Naujoji Zelandija liberalizavo abortą reguliuojančius įstatymus

Naujoji Zelandija liberalizavo abortą reguliuojančius įstatymus

Ramūnas Aušrotas

Kaip informuoja krikščioniška nevyriausybinė žmogaus teisių stebėjimo platforma CitizenGo, Naujosios Zelandijos parlamentas, pasinaudodamas dėl koronaviruso pandemijos susiklosčiusia situacija, skubos tvarka priėmė aborto atlikimo sąlygas liberalizuojantį įstatymą. Jis dekriminalizavo aborto atlikimą po 20 savaitės, legalizavo jo atlikimą paciento „gerovės“ (well being) pagrindu iki pat gimimo. Ši arbitrali nuostata, kurios taikymas priklauso nuo  gydytojo diskrecijos, t. y. jo požiūrio, kas laikytina „moters fizine ir psichine sveikata ir jos gerove“, iš esmės atvėrė duris nėštumo nutraukimui pareikštine tvarka iki pat gimimo. Ji gali apimti abortą bet kokio vaisiaus neįgalumo atveju (disability selective abortion, allowing abortion right up until birth for babies with minor disabilities such as the cleft palate and club foot).

Aborto atlikimo sąlygas liberalizuojantį įstatymą 2019 m. užregistravo Naujosios Zelandijos valdančioji koalicija, kurią sudaro kairioji Darbo partija ir populistine vadinama dešiniosios pakraipos partija „Naujoji Zelandija – pirmiausia“. Pastarosios lyderis, dabartinis ministro pirmininko pavaduotojas Winstonas Peteras, dar prieš 2017 m. rinkimus rinkėjams buvo pažadėjęs, kad „abortų nedekriminalizuos“[1], siūlys į valstijų įstatymus įtraukti nuostatą apie negimusio vaiko teisę į gyvybę, gerins informuoto sutikimo procedūrą nėštumo nutraukimo atveju, taip pat numatys pareigą informuoti tėvus, jei dėl nėštumo nutraukimo į sveikatos priežiūros įstaigą savarankškai kreipsis jų nepilnamečiai vaikai. Ši pozicija buvo populiari tarp dešiniosios pakraipos pro-life rinkėjų, kurie už šią partiją balsavo pastaruosiuose rinkimuose.

Deja, nė vieno iš šių pažadų populistinė partija nesilaikė. Patekusi į parlamentą ir sudarius koalicinę vyriausybę su kairiąją Darbo partija (kuriai vadovavo buvusi socialistinio jaunimo sąjungos prezidentė ir Tony Blairo padėjėja Jacinda Ardern[2]), 2019 m. ji leido Vyriausybei užregistruoti Aborto įstatymą (Abortion Legislation Bill), turintį pakeisti kai kurias dar 1977 m. priimto Kontracepcijos, sterilizacijos ir aborto įstatymo (Contraception, Sterilisation, and Abortion Act) nuostatas. Originaliai įstatymo projektas numatė nėštumo nutraukimą dėl bet kokios priežasties iki pat gimimo, saugių zonų aplink aborto klinikas įsteigimą ir administracines sankcijas už jų pažeidimą, taip pat – abortą lyties selekcijos pagrindu[3].

Tris svarstymo stadijas parlamente perėjęs įstatymas neteko kai kurių – liberaliausių – savo nuostatų, pavyzdžiui, teisės į abortą lyties selekcijos pagrindu. Dėl visuomenės spaudimo (parlamentui buvo įteikta 60 tūkst. parašų peticija prieš įstatymą) balsuojant už įstatymo projektą pirmininko pavaduotojo Winstono Petero vadovaujama frakcija balsavo prieš įstatymą, tačiau to nepakako. 68 balsais prieš 51 įstatymas buvo priimtas.

Įstatymu išplėsta aborto samprata, apimanti ne tik chirurginį, bet ir medicininį abortą. Projektu buvo siūloma apskritai liberalizuoti aborto paslaugų teikėjų ratą, tačiau po svarstymo parlamente ši nuostata buvo tariamai susiaurinta iki kontraceptinių priemonių teikimo asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, numatant, kad tai gali atlikti ne tik medikas, bet ir „bet koks asmuo, kuris teikia kontraceptines paslaugas ar konsultuoja asmenis, kur dėl jų kreiptis“. Iš esmės ši sąlyga susijusi su abortuojančios piliulės (morning pill) išrašymu, kurią dabar, esant formaliam pareiškimui apie patirtą smurtą, galės gauti bet kuri pacientė. Galimybė ją išrašyti ne sveikatos priežiūros įstaigoje reiškia, kad iš esmės medikamentinio aborto paslaugos galės būti teikiamos bet kur: vaistinėse, mobiliose klinikose ar net internetu.

Daugiausia diskusijų Parlamente kėlė įstatymo nuostatos, dekriminalizuojančios aborto atlikimą po 20 savaitės. Anksčiau Naujojoje Zelandijoje abortas po 20 savaitės nebuvo galimas, išskyrus medicininio būtinumo (emergency) situacijas, kai reikėjo gelbėti pacientės gyvybę. Priimtas teisinis reguliavimas praktiškai leidžia abortą iki gimimo, nesiejant jo su konkrečiomis medicininėmis indikacijomis. Aborto atlikimui pakanka mediko sprendimo, jei jis, „įvertinęs aplinkybes, pagrįstai mano, jog aborto atlikimas yra „kliniškai pateisinamas“ (clinically appropriate). Vadovaujantis įstatymu, aborto atlikimas yra „kliniškai pateisinamas“, kai:

  • buvo konsultuojamasi bent su vienu sveikatos priežiūros profesionalu;
  • yra atsižvelgiama į teisinius, etinius ir profesinius standartus;
  • yra atsižvelgiama į moters fizinę, psichinę sveikatą ir gerovę bei vaisiaus gestacinį amžių.

Šio  kriterijaus taikymas priklausys nuo medikų bendruomenės supratimo, kokie aborto atveju yra „teisiniai, etiniai ir profesiniai standartai“ ir kas yra „moters fizinė ir psichinė sveikata ir gerovė“. Vis gi aborto klausimu medikų bendruomenė yra stipriai pasidalijusi, o teisinių, etinių ir profesionalių standartų formulavimas šioje srityje priklauso nuo pasirinktos pasaulėžiūros paradigmos. Taigi galima sakyti, kad Naujosios Zelandijos parlamentas iš esmės suformavo vieną iš liberaliausių abortų teisinių režimų pasaulyje (paremtą ne medicininiu, o socialiniu testu nėštumo nutraukimui), atitinkantį tai, kas Pasaulio sveikatos organizacijos agendoje yra vadinama „saugiu abortu“. Nėštumo nutraukimą su moters „gerovės“ kriterijumi susiedama Naujoji Zelandija šioje srityje tapo regiono lydere (kaimyninės Australijos Viktorijos provincijoje nėštumą nuo 24 savaitės iki gimimo buvo galima nutraukti, jeigu dviejų gydytojų sprendimu nėštumo nutraukimas yra pateisinamas atsižvelgiant į moters esamą ir būsimą „fizinę, psichologinę sveikatą ir socialinę situaciją“[4]).

Iš pozityvių aspektų paminėtina įstatyme atsiradusi dalinė sąžinės išlygos teisė (conscientious objection), kuri sudaro galimybę medikui atsisakyti teikti kontracepcijos, sterilizacijos, aborto, o taip pat informavimo ir konsultavimo dėl nėštumo nutraukimo paslaugas, tačiau numato pareigą tokiu atveju pacientą nukreipti pas kitą mediką[5]. Svarstymo parlamente metu nuostata buvo sugriežtinta, numatant pareigą nukreipti pas artimiausią tokių paslaugų teikėją, tai suprantant kaip kelionės iki jo atstumą, aborto paslaugos teikėjo sprendimų atlikti aborto procedūrą priėmimo laiką ir trukmę, ir tokios įstaigos darbo laiką, kas iš esmės implikuoja pareigą abortų nedarančiam specialistui domėtis tokių paslaugų teikimo specifika[6].

Nors ir ribota, tačiau tai svarbi nuostata, nes ją savo įstatymuose turi ne visos Vakarų pasaulio šalys, o kai kuriose – jos galimybė net yra ginčijama.

Visai neseniai Europos Žmogaus Teisių Teismas nepriėmė dviejų akušerių iš Švedijos skundo, kuriame prašoma pripažinti, kad buvo pažeista jų sąžinės laisvė, kai akušerės buvo atleistos iš darbo dėl to, kad atsisakė teikti su abortu susijusias paslaugas. Naujosios Zelandijos įstatymas darbuotojui, pasinaudojusiam sąžinės išlyga, numato įstatyminę apsaugą: darbdavys šiuo pagrindu negali jo atsisakyti priimti į darbą, siūlyti prastesnių darbo sąlygų, diskriminuoti darbuotoją atlyginimo, skatinimo priemonių (mokant priedus ir priemokas), kvalifikacijos kėlimo galimybių ir kitose srityse, taip pat negali jo atleisti iš darbo šiuo arba kitu pagrindu, jei kito darbuotojo esant tokioms pačioms sąlygoms, neatleistų, bei siūlyti išeiti ar priversti išeiti į pensiją. Ši sąlyga netaikoma tik tais atvejais, kai dėl to gali nukentėti įstaigos darbas. Darbuotojas dėl pažeistos sąžinės išlygos teisės gali skųsti darbdavį teismui ir reikalauti jam padarytos žalos atlyginimo.

Skirtingai nuo gerosios praktikos

Pagal įstatymą medikas tais atvejais, kai moteris arba ieško informacijos apie tai ar tęsti nėštumą, ar jį nutraukti, arba išreiškia norą nutraukti nėštumą, arba jau yra nutraukusi nėštumą, privalo informuoti į jį besikreipiančią moterį apie tai, kad egzistuoja konsultavimosi galimybė. Tačiau pareigos konsultuoti, kaip sąlygos nėštumo nutraukimui, įstatyme nėra[7]. Lygiai taip pat įstatyme nebeliko sąlygos, kad nėštumo nutraukimui reikalingas gydytojo siuntimas (self-referral)[8].

Daug diskusijų svarstant įstatymą kėlė saugių zonų prie abortų klinikų įsteigimo klausimas. Projektas numatė, kad vidaus reikalų ministras abortų klinikose ir 150 metrų spinduliu aplink jas gali įsteigti saugias zonas, kuriose būtų draudžiamas netinkamas elgesys. Netinkamu elgesiu buvo siūloma pripažinti tokį „bendravimą su aborto paslaugos besikreipiančiu ar ją teikiančiu asmeniu,  ar audiovizualinio įrašo darymą, kuris pastarajam sukelia emocinį stresą“[9]. Už netinkamą elgesį buvo siūloma bausti bauda iki 1000 NZ dolerių, taip pat suteikiant konstebliui įgaliojimą be teismo sankcijos suimti tokį asmenį. Tačiau visų šių minties, sąžinės ir įsitikinimų laisves varžančių ir susirinkimų teisę siaurinančių sąlygų galutiniame įstatyme buvo atsisakyta.

Aborto įstatymas, kurį priėmė Naujoji Zelandija – liberalizuojantis aborto atlikimo sąlygas ir tuo pačiu numatantis teisines garantijas medikams, dėl sąžinės prieštaravimo nenorintiems atlikti abortų – iš esmės išreiškia šiuolaikinės pozityvistinės teisės bandymą suderinti visų interesus ir sureguliuoti teisinius santykius taip „kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika“. Tačiau toks teisės aktas iš esmės pataikauja individualiems žmogaus troškimams, ignoruodamas faktą, kad žmogaus teisės yra ne voliuntaristinės, o prigimtinės. Kitaip tariant, kad yra tam tikrų dalykų, kurių žmogus negali daryti ne tik su kitu, bet ir negali leisti sau. Toks reikalavimas yra tikrojo asmeninio ir bendrojo gėrio sąlyga.


[1] valueyourvote.org.nz/2017-general-election/VALUE YOUR VOTE 2017 FINAL.pdf

[2] https://en.wikipedia.org/wiki/Jacinda_Ardern

[3] https://righttolife.org.uk/news/nz-parliament-to-debate-extreme-abortion-bill/

[4] https://www.legislation.vic.gov.au

[5] Lietuvos teisinėje sistemoje galioja panaši nuostata: pagal Medicinos praktikos įstatymą medikas turi teisę atsisakyti atlikti nėštumo nutraukimą dėl etinių priežasčių.

[6] http://legislation.govt.nz/bill/government/2019/0164/latest/LMS237550.html (19 Conscientious objection)

[7] http://legislation.govt.nz/bill/government/2019/0164/latest/LMS237550.html (13 Counselling)

[8] http://legislation.govt.nz/bill/government/2019/0164/latest/LMS237550.html (14 Self-referral to abortion services)

[9] http://legislation.govt.nz/bill/government/2019/0164/latest/LMS237550.html 

© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.