių abejonių dėl šio vaisto saugumo, cituoju jos žodžius: „Moters mirties rizika yra maždaug 10 kartų didesnė nei chirurginio aborto atvejų.“ Taip pat: „Nėra ilgalaikių tyrimų duomenų apie ilgalaikes pasekmes moters sveikatai.“ Tuomet kodėl vežimas statomas prieš arklį? VVKT turėtų įvertinti vaistinio aborto naudą ir riziką, taip pat palyginti chirurginio aborto keliamas rizikas ir tik tuomet, gavęs VVKT išvadas, ministras turėtų nagrinėti vaistinio aborto galimybę.“

VDU Santuokos ir šeimos studijų centro vyr. mokslo darbuotoja prof. Birutė Obelenienė apžvelgė, kaip kryptingai viešojoje erdvėje apie nėštumą kalbama negatyviai, o apie jo nutraukimą pozityviai – saugus abortas. Kokia žinutė yra siunčiama moteriai ir visuomenei?

„PSO išskyrė 5 saugaus vaisto kriterijus, skirtus pacientams, iš kurių pirmasis – „ sužinok viską apie vaistą“: kaip jis veikia, kokie pašaliniai reiškiniai, kokios alternatyvos. Šiuo metu žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose vyksta medikamentinio aborto rinkodarinė kampanija. Pasisakantys asmenys naudoja tuos pačius terminus: „saugesnis būdas“, „medikamentinis abortas – saugus abortas“, „moteris turi teisę rinktis“, „mokslu įrodyta“ ir pan. Apie nėštumą įprasta ne tik viešoje erdvėje, bet ir mokykliniuose vadovėliuose kalbėti tik neigiamai: nenorimas, nelauktas, neplanuotas, apsisaugoti nuo nėštumo, apsisaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų ir nėštumo. Tačiau kalbant apie abortą, vartojama teigiama nuostata – saugus abortas“, kalbėjo profesorė, savo kalboje pateikdama informacijos pavyzdžius, kurie pasiekia moterį, jei ji nori sužinoti kaip veikia medikamentinį abortą sukeliantis preparatas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė dalinosi savo įžvalgomis apie teisės aktų reikalavimus informuotam paciento sutikimui. Pasak jos, „pacientų teises apibrėžiantys įstatymai, susiformavusi teismų praktika yra labai aiški: pacientas turi būti informuojamas ne tik apie gydymo naudą ir privalumus, bet ir apie galinčias kilti komplikacijas bei „kitas aplinkybes“, jei tik jos gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo. Politikų, o ypač sveikatos apsaugos ministro, nuolatinis kartojimas, kad medikamentinis abortas „saugus“, turi komercinės reklamos požymių ir nieko bendro neturi su tikrai informuotu bei laisvu paciento pasirinkimu, yra klaidinantis ir sukeliantis apgaulingus lūkesčius, kad pavartojus jokių komplikacijų nekils.“

Galiausiai medikų sąžinės laisvės tema savo žodį tarė ir medikai. LSMU Kauno ligoninės gydytojas akušeris-ginekologas, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto lektorius gydytojas akušeris-ginekologas Gerimantas Čerkauskas pabrėžė: „Paciento sauga tikrai negali būti reikiamai užtikrinta vien vaistininko patarimais ar įspėjimais dėl vartojimo būdo. Didžiausią riziką šiuo atveju sukelia ne pati cheminė medžiaga, o nėštumo nutrūkimo komplikacijos. Šalyse, kur jau seniai taikomas medikamentinis abortas Mifepristonu, turima duomenų, kad medikamentinio aborto padariniai gali būti dar skaudesni pacientei, nes neužtikrinama tinkama medicininė priežiūra ir pavėluotai gydomos komplikacijos.“

Jam antrino kolega, Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ valdybos narys akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas: „Žmogaus gemalą sunaikinančių preparatų atėjimas į rinką padidins abortų skaičių. Ir tam yra žmogiškos priežastys: medikams paprasčiau išrašyti receptą stipriai prieš gyvybę veikiančiam preparatui, nei dalyvauti kruvinoje chirurginėje operacijoje; krizėje atsidūrusi nėščioji rinksis šį metodą, nes visa tai galima atlikti slaptoje vietoje. O rezultatas – dar daugiau negimusių vaikų.“ Tuo pačiu akušeris-ginekologas stebėjosi, kad naujame Sveikatos apsaugos ministro įsakyme palikta viršutinė aborto riba – 12 savaičių, nors jau keli metai Lietuvoje įteisinta praktika, kad tokiame nėštume atliekami ultragarsiniai vaisiaus tyrimai, kurių metu vertinami vaisiaus vidaus organai, nustatomos galimos ligos. Pasak gydytojo, dedamos pastangos tinkamai paruošti medikus, įsigyti gerą ultragarsinę įrangą ir lygiagrečiai tokiame pačiame vaisiaus amžiuje ketinama toliau leisti atlikti abortus.

Pranešimus sekė diskusija, kurios metu pasisakė Seimo nariai. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis teigė: „Sprendimą gimdyti ar ne moteris turėtų priimti gavusi visą reikiamą informaciją: kokios valstybės paramos sau ir kūdikiui ji gali tikėtis, kokia yra būsimo tėvo, net ir nepageidaujančio kūdikio, atsakomybė ir prievolės prisidėti prie jo išlaikymo, kokias apgyvendinimo, pagalbos daiktais galimybes ar kitą socialinę paramą siūlo valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos. Kiekviena besilaukianti moteris nusipelno saugios aplinkos, kur bus išklausyta be pasmerkimo ir spaudimo, kur gaus visus reikalingus atsakymus į savo klausimus ir būtiną pagalbą, nepaisant to, kokį sprendimą priims.”

Lietuvos regionų frakcijai priklausanti Švietimo ir mokslo komiteto narė Beata Petkevič diskusijos metu pabrėžė: „Saugaus vaistų vartojimo procese labai svarbi yra paciento ir gydytojo komunikacija. Taip pat svarbu užtikrinti, kad galimos nepageidautinos reakcijos į vaistus būtų registruojamos ir tiriamos atitinkamų instancijų. Visais atvejais reikia saugaus vaistų vartojimo monitoringo.“

Pasaulinė pacientų saugos diena yra viena iš PSO pasaulinių visuomenės sveikatos dienų. Pagrindiniai jos tikslai yra didinti visuotinį informuotumą apie didelę su vaistais susijusios žalos naštą, atsirandančią dėl klaidų, susijusių su vaistais ir nesaugia jų vartojimo praktika ir prašyti imtis skubių veiksmų vaistų saugai gerinti; įtraukti pagrindines suinteresuotąsias šalis ir partnerius į pastangas užkirsti kelią klaidoms, susijusioms su vaistais, ir įgalinti pacientus ir jų šeimos narius aktyviai dalyvauti saugaus vaistų vartojimo procese.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.