img

MOTERŲ KREIPIMASIS – PRIEŠ STAMBULO KONVENCIJOS RATIFIKAVIMĄ

MOTERŲ KREIPIMASIS – PRIEŠ STAMBULO KONVENCIJOS RATIFIKAVIMĄ
 
Lietuvos Respublikos Prezidentui
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui

Viešas MOTERŲ kreipimasis

Prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą

 

Mes, šį kreipimąsi pasirašiusios moterys, atsiribojame nuo siūlymo Lietuvoje ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Stambulo konvencija).

Stambulo konvencija remiasi klasių kovos ideologija, kuri yra lengvai atpažįstama sovietinę okupaciją patyrusioje Lietuvoje. Šioje konvencijoje Smurto problema yra vertinama per galios santykių išraišką tarp išnaudotojų (vyrų) ir engiamųjų (moterų): „smurtas prieš moteris yra istoriškai susiklosčiusių nelygių vyrų ir moterų galios santykių išraiška, kuri lėmė vyrų dominavimą moterų atžvilgiu bei moterų diskriminavimą ir užkirto kelią visavertei moterų pažangai“. Nesutinkame su tokiu ideologizuotu istorinės praeities vertinimu, supriešinančiu vyrus ir moteris bei akcentuojančiu nevisavertę moterų pažangą. Esame dėkingos tūkstančiams Lietuvos vyrų, kurie kartu su moterimis dalinosi rūpesčiais, palaikė vieni kitus sudėtingose istorinėse situacijose, kovojo už Lietuvos nepriklausomybę ir kūrė bendrąjį visuomenės gėrį. Vyrų ir moterų pasiaukojimo ir bendro darbo dėka Lietuva tapo šalimi, kurioje gera gyventi.

Esame įsitikinusios, kad kovai su smurtu nepadės vyrų kaltinimas dominavimu ir kartojimas, kad moterys visada buvo ir yra smurto, diskriminacijos ir nelygybės aukos. Tai supriešina skirtingų lyčių atstovus ir stiprina stereotipą, kad moterys yra silpnos ir priklausomos nuo vyrų.

Iš tiesų Lietuvoje dauguma vyrų nesmurtauja prieš moteris, bet gerbia jų orumą ir teises. Taip pat nepaneigiamas faktas, kad kai kurios moterys smurtauja prieš vyrus – tai dažniausiai yra latentinis, sunkiai įrodomas psichologinis smurtas, kurio nesimato statistiniuose duomenyse. Todėl apibendrinantys Stambulo konvencijos teiginiai apie išimtinį vyrų smurtą moterų atžvilgiu yra neteisingi.

Stambulo konvencija teigia, jog vyras smurtauja prieš moterį dėl jos lyties, t. y. dėl to, kad ji yra moteris. Tokia prielaida nėra pagrįsta jokiais moksliniais tyrimais. Tuo tarpu sisteminiai smurtą skatinantys reiškiniai (alkoholizmas, nedarbas, skurdas ir pan.) lieka antrame plane. Tai lemia, kad smurto prevencijai ir kovai su juo Stambulo konvencija siūlo ydingas priemonės.

Stambulo konvencijos 12 str. nustato pareigą valstybėms imtis būtinų priemonių, „kuriomis būtų skatinami socialinių ir kultūrinių moterų ir vyrų elgsenos modelių pokyčiai, siekdamos panaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamus žemesnės moterų padėties idėja arba stereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis“. Tačiau žemesnę moterų padėtį įtvirtinantys prietarai, kurie turi būti naikinami, negali būti painiojami su kultūrinėmis tradicijomis ir moralės normomis, kylančiomis iš vyrų ir moterų prigimtinio skirtingumo. Pastarosios normos yra visuomenės būdas puoselėti tai, kas yra geriausio vyrų ir moterų prigimtyje. Lietuvos visuomenė vyrus ir moteris laiko lygiaverčiais, bet kartu pripažįsta prigimtinius lyčių skirtumus, kurie duoda pagrindą šeimos sukūrimui, praturtina kultūrą ir visuomenę. Tai nėra problema, kuri turi būti sprendžiama. Tuo labiau, kad nėra jokių įrodymų, jog “stereotipinių moterų ir vyrų vaidmenų” naikinimas gali padėti kovoje su smurtu prieš moteris.

Iš Konvencijos siūlomų priemonių ypatingą susirūpinimą kelia 14 str. numatyta pareiga medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis” įtraukti į visas privalomo vaikų ugdymo programas. Ši prievolė prieštarauja LR Konstitucijos 26 str. įtvirtintai prigimtinei tėvų teisei „nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“.

Konvencija vartoja Lietuvos teisėje neegzistuojančią „socialinės lyties” (gender) sąvoką, o Konvencijos 4 str. 3 d.  numato draudimą diskriminuoti „dėl socialinės lyties tapatybės“. Tai reiškia, kad diskriminavimu galėtų būti laikomas atsisakymas pripažinti asmens pageidaujamą „socialinę lyties tapatybę“ tiek privačioje, tiek viešoje sferose, įskaitant švietimo ir ugdymo įstaigas. Taip didelei daliai Lietuvos piliečių būtų atimta teisė vadovautis prigimtine (biologine) lyties samprata, o su tuo nesutinkantys būtų persekiojami „už diskriminaciją“.

Stambulo konvencijos siūlomas priemones galima apibendrinti kaip viešo ir privataus gyvenimo stebėjimą ir kontrolę, pasitelkiant politines galias, nacionalines ir tarptautines organizacijas, švietimo sistemą, žiniasklaidos, kultūros ir laisvalaikio priemones tam, kad būtų perauklėjama Lietuvos visuomenė ir keičiamas mūsų elgesys. Iš Konvencijos teksto matyti, kad ją ratifikavus, vienus mąstymo stereotipus privalomai keistų kiti, o laisvė vadovautis „savo galva“ būtų ribojama, siekiant paversti Lietuvos gyventojus vienodais „pažangiais žmonėmis“.

Mes nesutinkame su Stambulo konvencijos ideologija, kuri supriešina vyrus ir moteris. Veiksminga smurto prevencija turėtų vesti priešinga kryptimi – į vyrų ir moterų tarpusavio pagarbą, sutaikinimą, darnos šeimos santykiuose atstatymą. Tuo tikslu teisės aktai visus žmones turi traktuoti lygiavertiškai, ginti kiekvieno prigimtinį orumą ir lygias teises. Lietuvos teisinė Sistema remiasi visų asmenų lygybės principu. Mūsų šalies įstatymai moterims nustato tokias pat teises kaip ir vyrams, draudžia diskriminaciją bei numato kovai su smurtu prieš abiejų lyčių asmenis reikalingas nuostatas.

Lietuvos gyventojams nėra būdingas požiūris, kad moterų padėtis visuomenėje yra žemesnė nei vyrų. Mes turime lygias galimybes rinktis mums patinkančias profesijas, pagal savo įdėtas pastangas ir kompetencijas užimti vadovaujančias pareigas. Džiaugiamės, kad dėl ilgų vaiko priežiūros atostogų didelę dalį savo laiko galime skirti šeimai bei vaikams. Tai yra mūsų laisvas ir sąmoningas pasirinkimas, kuris, be abejo, lemia tai, kad toli gražu ne visos skiriame tiek pat laiko ir jėgų konkurencijai dėl karjeros kaip vyrai. Tačiau mums akivaizdu, kad aukštos pareigos ar didelis atlyginimas nėra geriau, svarbiau ar kilniau nei motinystė. Todėl nesutinkame su siekiu perauklėti mus ir mūsų vaikus, įsakmiai nurodant, kokius „vaidmenis be stereotipų“ turėtume rinktis savo gyvenimuose.

Atsižvelgiant į tai, kas iš dėstyta,

Lietuvos Respublikos Prezidento prašome atšaukti dekretą, kuriuo Stambulo konvencija buvo pateikta Seimui ratifikuoti;

Lietuvos Respublikos Seimo prašome neratifikuoti Stambulo konvencijos;

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro prašome atšaukti Stambulo konvencijos pasirašymą.

 

2020 m. kovo 8 d. (paleista pirmą kartą)

2021 m. vasario 4 d. (paleista pakartotinai)

PARAŠŲ SUVESTINĖ

2021-03-02 13:38:12 – 8 681 parašų

2021-03-03 23:47:26 – 8 805 parašų

 

***PASTABA***

Dėkojame visiems, kurie sąžiningai pasirašote LVI skelbiamas peticijas ir palaikote vykdomas iniciatyvas. Pasirašant peticijas būtina tvarkingai užpildyti visus privalomus laukelius. Netvarkingai pateikti duomenys yra pašalinami. Pastebėjus tendencingą, piktybišką neteisingų parašų suvedimą į sistemą informuosime policiją. 

 

Jūsų asmens duomenis (vardą ir pavardę) pateiksime tik Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui. 
Pasirašydami sutinkate, kad Jūsų pateikti duomenys būtų panaudoti aukščiau nurodytiems tikslams.
El. pašto adresas yra reikalingas tam, kad galėtume informuoti Jus apie klausimo svarstymo eigą.
 

Dėl Stambulo konvencijos neratifikavimo

Mes, šį kreipimąsi pasirašiusios moterys, atsiribojame nuo siūlymo Lietuvoje ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Stambulo konvencija).
Stambulo konvencija remiasi klasių kovos ideologija, kuri yra lengvai atpažįstama sovietinę okupaciją patyrusioje Lietuvoje. Šioje konvencijoje Smurto problema yra vertinama per galios santykių išraišką tarp išnaudotojų (vyrų) ir engiamųjų (moterų): „smurtas prieš moteris yra istoriškai susiklosčiusių nelygių vyrų ir moterų galios santykių išraiška, kuri lėmė vyrų dominavimą moterų atžvilgiu bei moterų diskriminavimą ir užkirto kelią visavertei moterų pažangai“. Nesutinkame su tokiu ideologizuotu istorinės praeities vertinimu, supriešinančiu vyrus ir moteris bei akcentuojančiu nevisavertę moterų pažangą. Esame dėkingos tūkstančiams Lietuvos vyrų, kurie kartu su moterimis dalinosi rūpesčiais, palaikė vieni kitus sudėtingose istorinėse situacijose, kovojo už Lietuvos nepriklausomybę ir kūrė bendrąjį visuomenės gėrį. Vyrų ir moterų pasiaukojimo ir bendro darbo dėka Lietuva tapo šalimi, kurioje gera gyventi.
Esame įsitikinusios, kad kovai su smurtu nepadės vyrų kaltinimas dominavimu ir kartojimas, kad moterys visada buvo ir yra smurto, diskriminacijos ir nelygybės aukos. Tai supriešina skirtingų lyčių atstovus ir stiprina stereotipą, kad moterys yra silpnos ir priklausomos nuo vyrų.
Iš tiesų Lietuvoje dauguma vyrų nesmurtauja prieš moteris, bet gerbia jų orumą ir teises. Taip pat nepaneigiamas faktas, kad kai kurios moterys smurtauja prieš vyrus – tai dažniausiai yra latentinis, sunkiai įrodomas psichologinis smurtas, kurio nesimato statistiniuose duomenyse. Todėl apibendrinantys Stambulo konvencijos teiginiai apie išimtinį vyrų smurtą moterų atžvilgiu yra neteisingi.
Stambulo konvencija teigia, jog vyras smurtauja prieš moterį dėl jos lyties, t. y. dėl to, kad ji yra moteris. Tokia prielaida nėra pagrįsta jokiais moksliniais tyrimais. Tuo tarpu sisteminiai smurtą skatinantys reiškiniai (alkoholizmas, nedarbas, skurdas ir pan.) lieka antrame plane. Tai lemia, kad smurto prevencijai ir kovai su juo Stambulo konvencija siūlo ydingas priemonės.
Stambulo konvencijos 12 str. nustato pareigą valstybėms imtis būtinų priemonių, „kuriomis būtų skatinami socialinių ir kultūrinių moterų ir vyrų elgsenos modelių pokyčiai, siekdamos panaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamus žemesnės moterų padėties idėja arba stereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis“. Tačiau žemesnę moterų padėtį įtvirtinantys prietarai, kurie turi būti naikinami, negali būti painiojami su kultūrinėmis tradicijomis ir moralės normomis, kylančiomis iš vyrų ir moterų prigimtinio skirtingumo. Pastarosios normos yra visuomenės būdas puoselėti tai, kas yra geriausio vyrų ir moterų prigimtyje. Lietuvos visuomenė vyrus ir moteris laiko lygiaverčiais, bet kartu pripažįsta prigimtinius lyčių skirtumus, kurie duoda pagrindą šeimos sukūrimui, praturtina kultūrą ir visuomenę. Tai nėra problema, kuri turi būti sprendžiama. Tuo labiau, kad nėra jokių įrodymų, jog “stereotipinių moterų ir vyrų vaidmenų” naikinimas gali padėti kovoje su smurtu prieš moteris.
Iš Konvencijos siūlomų priemonių ypatingą susirūpinimą kelia 14 str. numatyta pareiga medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis” įtraukti į visas privalomo vaikų ugdymo programas. Ši prievolė prieštarauja LR Konstitucijos 26 str. įtvirtintai prigimtinei tėvų teisei „nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“.
Konvencija vartoja Lietuvos teisėje neegzistuojančią „socialinės lyties” (gender) sąvoką, o Konvencijos 4 str. 3 d. numato draudimą diskriminuoti „dėl socialinės lyties tapatybės“. Tai reiškia, kad diskriminavimu galėtų būti laikomas atsisakymas pripažinti asmens pageidaujamą „socialinę lyties tapatybę“ tiek privačioje, tiek viešoje sferose, įskaitant švietimo ir ugdymo įstaigas. Taip didelei daliai Lietuvos piliečių būtų atimta teisė vadovautis prigimtine (biologine) lyties samprata, o su tuo nesutinkantys būtų persekiojami „už diskriminaciją“.
Stambulo konvencijos siūlomas priemones galima apibendrinti kaip viešo ir privataus gyvenimo stebėjimą ir kontrolę, pasitelkiant politines galias, nacionalines ir tarptautines organizacijas, švietimo sistemą, žiniasklaidos, kultūros ir laisvalaikio priemones tam, kad būtų perauklėjama Lietuvos visuomenė ir keičiamas mūsų elgesys. Iš Konvencijos teksto matyti, kad ją ratifikavus, vienus mąstymo stereotipus privalomai keistų kiti, o laisvė vadovautis „savo galva“ būtų ribojama, siekiant paversti Lietuvos gyventojus vienodais „pažangiais žmonėmis“.
Mes nesutinkame su Stambulo konvencijos ideologija, kuri supriešina vyrus ir moteris. Veiksminga smurto prevencija turėtų vesti priešinga kryptimi – į vyrų ir moterų tarpusavio pagarbą, sutaikinimą, darnos šeimos santykiuose atstatymą. Tuo tikslu teisės aktai visus žmones turi traktuoti lygiavertiškai, ginti kiekvieno prigimtinį orumą ir lygias teises. Lietuvos teisinė Sistema remiasi visų asmenų lygybės principu. Mūsų šalies įstatymai moterims nustato tokias pat teises kaip ir vyrams, draudžia diskriminaciją bei numato kovai su smurtu prieš abiejų lyčių asmenis reikalingas nuostatas.
Lietuvos gyventojams nėra būdingas požiūris, kad moterų padėtis visuomenėje yra žemesnė nei vyrų. Mes turime lygias galimybes rinktis mums patinkančias profesijas, pagal savo įdėtas pastangas ir kompetencijas užimti vadovaujančias pareigas. Džiaugiamės, kad dėl ilgų vaiko priežiūros atostogų didelę dalį savo laiko galime skirti šeimai bei vaikams. Tai yra mūsų laisvas ir sąmoningas pasirinkimas, kuris, be abejo, lemia tai, kad toli gražu ne visos skiriame tiek pat laiko ir jėgų konkurencijai dėl karjeros kaip vyrai. Tačiau mums akivaizdu, kad aukštos pareigos ar didelis atlyginimas nėra geriau, svarbiau ar kilniau nei motinystė. Todėl nesutinkame su siekiu perauklėti mus ir mūsų vaikus, įsakmiai nurodant, kokius „vaidmenis be stereotipų“ turėtume rinktis savo gyvenimuose.

Atsižvelgiant į tai, kas iš dėstyta,
Lietuvos Respublikos Prezidento prašome atšaukti dekretą, kuriuo Stambulo konvencija buvo pateikta Seimui ratifikuoti;
Lietuvos Respublikos Seimo prašome neratifikuoti Stambulo konvencijos;
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro prašome atšaukti Stambulo konvencijos pasirašymą.

%%Jūsų parašas%%

811 parašai

Pasidalink kreipimusi

     

 

© 2021, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.