Per 28 tūkst. tėvų reikalauja stabdyti tarnybų smurtą prieš šeimas ir vaikus

Per 28 tūkst. tėvų reikalauja stabdyti tarnybų smurtą prieš šeimas ir vaikus

Peticiją „Stop tarnybų smurtui prieš vaiką ir šeimą” pasirašė apie 30 tūkst. tėvų. Po griežtos patikros liko 28702 parašai.

Prezidentei, Seimo Pirmininkui, Premjerui ir kitiems valstybės pareigūnams adresuota peticija tėvai išreiškia palaikymą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama subalansuoti tarnybų galias ir šeimos teises.

Palaikomos pataisos neriboja galimybių saugoti vaikus nuo smurto, tačiau numato saugiklius vaikų paėmimui iš šeimos, kad ši priemonė negalėtų būti taikoma be svarios priežasties, riboja nepagrįstas tarnybų intervencijas į šeimą, siekia gerinti šeimai teikiamos pagalbos kokybę, saugo šeimos privataus gyvenimo informaciją ir kita.

Pataisų turinys buvo derintas su šeimas, tėvus ir vaikus atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), jas registravo Seimo narys Ramūnas Karbauskis.

Vienas svarbiausių pakeitimų numato, kad vaikų paėmimas būtų kraštutinė vaiko teisių apsaugos priemonė, susiaurinant jos taikymo pagrindus.

Pagal palaikomas pataisas vaikas negalėtų būti paimtas iš šeimos dėl išsprendžiamų problemų, o tik tuomet, kai šeimoje kylantis pavojus vaikui gali sukelti reikšmingą žalą.

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) vadovė, teisininkė dr. Violeta Vasiliauskienė nepagrįstą vaiko išplėšimą iš šeimos prilygina smurtiniam veiksmui.

„Vaiko paėmimas gali būti pateisinamas tik tada, kai jam šiuo veiksmu padaroma mažesnė žala, nei ta, nuo kurios saugoma. Tai yra, kai situacija jo sveikatai ir gyvybei kelia didesnį pavojų nei paėmimas iš šeimos“, – akcentuoja dr. V. Vasiliauskienė.

Pasak teisininkės, iš praktikos žinoma, kad tikrai ne visos vaikų laikinosios globos vietos yra vaikams saugios, ypač jei jos perkrautos ir ten neužtikrinama vaikų apsauga nuo įvairiapusio neigiamo poveikio.

„Siekiame užtikrinti, kad vaikų paėmimas būtų kraštutinė priemonė, išbandžius visas kitas pagalbos šeimai priemones. Kai tikrai reikia staigios intervencijos į šeimą, ji būtų galima, tačiau įstatymo pataisomis būtų apsaugotos kitos šeimos, kurioms galima padėti kitais būdais nei paimant vaikus iš šeimos“, – pabrėžė NŠTA vadovė.

Dr. V. Vasiliauskienė akcentuoja būtinybę įstatymu aiškiai įtvirtinti šeimos ryšių išsaugojimo prioritetą, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos tik tuomet, kai jam kyla reikšmingos žalos pavojus.

„Taip pat pabrėžtina, kad institucijoms ir jų darbuotojams imantis bet kokių veiksmų, pažeidžiančių šeimos autonomiją, visada būtina apsvarstyti, ar tai proporcinga, ar bus pasiekta daugiau naudos nei šeimai padaryta žalos”, – pridūrė teisininkė.

Antradienio rytą Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos tėvų forumas ir Šeimos institutas peticiją įteiks Seimo pirmininkui.

Kelis mėnesius derintų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų likimas Seime bus sprendžiamas kovo 26 dieną.

Pasak socialinio darbo specialistės dr. Dalijos Snieškienės, vaiko raidoje itin svarbius socialinio atsparumo, atsakomybės ir sugebėjimo rūpintis kitais, atleidimo bei susitaikymo aspektai.

„Vaiko iškėlimas iš šeimos pagal Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių konvenciją yra
kraštutinis sprendimas. Todėl būtinas kokybiškas situacijos vertinimas, kuris tik išimtinais atvejais gali būti momentinis. Tai ilgas procesas, kuris trunka iki 30 dienų ir turi būti visos specialistų komandos darbas”, – neabejoja dr. D. Snieškienė.

Europos Tarybos dokumentai akcentuoja specialistų atsakomybę kurti bendradarbiaujančius santykius su šeimomis, siekiant išvengti klaidų vertinant poreikius, planuojant ir įgyvendinant pagalbą. Tačiau, dr. D. Snieškienės žodžiais, pas mus yra atvirkščiai – įstatymu keliami reikalavimai šeimoms bendradarbiauti su pareigūnais ir specialistais.

„Įstatyme nekalbama apie vaiko pakeičiamosios globos aplinkos pastovumą, kuris yra vienas svarbiausių užtikrinant vaiko gerovę. Tai institucijų galios demonstravimas prieš šeimas ir vaikus – ateina „tvarkdariai ir viską sutvarkys“, tik leiskite jiems veikti“, – konstatuoja specialistė.

Kaip rodo tyrimai, dauguma vadinamųjų dabartinių „blogų šeimų“ – ne vienos kartos valstybės darbo brokas. Pasak dr. D. Snieškienės, dalis tėvų patys išaugę be socialinių įgūdžių ir gebėjimų vaikų globos namuose, į kuriuos valstybė turėjo galią perkelti.

„Reikšmingos žalos sąvokos naudojimas vaiko apsaugoje reiškia galimybę išlaikyti svarbų balansą tarp intervencijos į šeimą ir geriausio vaiko intereso mokytis, tapti atsakingu už savo poelgius ir nepriklausomu, kuris formuojasi įgyjant ne tik geras patirtis, bet ir patiriant tam tikras neigiamas emocijas, bet sulaukiant paramos iš suaugusių ir bendraamžių. Hipergloba taip pat yra rizika patirti reikšmingą žalą vaiko raidai. O tėvų baimė dėl perdėtų įtarinėjimų iš institucijų sudaro prielaidas hiperglobai“, – įspėja dr. D. Snieškienė.

Šeimų, tėvų ir vaikų teises bei interesus ginančios NVO kreipėsi į Seimo narius, prašydamos palaikyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurias registravo R. Karbauskis.

„Suprantame, kad Lietuvoje yra daug vaikų, kuriems reikalinga pagalba. Vaiko teisių apsaugos sistema vykdo išties kilnią misiją. Tačiau svarbu ne tik vadovautis pačios sistemos ir jai talkinančių organizacijų nuomone, bet išklausyti ir kitą pusę – šeimas, su kuriomis ši sistema dirba. Juk vaiko gerovei ypatingai svarbu, kad jo šeima, tėvai ir jų prigimtinės teisės valstybėje būtų gerbiamos”, – rašoma kreipimesi.

Pasak NVO, pataisomis kaip tik ir siekiama subalansuoti tarnybų galias bei šeimos teises, „kurios Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK)parengtame „jungtiniame projekte“ didele dalimi yra ignoruojamos”.

Pagal LR Konstituciją, ne tarnybos, o šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas, atkreipia dėmesį peticijos autoriai ir ją pasirašę tėvai.

Peticija „Stop tarnybų smurtui prieš vaiką ir šeimą“ adresuota prezidentei Daliai Grybauskaitei, ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui bei viceministrei Vilmai Augienei, Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorei Alinai Jakavonienei.

„Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai, šia peticija reiškiame savo susirūpinimą dėl 2018 m. pradėtos įgyvendinti vaiko teisių apsaugos reformos. (…) Šeimų, nukentėjusių nuo nepagrįstų Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAIT) pareigūnų veiksmų, liudijimai rodo nehumanišką ir antikonstitucinį šios reformos pobūdį“, – konstatuojama rašte.

Vaiko paėmimas iš šeimos peticijoje vadinamas kraštutine priemone, kuri gali būti taikoma tik esant akivaizdžiam ir tiesioginiam pavojui vaikui, nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje  bei nesant kitų priemonių.

„Kiekvienas nepagrįstas ir nepamatuotas vaiko atskyrimas nuo jo gyvenamosios aplinkos ir šeimos visų pirma yra biurokratų bausmė pačiam vaikui. Būtent jis atsiduria svetimoje ir nepažįstamoje aplinkoje ir būtent jis praranda tai, kas nuo gimimo jam yra artimiausia: mylinčius, nors kartais ir klystančius tėtį ir mamą“, – rašoma peticijoje.

© 2019 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.