img

Peticija dėl partnerystės įteisinimo Lietuvoje

Paskelbta: 

.

family_sunset1

PETICIJA, RAGINANTI POLITIKUS NEPRITARTI CIVILINIO KODEKSO PATAISOMS, ĮTEISINANČIOMS PARTNERYSTĘ (PASIRAŠYTI ŽEMIAU)

.

Lietuvos Respublikos Prezidentei
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Teisingumo ministerijai
Lietuvos Respublikos Seimui

Mes, žemiau pasirašiusieji, reaguodami į Seime bei viešojoje erdvėje vykstančias diskusijas apie partnerystės įteisinimą, kviečiame Jus nepritarti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimo projektams Nr. XIIP-2849 ir Nr. 74-2262.

Įteisinusi skirtingų lyčių asmenų partnerystę, Lietuva turės įteisinti ir homoseksualių asmenų partnerystę, tuo pačiu pripažįstant jai šeimos statusą.  Daryti tokią išvadą leidžia Europos žmogaus teisių teismo sprendimai dėl analogiškų situacijų kitose šalyse.

Įteisinus homoseksualių asmenų partnerystę, Lietuva greitu laiku privalės suteikti partnerystę sudariusiems tos pačios lyties asmenims teisę įsivaikinti vaikus. Tokią išvadą leidžia daryti tiek Europos žmogaus teisių teismo praktika, draudžianti diskriminuoti dėl lytinės orientacijos, tiek kitų šalių patirtis.

Tos pačios lyties partnerysčių prilyginimas šeimoms prieštarautų teisingumo principui:  vienodus traktuoti vienodai, o skirtingus – skirtingai. Homoseksuali pora negali suteikti vaikui to, ką gali suteikti vyro ir moters sąjungos pagrindu sudaryta šeima – galimybės turėti tėvą ir motiną.

Suteikus šeimos statusą tos pačios lyties asmenims, valstybė nebegalėtų rengti ir finansuoti šeimos rėmimo programų, skirtų tik vyro ir moters sąjungos pagrindu sukurtoms šeimoms, nes tai automatiškai būtų laikoma diskriminacija dėl lytinės orientacijos. Taip būtų apsunkintos ar net sužlugdytos pastangos formuoti socialinę politiką, orientuotą į bendrąjį gėrį ir vaikų gerovę.

Taip pat, suteikus šeimos statusą tos pačios lyties asmenims, būtų paneigta Konstitucijos 18 straipsnio nuostata, kad „žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“.  Šeimos statuso suteikimas tos pačios lyties asmenims paneigtų prigimtinį šeimos pobūdį, besiremiantį vyro ir moters (tėvystės ir motinystės) prigimtiniu papildomumu. Atsiejus šeimos statusą nuo žmogaus prigimties, šeima pasidarys tik teisiniu konstruktu, priklausančiu nuo politikų valios. Nebeliks principinių kliūčių šeima pripažinti ir kitas su prigimtimi niekaip nesusijusias bendro gyvenimo formas.

Visapusiškos vaiko apsaugos ir jo interesų garantavimas yra investicija į visuomenės ir valstybės ateitį bei gerovę.  Todėl kviečiame politikus nepamiršti prigimtinio lyčių papildomumo ir vaiko teisės augti šeimoje su motina ir tėvu, nepasiduoti nepagrįstam spaudimui ir nepritarti Civilinio kodekso pakeitimo projektams Nr. XIIP-2849 ir Nr. 74-2262.

 

 

PASIRAŠYTI DEKLARACIJĄ

Mes, krikščioniškų bendruomenių nariai, pripažįstame, jog:
• Žmogaus gyvybė ir orumas yra asmens gėriai, kuriuos Kūrėjas suteikė žmogui jį sukurdamas pagal savo paveikslą (Pr 1, 27). Todėl žmogaus gyvybė nuo jos prasidėjimo momento iki natūralios mirties reikalauja ypatingos pagarbos, atsidavimo bei įsipareigojimo ją saugoti. Teisinės, švietimo, socialinės ir kitos priemonės turi tarnauti žmogui, eliminuodamos kėsinimosi į jo gyvybę galimybes, bei užtikrinti tinkamą pagalbą krizės ištiktoms nėščioms moterims, ligoniams ir kitiems stokojantiems.
• Tikėjimo ir sąžinės laisvės siekis jau trečią tūkstantmetį lydi visas krikščioniškas bendruomenes ir primena, kad kiekvienas tikintysis yra įpareigotas gerąją naujieną nešti į pasaulį (Iz 61, 1). Niekas neturi trukdyti žmogui šlovinti Dievą, o valstybė turi gerbti svarbią žmogaus pareigą – ieškoti Dievo, Jį pažinti ir savo gyvenime vadovautis tikėjimu bei sąžine. Pirmųjų amžių krikščionių krauju paženklinta tikėjimo laisvė šiandien susiduria su naujais iššūkiais: plintančia kristianofobija ir medijose vyraujančia krikščionybę atmetančia, neigiančia mąstysena; ribojamomis gydytojų galimybėmis atsisakyti nutraukti nėštumą, teikti kitas pagarbos gyvybei principą pažeidžiančias paslaugas; krikščionybei priešingais draudimais ar imperatyviais įpareigojimais įvairiose profesinės veiklos ar privataus gyvenimo srityse; krikščionių persekiojimu ir žudymu karo užkluptose valstybėse. Grėsmių tikėjimo ir sąžinės laisvei akivaizdoje mums, krikščionims, svarbu atsiminti: sąžinę saisto tik bendrajam gėriui tarnaujantis įstatymas, o mes esame įpareigoti prisidėti užtikrinant tikėjimo ir sąžinės laisvę.
• Socialinis teisingumas kviečia kiekvienam žmogui užtikrinti sąlygas būtinas jo prigimties sklaidai ir pilnaverčiam gyvenimui. „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10, 10). Didėjanti socialinė ir ekonominė nelygybė, skurdas pažeidžia žmones bei jų šeimas. Tad socialinis teisingumas ir krikščioniška meilė artimui yra neatsiejami nuo siekio kurti socialinę bei ekonominę tvarką, orientuotą į visų visuomenės narių bendrąjį gėrį.
• Santuoka, neišardomais saitais suvienijanti vyrą ir moterį, yra Kristaus ir jo įsteigtos Bažnyčios meilės atspindys (Ef 5, 22–33). Per santuoką, kuri yra pirminė visuomenės ląstelė, vyras ir moteris tampa Kūrėjo bendradarbiais, naujos gyvybės sukūrimo dalyviais ir kasdieniu gyvenimu puoselėja šeimą – aplinką, tinkamiausią auklėti vaikus. Darni šeima, pagrįsta santuokos, tėvystės ir motinystės ryšiais, yra esminė sąlyga tiek pačių sutuoktinių, tiek ir jų vaikų, bendruomenių ir Valstybės gerovei. Teisinės, švietimo, socialinės ir kitos priemonės turi saugoti prigimtinę šeimos tapatybę, kuri neatsiejama nuo moters ir vyro laisvu susitarimu sudarytos santuokos, skatinti rinktis santuokinį gyvenimą ir sudaryti deramas sąlygas sutuoktiniams auginti vaikus bei puoselėti savo šeimas.
• Valstybė, būdama pilietinio veikimo bei jo įtikrovinimo sąlyga, yra aukščiausias politinis gėris: „Kiekviena žmonių bendruomenė turi tam tikrą bendrą gėrį, tačiau jos gerovę tobuliausiai įgyvendina politinė bendruomenė.“ (KBK, 1910) Vadinasi, kad būtų įgyvendinti, puoselėjami ir apsaugoti pamatiniai bendrojo gėrio sandai, be kurių neįmanomas pilnavertis kiekvieno žmogaus gyvenimas visuomenėje, būtina Tautos kuriama teisinė Lietuvos Valstybė, kurios suverenitetas kyla iš pačios Tautos ir jai priklauso.

ir vienijamės į Krikščioniško pilietinio veikimo forumą – krikščionių dialogo ir solidaraus veikimo erdvę, kuri stiprina krikščionišką tapatybę dabarties iššūkių akivaizdoje, telkia meilės darbams ir evangelizacijai viešojoje erdvėje vardan teisingesnės, ant tvirtų dorovinių pamatų stovinčios Lietuvos.
Suprasdami, kad „[k]aip kūnas be dvasios miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas“ (Jok 2, 26), negalime likti pasyvūs stebėtojai, bet turime solidariai veikti, liudydami veiklią meilę, grąžindami viltį ir primindami, kad išlieka tik tai, kas statoma ant tvirto tikėjimo pamato. Mes žinome, kad nėra tokios tamsos, kurios negalėtų perkeisti Viešpaties šviesa, tik jam reikia širdžių ir rankų, per kurias Jis galėtų veikti. „Nepailskime daryti gera; jei neaptingsime, savo metu pjausime derlių!“ (Gal 6, 9).

Todėl sieksime, kad:
• krikščionys drąsiau prisiimtų atsakomybę būti pilietiški, t.y. veiklios meilės liudytojai, kad augtų krikščionių solidarumas ir bendras viešas veikimas;
• krikščionių balsas būtų stiprus ir gerai girdimas viešojoje erdvėje, o krikščioniškos vertybės turėtų didesnę įtaką politiniame, socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime;
• galėtume tvirčiau ir vaisingiau reaguoti į tas situacijas, kai niekinamas žmogaus orumas, pažeidžiama laisvė išpažinti savo tikėjimą, iškyla grėsmė gyvybės kultūrai, šeimai ir santuokai, Valstybės suverenumui.

4 parašai

Pasidalink kreipimusi

   

 

Naujausi parašai
4 Jurgis Saidlas Saidlas Bir 01, 2022
3 Arvydas Mačiulis Geg 04, 2021
2 Giedrius Misiūnas Kov 19, 2021
1 Gediminas Černevičius Kov 08, 2021

© 2015 – 2021, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas“ (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.

1. PERIODINĖ PARAMA KAS MĖNESĮ


 

Teikti kas mėnesinę paramą galite per savo

elektroninės bankininkystės sistemą -

sudarę periodinio mokėjimo sutartį.

 

 



2. VIENKARTINĖ PARAMA

 

Įprasta vienkartinė parama bankiniu pavedimu

VšĮ Laisvos visuomenės institutas

K. Paco g. 4, Vilnius

J.a.kodas: 303081003

Sąskaitos nr.: LT417300010135577285

Bankas: Swedbank, AB, 73000, HABALT2

Paysera sąskaita:

EVP8310002518134 (LT283500010002518134)

3. 1.2 % NUO GPM











Kad ir kokiu būdu nuspręstumėte paremti LVI, džiaugtumėmės turėdami Jūsų kontaktus, kad galėtume Jums padėkoti, pakviesti į rėmėjams skirtus renginius. Laikydamiesi duomenų apsaugos reikalavimų, mes įsipareigojame niekam jų neatskleisti ir naudoti tik nurodytu pagrindu. Praneškite apie savo paramą el. paštu info(eta)laisvavisuomene.lt.

Nuoširdžiai dėkojame Jums už išreikštą pasitikėjimą ir paramą.

One Response to Peticija dėl partnerystės įteisinimo Lietuvoje