img

Vilniaus arkivyskupo metropolito dr. Gintaro Grušo sveikinimo žodis konferencijoje „Religijos, sąžinės, žodžio laisvė ir jos ribos: Šiluvos deklaraciją apmąstant”

Vilniaus arkivyskupo metropolito dr. Gintaro Grušo sveikinimo žodis konferencijoje „Religijos, sąžinės, žodžio laisvė ir jos ribos: Šiluvos deklaraciją apmąstant”

Vilniaus arkivyskupo metropolito dr. Gintaro Grušo sveikinimo žodis

Konferencija: Religijos, sąžinės, žodžio laisvė ir jos ribos: Šiluvos deklaraciją apmąstant

2023 09 07   

 

Šiandien sueina lygiai 30 metų, kai šventasis popiežius Jonas Paulius II apsilankė Šiluvoje. Turime progą dar kartą permąstyti, ką jis čia kalbėjo, ir suprasti tų žodžių aktualumą ne tik ano meto aplinkybėmis, bet ir pranašišką jų svarbą mūsų dienų Lietuvai. Todėl, manau, net galėtumėm teigti, kad tikroji Šiluvos deklaracija – tai ne prieš dvejus metus primintos Bažnyčios mokymo tezės, bet Jono Pauliaus II Šiluvoje lygiai prieš tris dešimtmečius ištarti žodžiai. Šioje konferencijoje apie religijos, sąžinės, žodžio laisvę ir jos ribas verta nepamiršti šventojo popiežiaus žodžių apmąstant ne tik teisines ribas, bet ir tai, koks turėtų būti krikščionio atsakas į šią įtampą.

Jonas Paulius II atvyko į Lietuvą, kurios visuomenė buvo pasidalijusi, dažnai linkusi skirstyti savo narius į geriečius ir blogiečius. Popiežius atkreipė į tai dėmesį kalbėdamas Lietuvos dvasininkijai: „Tikimės, kad jūs kantria meile ir apaštališkuoju įkarščiu padėsite atkurti savosios šalies visuomeninę ir žmogiškąją darną. Jums tenebūna nei nugalėtojų, nei pralaimėjusiųjų, o vien tik vyrai ir moterys, kuriems reikia padėti išsivaduoti iš klaidų. Tebūna vien žmonės, kuriems reikia padėti išsivaduoti iš prievartos, smurto, žmogaus teisių išniekinimo, taip pat ir psichologinių to padarinių.“

Atvykęs susipriešinimo metu, Jonas Paulius II pasirinko kalbėti apie ramybę, kurios taip išsiilgusi buvo tauta, šitiek metų kentusi žeminančią prievartą. Popiežius įvardijo, kad situacija keičiasi: „Po tariamos gniuždančio režimo taikos pagaliau atėjo ramybė, žadanti laisvą ir tvarkingą sugyvenimą, gerbianti visus žmones ir jų teises. Tačiau Dievo Žodis šiandien mums kalba daugiau negu apie paprastą visuomeninę taiką. Jis nurodo tai, nuo ko visuomeninė taika priklauso ir kuo remiasi: Kristaus ramybę!“

„Kokia išties yra toji ramybė, kurią stengiatės užtikrinti savo šalyje? Rasi galima pasitenkinti vien paviršutine taika, kuri tik užtikrina laisvę ir demokratiškumą?“ – retoriškai klausė popiežius, atsakydamas: – „Žinoma, šitai, be jokios abejonės, vertinga, bet neatsižvelgia į didžiąsias vertybes, į moralės ir gyvenimo prasmės problemas. Senas tradicijas turinčių demokratinių visuomenių patirtis mus įspėja apie pavojų tokios dviprasmiškos taikos, paremtos minimalizmu ar moraliniu reliatyvizmu.“

„Štai kur atsiveria nuostabi proga katalikiškajai atsakomybei. Katalikai turi „atsakyti kiekvienam klausiančiam apie juose gyvenančią viltį“ (plg. 1 Pt 3, 15) ir labiau gyvenimu negu žodžiais parodyti, jog taika yra tvirta, kai remiasi tuo, kas aukštybėse, kai ją palaiko moralinės normos ir kai ji atsiveria Dievui. O jei nuklysta į religinio abejingumo ir pragmatizmo pelkę, – bematant sudūžta.“

Negalime pamiršti, kad Kristaus pergalė ir jo teikiama ramybė kyla iš mirties ant Kryžiaus ir Prisikėlimo slėpinio. Kristus atėjo skleisti Gerosios Naujienos tiesą, bet neprivertė nei žydų, nei okupantų romėnų visuomenės keisti juridinių ar moralinių struktūrų. Kristaus sekėjai pagonišką Romos imperijos visuomenę keitė pirmiausia savo pavyzdžiu. Tai buvo bendruomenė, į kurią žvelgdami pagonys matė, kaip jie vienas kitą myli. Ši bendruomenė rūpinosi apleistais vaikais, paliktais mirti pakelėse. Ši bendruomenė atsisakė kelti ranką prieš gyvybę – žudyti kūdikius. Ji rodė naują krikščioniškos šeimos pavyzdį. Ši bendruomenė ėmė rūpintis ligoniais ir vargšais.

Kokį pavyzdį rodome mes, kaip katalikų bendruomenė šiandien? Ar girdisi mūsų balsas, o dar svarbiau, ar matomi mūsų veiksmai siekiant saugoti gyvybę, stiprinti šeimas? Pasaulio dvasia siekia iš mūsų atimti drąsą veikti ir kalbėti, tačiau jei Jėzus Kristus ir jo teikiama Ramybė yra mūsų gyvenimo ir veiklos pamatas, mums nėra ko bijoti.

Tepadeda šiandienos konferencija geriau suprasti mūsų visuomenės laisvės ribas, bet kartu tegu neužgožia pagrindinės žinios, kurią popiežius Jonas Paulius II pasakė savo Šiluvos deklaracijoje: „Kristus tebūna jūsų gyvenimo, jūsų demokratijos ir ateities uola.“ Turime, pasak popiežiaus, „labiau gyvenimu negu žodžiais parodyti, jog taika yra tvirta, kai remiasi tuo, kas aukštybėse, kai ją palaiko moralinės normos ir kai ji atsiveria Dievui.“

Gero darbo konferencijoje ir tegu pamąstymai padeda sutvirtinti krikščioniško gyvenimo liudijimą mūsų visuomenės gyvenime.

© 2023, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.