Simboliška, kad po gegužės 9-osios, kai vis dar kai kur buvo galima išgirsti sovietinį „s dniom pabedy“ ir išvysti sovietinę simboliką, jau kitą rytą Lietuvos akademinę bendruomenę pasiekė ir nematerialus sovietinis paveldas – raginimas viešai išsakyti lojalumą tam tikrai ideologinei dogmai.
LR Seimo nario, žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus balandžio 25 dienos prašymas „dėl palaikymo partnerystės įstatymui“ buvo išgirstas. Trys dėstytojos dr. Milda Ališauskienė, dr. Dovilė Jakniūnaitė ir dr. Rūta Žiliukaitė išsiuntinėjo kolegoms Seimo nariams adresuotą raštą, kuriuo būtų palaikomas Partnerystės įstatymas.
Kuo šis raštas skiriasi nuo bet kokios demokratinei santvarkai įprastos peticijos ar kreipimosi?
- Kreipimasis pasirašomas ateities data – gegužės 16 d. Matyt, iškart po jos galima tikėtis partnerystės įstatymo projekto pateikimo Seime.
- Kol kas partnerystės įstatymo projekto nematė nei visuomenė, nei dauguma Seimo narių, nei akademinė bendruomenė, kuriai siūloma pasirašyti kreipimąsi. Kreipimosi tekste paliktas dr. D. Jakniūnaitės komentaras „Įstatymo apibūdinimas bus patikslintas“. Taigi, nei įstatymo turinys, nei pavadinimas dar nėra žinomi, tačiau akademinė bendruomenė jau raginama jį palaikyti. Taigi, raginama palaikyti ne konkretų sprendimą, bet tam tikrą ideologinę klišę. Kaip atrodys tas įstatymo projektas, kokias nuostatas bus jame siūloma įtvirtinti – jau ne pasirašiusių raštą, o Seimo narių reikalas. Būtent tokio lojalumo ir aktyvizmo buvo reikalaujama iš piliečių ir sovietmečiu.
- Kaip ir sovietmečiu, taip ir dabar sudaromas neformalus ideologijai lojalių ir nelojalių sąrašas. Pasirašiusiųjų sąrašas gali tapti atsparos tašku sprendžiant, kieno tyrimus, komandiruotes finansuoti, ką paaukštinti darbe ir pan.
- Visuomenės nuomonė nuvertinama – ją galima ignoruoti ir įstatymu pakeisti. Visuomenės perauklėjimas taip pat buvo būdingas sovietmečiui. Primename, kad šių metų kovo mėn. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus atlikta apklausa parodė, kad net 73,8 procentų gyventojų nepritaria Partnerystės įstatymui, kuris įstatymiškai įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas; taip pat 71 procentas nepritaria tokio įstatymo svarstymui Seime nepaprastosios padėties Lietuvoje sąlygomis dėl karo Ukrainoje.
Žinoma, LGBT aktyvistai laisvi rinktis politinio veikimo būdus, ne visiems jie privalo patikti. Šiuo atveju daug svarbiau, kad Lietuvos visuomenėje esančios problemos nebūtų sprendžiamos manipuliacijomis ir klaidinimu. Ar aklai pritardami nežinomam įstatymo projektui mokslininkai taip pat palaiko ir galimai iš jo plaukiančią surogatinę motinystę ir pritaria, kad homoseksualios poros įsivaikintų vaikus? Ar jie pritaria ir LGBT lytinio švietimo įteisinimui mokyklų programose? Juk nežinia, kas numatyta slepiamame įstatymo projekte.
O gal, kaip ir dauguma Lietuvos piliečių, jie pritartų inciatyvai sureguliuoti įvairius praktinius homoseksualių žmonių gyvenimo klausimus ir sveikintų tam skirtas įstatymų iniciatyvas, pavyzdžiui, Bendro gyvenimo susitarimą?
Laisvosios visuomenės institutas kviečia Partnerystės įstatymo projekto autorius garbingai atskleisti jo turinį ir siūlant spręsti vienos ar kitos visuomenės grupės problemas atsižvelgti į visos visuomenės nuomonę.
© 2022, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.