Pediatrė: „Translytiškumo ideologija skverbiasi į pediatriją ir yra smurtas prieš vaikus“

Pediatrė: „Translytiškumo ideologija skverbiasi į pediatriją ir yra smurtas prieš vaikus“

 

Michelle Cretella, pediatrė, Amerikos pediatrų kolegijos prezidentė

 

Translytiškumo ideologija veržiasi ne tik į JAV įstatymus, bet ir į kasdienį nieko dėtų žmonių – tarp jų ir vaikų – gyvenimą.

Pediatrinės lyčių klinikos yra laikomos elitiniais centrais, dirbančiais su vaikais, kuriems pasireiškia lyties tapatybės sutrikimas (nuo 2013 m. šis sutrikimas vadinamas lyties disforija).

Lyties keitimo šalininkai laikosi nuomonės, kad vaikai, kurie „nuolatos ir primygtinai tvirtina“, kad jų lytis yra kitokia nei biologinė, yra iš prigimties translyčiai. Faktas, kad normaliame gyvenime ir psichiatrijoje bet kas, kas „nuolatos ir primygtinai tvirtina“ kažką prieštaringo realybei, yra traktuojamas kaip sutrikęs ar klystantis, yra patogiai ignoruojamas.

Lyties keitimo protokolas nurodo tėvams su vaikais elgtis pagal jų norimą lytį. Jeigu vaikas turi lyties disforiją, jam esant 11-12 metų rekomenduojama duoti brendimą stabdančių preparatų. Jeigu būdamas 16 metų vaikas vis dar mano esantis įstrigęs svetimame kūne, jam duodami hormonai lyties keitimui, o biologinėms mergaitėms gali būti atliekamas krūtų pašalinimas. Lyties organų operacijos iki 18-os metų nerekomenduojamos, tačiau kai kurie chirurgai kritikuoja tokį draudimą.

Judėjimas už translytiškumą, siūlydamas trūkumų gausų naratyvą, medikų bendruomenėje ir mūsų kultūroje pažengė toli. Moksliniai tyrimai ir faktai pasakoja kitokią istoriją.

Dvynių tyrimai įrodė, kad niekas negimė „įstrigęs svetimame kūne“

Tyrimai, teigiantys, kad kai kurie žmonės gimsta translyčiais, turi daugybę trūkumų ir nieko neįrodo. Tam, kad išsiaiškintų, kurie veiksniai (įgimti ar įgyti) labiau lemia konkrečias savybes, mokslininkai nuolat atlieka dvynių tyrimus. Identiški dvyniai nuo gimimo turi 100 proc. sutampančią DNR ir yra veikiami tų pačių prenatalinių hormonų. Todėl jeigu genai ir/ar prenataliniai hormonai yra reikšmingi translytiškumui, beveik visais atvejais abu dvyniai turėtų jaustis translyčiai.

Tačiau didžiausias suaugusių dvynių tyrimas (2013) atskleidė, kad tik 28 proc. atvejų abu identiški dvyniai priskiria save translyčiams, t.y. 72 proc. atvejų translyčiu jaučiasi tik vienas iš dvynių. Tokia statistika rodo minimalų biologinį polinkį į translytiškumą, kas reiškia, kad jis nepasireiškia be išorinių nebiologinių veiksnių įtakos.

Lyties tapatybė yra lengvai formuojama (ypač mažų vaikų)

Net Amerikos psichologų asociacijos vadovas apie seksualumą ir psichologiją sutinka, kad iki lyties keitimo išpopuliarėjimo 75-95 proc. lytiškai nesubrendusių vaikų, kurie jautėsi sutrikę dėl savo biologinės lyties, galiausiai šį sutrikimą įveikė. Absoliuti dauguma priėmė savo biologinę lytį vėlyvoje paauglystėje, natūraliai išgyvenę brendimo laikotarpį.

Tačiau lyties keitimui populiarėjant, dramatiškai daugėja vaikų, kurie teigia esantys nepatenkinti savo lytimi. Pavyzdžiui, vien Lyties tapatybės raidos tarnyboje (Jungtinė Karalystė) nuo 2009 metų tokių vaikų atvejų padaugėjo 2 000 proc.

Neįrodyta, kad brendimą stabdantys preparatai yra saugūs

Nėra įrodymų, kad brendimą stabdančių preparatų naudojimas yra saugus fiziškai sveikiems vaikams, turintiems lyties disforiją. Tačiau pažymima, kad yra įrodymų apie mažėjančią kaulų mineralizaciją (didina kaulų lūžių tikimybę), potencialiai padidėjusią nutukimo ir sėklidžių vėžio riziką berniukams, taip pat nežinomą poveikį psichologinei ir kognityvinei raidai.

Mokslinėje literatūroje nėra atvejų, kai lyties disforiją turintys vaikai nutrauktų brendimą stabdančių preparatų vartojimą

Dauguma, jeigu ne visi, brendimą stabdančius preparatus vartojusių vaikų pereina prie lyties keitimo hormonų. Tai įrodė vienintelė tokius duomenis tyrusi analizė. Tai reiškia, kad egzistuojantis medicininis protokolas pats savaime gali paskatinti vaikus rinktis translytiškumą.

Lyties keitimo hormonai siejamai su padidėjusia rizika sveikatai

Suaugusiųjų tyrimai atskleidė, kad lyties keitimo hormonų rizika sveikatai apima, tačiau neapsiriboja, širdies ligomis, aukštu kraujospūdžiu, kraujo krešuliais, insultu, diabetu ir įvairiais vėžiniais susirgimais.

Neurologija rodo, kad paaugliams trūksta gebėjimų, reikalingų rizikai įvertinti

Moksliniai duomenys rodo, kad asmenys iki 21 metų amžiaus turi mažiau gebėjimų, reikalingų rizikai įvertinti. Todėl leidimas atlikti negrįžtamas procedūras nepilnamečiams, kurių sutikimas negali būti pilnavertiškai pasvertas, kelia rimtas etines problemas.

Nėra įrodymų, kad lyties keitimas vaikus apsaugo nuo savižudybės

Lyties keitimo šalininkai tvirtina, kad savižudybė yra tiesioginė ir neišvengiama pasekmė to, kad vaikams trukdoma būti tos lyties, kurios esą jie jaučiasi, ir atitinkamai pakoreguoti savo kūną.

Tačiau, kaip teigta anksčiau, absoliuti dauguma lytiškai sutrikusio jaunimo galiausiai jaučiasi laimingi nepakeitę savo biologinės lyties. Be to, nėra įrodymų, kad įžeidinėjimai ar diskriminacija, o juo labiau – nepritarimas lyties keitimui, yra jų savižudybių priežastis. Daugiau nei 90 proc. nusižudžiusių žmonių pasižymi psichiniais sutrikimais ir nėra mokslinio pagrindo manyti, kad su lyties disforiją turinčiais vaikais yra kitaip. Daugybei jų tiesiog reikia terapijos, kuri spręstų depresijos priežastis.

Lyties keitimas neišsprendė translyčių savižudybių problemos

Suaugusieji, kuriems atliekamas lyties keitimas, žudosi beveik 20 kartų dažniau nei bendra populiacija. Tai pasakytina ir apie tokias LGBT bendruomenėms tolerantiškas valstybes kaip Švedija. Lyties keitimas neišsprendžia lyties disforijos.

Išvada: lyties keitimas yra smurtas prieš vaikų

Už lyties keitimą pasisakantys profesionalai naudojasi mitu, kad žmonės gimsta translyčiais tam, kad pateisintų savo dalyvavimą masiniame, nekontroliuojamame eksperimente su vaikais, esančiais būsenos, kuri kitomis aplinkybėmis daugeliu atveju savaime išsispręstų subrendus. Lyties keitimą remiančios institucijos skatina vaikus dėtis esant kitos lyties ir taip daugelį jų siunčia brendimą stabdančių preparatų, sterilizacijos, sveikų kūno dalių pašalinimo ir nenusakomos psichologinės žalos keliu. Negalima to pavadinti niekaip kitaip nei institucionalizuotu smurtu prieš vaikus.

šaltinis: dailysignal.com

© 2017 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.