Krikščioniško pilietinio veikimo forumas: kad gyventume teisingesnėje visuomenėje, siekiančioje bendrojo gėrio (I dalis)

Krikščioniško pilietinio veikimo forumas: kad gyventume teisingesnėje visuomenėje, siekiančioje bendrojo gėrio (I dalis)

Siūlome Krikščioniško pilietinio veikimo forumo konferencijos „Krikščioniškas veikimas bendrojo gėrio link“, vykusios kovo 4 d. Vilniuje, pirmąją įrašo dalį.

Konferenciją įžanginiu žodžiu pradėjęs jos moderatorius Vidmantas Valiušaitis trumpai aptarė ženklus, liudijančius Lietuvos, kaip socialinės bendrijos, nykimą („Lietuvių tauta žengia istorinėn nebūtin“). Moderatorius palygino sovietinio režimo ir po 90-ųjų kilusias grėsmes tautos išlikimui, įvardijo šių grėsmių skirtumus: sovietinė sistema daugiau siekė kalinti, kankinti ir naikinti kūną, o dabartinė, atvirkščiai, kūną paleidžia tarsi laivelį be kompaso plaukioti beribiame vandenyne, pasigrobdama žmogaus sielą. Pastarosios blogio formos, dvasinis priešas daug sunkiau atpažįstamas. V. Valiušaitis priminė vieną moderniųjų lietuvių politinės doktrinos kūrėjų Antaną Maceiną, dar anuomet perspėjusį, kad ne tik komunizmas nesuderinamas su lietuviškumu, bet ir jam oponuojantis buržuazinis materializmas. Ieškodamas, kas tuomet galėtų užtikrinti lietuviškumo išsaugojimą, A. Maceina „idealistiškai nusiteikusios asmenybės“ ugdymo uždavinį nurodė kaip pamatinį. Tai, anot V. Valiušaičio, galėtų būti ir Krikščioniško pilietinio veikimo forumo pagrindinė nuostata.

Šią mintį pratęsė ir sveikinimo žodį taręs Kauno arkivyskupijos vyskupas Kęstutis Kėvalas, pakvietęs Forumą sekti šventojo Kazimiero, pirmojo Lietuvos globėjo, pavyzdžiu ir savo veikloje „suderinti du, atrodytų, nesuderinamus dalykus – šventumą ir pilietinį, net valstybinį veikimą“. Kalbėdamas apie bendrąjį gėrį – tai, ko ir siekia burdamiesi pilietiniam veikimui krikščionys, vyskupas K. Kėvalas pabrėžė: „Mūsų laikų individualizmas yra tai, kas labiausiai trukdo siekti bendrojo gėrio – tam tikros visumos, o individų suma visuomet mažiau, nei juos galinti suvienyti visuma. Tiesa (apie žmogų, jo prigimtį, bendruomenę) ir yra tas trokštamas bendrasis gėris, kurio labiausiai trūksta mūsų visuomenei. Šiandien madinga kalbėti apie kitką – „vertybes“, tačiau tai Apšvietos terminas. Apie „vertybes“ kalba, jomis vadovaujasi ir diktatoriai, bet jiems svetima tiesa ir teisingumo dorybė. Krikščionims pirmiausiai dera kalbėti apie dorybes, jų sąrangą.

Vyskupo Mindaugo Sabučio sveikinimą perdavęs evangelikų liuteronų kunigas Ričardas Dokšas kvietė susirinkusius ieškoti sprendimų vadovaujantis Jėzaus priesaku: „Visų pirmiausia ieškokite Dievo Karalystės ir jo teisumo, o visa kita bus jums pridėta“ (Mt 6, 33).

VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. dr. Benas Ulevičius, ieškodamas atsakymo į savo pranešimo pavadinime iškeltą klausimą „Kodėl krikščioniui svarbu būti pilietiškam“, svarstė, kaip paskatinti žmones drąsiau liudyti savo krikščioniškąją tapatybę, kaip krikščionys, pašaukti būti „druska“, turėtų veikti viešajame gyvenime, kad šis jų pašaukimas būtų realizuotas. Krikščionys gyvena objektyvaus – būties – pagrindo pajauta, todėl jiems galimas įsiklausymas, pagarbus santykis su kitu ir su būtimi. Tokia veikla nėra matuojama kaštų-naudos kriterijumi, todėl krikščionys nėra patogūs žmonės darbo pasaulyje. Žmogus, tapęs krikščionimi, ne tik kad nenustoja būti piliečiu ar nepersikelia „į kitą krantą“, bet pašauktas tapti pasaulio „druskintoju“: druska, nors ir nėra vartojimui skirtas atskiras patiekalas, tačiau ištirpdama kitame, turi galią išryškinti kito natūraliąsias savybes. Tinkamai pasitarnaudama kitam, druska beveik neturi būti juntama, antraip – jos per daug. Taip didįjį Dievo ir artimo meilės įsakymą vykdantis krikščionis nėra dominuojančioji santykio pusė, bet tarnaujančioji (Kito gėriui, bendrajam gėriui). Kadangi druska apsaugo maistą nuo gedimo, ji turėtų būti ypač paklausi per istorinius lūžius, kuomet gyvenama „ribinėse situacijose“.

Jūsų dėmesiui siūlome ir Aušros Gabalytės (Aikštės TV, Tiesos.lt) reportažą:

http://https://www.youtube.com/watch?v=ynNDIK6WAQM

 

© 2017 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.