Vadinamasis Lygybės aktas kelia grėsmę žodžio ir religijos laisvėms bei moterų teisėms

Vadinamasis Lygybės aktas kelia grėsmę žodžio ir religijos laisvėms bei moterų teisėms
Chad Felix Greene

JAV Demokratų partijos atstovai su atsinaujinusia aistra ir „pažanga“ širdyse vėl pristatė įstatymo projektą, kuris, jų manymu, galiausiai turi šansą sulaukti pritarimo. Lygybės aktas (angl. Equality Act) jau kurį laiką pasirodo JAV debatuose dėl LGBT temai aktualių įstatymų. Šis aktas tapo LGBT pasiekimų, atpažinimo ir pripažinimo simboliu.

Lygybės aktas iš dalies pakeistų 1964 m. Pilietinių teisių aktą į jį kaip federaliniu lygmeniu saugomas klases įtraukdamas seksualinę orientaciją ir lyties tapatybę.  Organizacijos The Human Right Campaign aktyvistai tvirtina: „Dėl dabartinio įstatymų sudėtingumo milijonai žmonių patiria neapibrėžtumą ir potencialią diskriminaciją, o tai daro įtaką jų saugumui, šeimoms ir kasdieniam gyvenimui.“

Nepaisant vardo universalumo ir kilnių pažadų, kuriuos 69 proc. amerikiečių palaiko abstrakčiame lygmenyje, Lygybės aktas kelia didelę riziką tiems, kurie vertina religijos laisvę, šalies nepriklausomybę ir moterų teises.

Ar Lygybės aktas priverstų bažnyčias priimti gėjų vestuves?

Neseniai Gregory‘is Angelo iš su Respublikonų partija susijusios homoseksualų teisių lobistinės organizacijos paviešino detalią nuomonę apie problemas, kurias Lygybės aktas sukeltų religijos laisvei. Jis perspėja: „Nesileiskite apgaunami pavadinimo: Lygybės aktas yra teisės aktas, kuris sukeltų pavojų Amerikos pilietinėms teisėms ir religijos laisvei, kurią pažįstame.“

Lygybės aktas draustų „diskriminuoti“ asmenis dėl jų seksualinės ar lyties tapatybės tokiose vietose kaip: „stadione ar kitoje vietoje, kurioje organizuojamos parodos, pramogos, poilsis, fizinis lavinimas, susirinkimai ar demonstracijos; bet kurioje įstaigoje, kurioje teikiamos prekės, paslaugos ar programos, įskaitant parduotuvę, prekybos centrą, internetinį prekių ar paslaugų tiekėją, saloną, banką, degalinę, maisto banką, paslaugų ar priežiūros centrą, prieglaudą, kelionių agentūrą, laidojimo biurą, ar įstaigoje, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros, apskaitos ar teisinės paslaugos; traukinių, autobusų, automobilių, taksi ar lėktuvų paslaugų teikimo sferoje, stotyje, bazėje ar kitoje vietoje ar įstaigoje, teikiančioje transportavimo paslaugas.“

Svarbiausia, „Lygybės aktas draudžia 1993 m. Religinės laisvės atkūrimo akto pagrindu pateikti pretenziją, gynybą ar pagrindą tokiai apsaugai užginčyti.“ Šis įstatymas iš esmės panaikina religijos laisvės apsaugą federaliniu ar valstijos lygiu pavesdamas JAV Teisingumo departamentui interpretuoti ir tirti skundus dėl diskriminacijos.

Nors tai tiesiogiai nenurodo, kad bažnyčios būtų verčiamos priimti vienos lyties santuokų ceremonijas, kalba yra pakankamai abstrakti („viešosios paskirties vietos“, „bet kokia įstaiga“), kad keltų susirūpinimą. Turint omenyje agresyvumą, kurį regėjome LGBT šalininkams siekiant įrodyti menkiausią smulkiojo verslo, aptarnaujančio vestuves, nusižengimą įstatymui, nebegalima manyti, kad šalininkai ateityje gerbs šiandien žadamus apribojimus ir toleranciją. 

G. Angelo primena, kad „Rinkiminės kampanijos į JAV Aukščiausiąjį Teismą metu […] tokie gėjų advokatai kaip aš oponentams žadėjo, kad vienalyčių santuokų leidimas neturės jokios įtakos jiems, jų šeimoms ar tikėjimui.“

Kontroversijos liepsnų kurstymas

LGBT naujienų portalas The Advocate užsipuolė G. Angelo teigdamas, kad jo tekstas „dabar pasitelkiamas ekstremistų opozicijos kurstymui“. Į šiuos kaltinimus ir klaidingas jo argumentų interpretacijas G. Angelo atsakė eile žinučių socialiniame tinkle Twitter, tuo pačiu paaiškindamas tikruosius savo nuogąstavimus dėl akto, kuris – ir jis, ir aš sutinkame – yra toli gražu ne „pro-LBGTQ“. Atrodo, kad politinė kairė tiesiog atsisako sąžiningai aptarti tai, ką jie siūlo. 

Akte teigiama: „Reguliari ir tebesitęsianti LGBT asmenų, taip pat – ir moterų, diskriminacija patenkant į viešosios paskirties patalpas prisideda prie neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių, o valstybės ir vietos valdžios valdomų viešosios paskirties patalpų atveju riboja konstitucines individų teises.“ Dokumente [lytinio potraukio] „pakeitimo terapija“ įvardijama kaip „diskriminacijos“ prieš LGBT asmenis forma. […]

Grėsmės moterų saugumui

Nors pasisako už moterų patekimą į viešosios paskirties vietas, kaip rašo Abigail Shrier, „Lygybės aktas paaukoja moterų saugumą tualetuose, persirengimo kambariuose ir netgi nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje prieglaudose.“ Tiesą sakant, teisės aktas labai aiškiai nurodo savo  ketinimus šioje srityje: „atsižvelgiant į asmens lyties tapatybę, jam negali būti trukdoma patekti į tokias patalpas, kuriomis dalinamasi, kaip tualetai, persirengimo kambariai.“

Ankstesnėse Konstitucijos pataisose sąvoka „lytis“ išimtinai reiškė moterų teises ir patekimą [į tam tikras erdves], tuo tarpu lygybės aspektas reiškė, kad tiek su moterimis, tiek su vyrais turi būti elgiamasi vienodai. Dabar argumentuojama, kad „lytis“ apima ir seksualinę orientaciją bei lyties tapatybę, taip veiksmingai panaikinant lyties pagrindu moterims taikomą apsaugą ir moterų galimybę prieštarauti vyrų pateikimui į lyties pagrindu suskirstytas erdves. 

Galiausiai, kaip puikiai savo straipsnyje apibūdina G. Angelo, Lygybės aktas tiesiogiai prieštarauja pradiniam 1964 m. Pilietinių teisių akto tikslui ginti afroamerikiečius nuo diskriminacijos visoje šalyje. „Daugybei afroamerikiečių Pilietinių teisių aktas yra daugiau nei paprasčiausias teisės aktas; jis mūsų tautos istorijoje užimtą šventą vietą kaip momentas, kai Kongresas ėmėsi veiksmų siaubingos segregacijos sukeltos neteisybės atitaisymui.“ G. Angelo pastebi, kad 288 Lygybės aktą remiančių organizacijų sąraše nėra didžiulių afroamerikiečių pilietinių teisių grupių.

LGBT žmonės nėra dažnai diskriminuojami

Seniai oponuoju Lygybės aktui, tačiau mano argumentai šiek tiek skiriasi nuo minėtų anksčiau. Pirmiausiai manau, kad LGBT klausimais apsauga federaliniu lygmeniu paprasčiausiai nėra reikalinga.

Nepaisant pakartotinių pretenzijų, labiausiai cituojami tyrimai apie LGBT diskriminaciją kyla iš „Ar jūs kada nors…“ stiliaus klausimynų, o ne tvirtų pavyzdžių. Duomenys, atskleidžiantys diskriminaciją darbo vietoje, yra neįtikėtinai reti. JAV Lygių užimtumo galimybių komisija pranešė, kad nuo 2017 metų iš 1 762 skundų, kurių ji sulaukė iš LGBT asmenų, tik 4,3 proc. pripažinti turinčiais „pagrįstą priežastį“ ir net 83 proc. skundų neturėjo teisėto pagrindo arba jų tyrimas buvo nutrauktas dėl įrodymų trūkumo.

89 proc. iš 500 pagal pajamas didžiausių JAV bendrovių (angl. Fortune 500), siekdamos apginti LGBT darbuotojus, savarankiškai įsivedė plačiai apimančią antidiskriminacinę politiką. Lygybės aktas įpareigotų JAV Teisingumo departamentą kištis į visus skundus dėl diskriminacijos LGBT klausimais, kas paprasčiausiai paskatintų piktnaudžiavimą skundais ir resursų švaistymą bei taip baugintų verslus. Matėme per daug įrodymų, kad abejotume, jog smulkusis verslas būtų puolamas paprasčiausiai už tai, kad priklausytų krikščionims. Šis aktas padidintų galias ieškoti priekabių iki tiek, kad vidutinis pilietis nebepajėgtų kovoti.

Lygybės aktas padidintų diskriminacijos problemą

Antra, nepritariu tam, kad galia nustatyti tinkamus seksualinės ir lyties tapatybės apibrėžimus ir apribojimus būtų perduota federalinei valdžiai. Pastaruoju metu valstijoms lieka vis mažiau savireguliacijos galimybių ir šis aktas pajungtų visus jų tapatybių politikos reikalus centrinei valdžiai. Paveldo fondas perspėja, kad „Lygybės aktas dar labiau padidintų nelygybę bausdamas paprastus amerikiečius už jų įsitikinimus apie santuoką ir biologinę lytį.“

Aiškiau sakant, Lygybės aktas sukurtų saugomą vien tikėjimu grįstą grupę ir suteiktų federalinei valdžiai galią bausti netikėjimą. Kaip laisvę vertinantis Amerikos pilietis aš, nepaisant žadamų privalumų, negaliu remti tokio piktnaudžiavimo galia.

Galiausiai, aktas yra tik žingsnis, leidžiantis sisteminti progresyvius įsitikinimus į absoliučius teisinius standartus, kurių vidutinis amerikietis neturės galimybės užginčyti. Kalba jau yra pasenusi, kadangi „seksualinę orientaciją“ riboja iki heteroseksualios, homoseksualios ir biseksualios. Tuo tarpu LGBT pavadinimas apima daugybę seksualinių orientacijų, kurios lieka už šių ribų. Kiek truks iki tol, kol Lygybės aktas bus apkaltintas už tai, kad yra per mažai apimtas ir bus reikalingi jo peržiūrėjimai?

Lygybės aktas yra kultūrą keičiantis žingsnis ir pasitaisyti nuo jo įtakos būtų ypatingai sunku.   

versta pagal How The So-Called Equality Act Threatens Speech, Religion, And Women’s Rights

© 2019 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.